Lietuva pagal elektroninės pažangos (angl. e-readiness) lygį užima 38 vietą pasaulyje, Latvija įvertinta vieta aukščiau, o Estija kaip ir pernai išlieka 28-a. Tai paaiškėjo paskelbus kasmetinio IBM „Institute for Business Value“ ir The Economist „Intelligence Unit“ tyrimo rezultatus. Praėjusiais metais tyrimas skelbė mūsų šalį esant trimis pozicijomis žemiau.
Lietuva pagal elektroninės pažangos (angl. e-readiness) lygį užima 38 vietą pasaulyje, Latvija įvertinta vieta aukščiau, o Estija kaip ir pernai išlieka 28-a. Tai paaiškėjo paskelbus kasmetinio IBM „Institute for Business Value“ ir The Economist „Intelligence Unit“ tyrimo rezultatus. Praėjusiais metais tyrimas skelbė mūsų šalį esant trimis pozicijomis žemiau.
„Lietuvos elektroninės pažangos lygis yra vienas sparčiausiai augusių pastaraisiais metais. Tai lėmė gera mūsų šalies teisinė bazė bei verslo imlumas naujovėms ir technologijoms“, – sako „IBM Lietuva“ vadovas Rimantas Vaitkus. Pasak jo, aukščiau pakilti Lietuvai sutrukdė nepakankamai išplėtota technologijų infrastruktūra, todėl artimiausiu šalies prioritetu turėtų tapti plačiajuosčio interneto projekto įgyvendinimas.
„Reikia pripažinti ir tai, kad dėl politinės valios ir vyriausybės vizijos kaip išnaudoti technologijas stokos Lietuvai kol kas nepavyksta išnaudoti visų geros įstatymų bazės teikiamų privalumų, – sako R. Vaitkus. – Priemonės lyg ir yra, pavyzdžiui, elektroninis parašas. Tačiau jo naudojimas vis stringa.“
Pirmojoje vietoje atsidūrė JAV, antrojoje – Honkongas, trečiąją vietą išsaugojo Švedija. Iš viso tyrimas įvertino 70 šalių gyventojų elektroninę pažangą.
Tyrėjai pastebi, kad vidutiniškai pasaulinis elektroninės pažangos lygis kyla – nuo pernykščio 6,24 balo (iš 10) jis pakilo iki 6,39. Tačiau suprastėjo šalių, anksčiau tvirtai laikiusių savo pozicijas, rezultatai. Ketverius metus pirmojoje vietoje buvusi Danija šiemet liko tik ketvirta, per keturias pozicijas nusirito ir Šveicarija. Iš 10-osios į 13-ąją vietą nukrito Suomija, kurią pirmajame dešimtuke pakeitė Austrija.
Ekspertai pripažįsta, kad pirmauti informacijos ir komunikacijos technologijų srityje – išties nelengva. Europos valstybėms, praradusioms vietas pirmajame dešimtuke, neužteko senesnių laimėjimų, o į lyderius įsiveržusios JAV, Honkongas, Nyderlandai ir Australija akivaizdžiai vykdė strateginę politiką – gerino fiksuoto ir bevielio plačiajuosčio ryšio charakteristikas bei kūrė palankią ekonominę aplinką inovacijoms.
Galutinį kiekvienos šalies elektroninės pažangos balą tyrėjai skaičiavo įvertinę 6 sektorius: technologijų infrastruktūrą, socialinę ir kultūrinę aplinką, valstybės politiką ir viziją, verslo aplinką, teisinę bazę, verslo ir privačius vartotojus.
Pažymėtina, kad didelis atotrūkis išlieka tarp senųjų Vakarų Europos valstybių ir Rytų bei Vidurio Europos šalių. Nors visuose 6 sektoriuose mūsų šalies balas viršija regiono vidurkį, prasčiau atrodo tik Azijos ir NVS šalių pasiekimai.
Ekspertai teigia, kad geriausiai Lietuvai sekasi kurti socialinę ir kultūrinę aplinką tolesniam informacijos ir komunikacijos technologijų plitimui bei pažangai. Būtent tai ir kilstelėjo galutinį Lietuvos balą į 38 vietą. Iš dalies Lietuva stipri ir teisinės bazės kūrime. Labiausiai atsilikusi sritis – valstybės politika ir vizija, pagal kurią mūsų šalis yra tik 55-ojoje vietoje.
The Economist „Intelligence Unit“ tyrimą atlieka žurnalo „The Economist“ leidėjai kartu su tarptautinės kompanijos IBM verslo vertinimų institutu. Kasmet nuo 2000 metų The Economist „Intelligence Unit“ skelbia metinius visų valstybių elektroninės pažangos rezultatus. IBM „Institute for Business Value“ tiria IT verslo aplinką, renka duomenis apie veiksnius, kurie daro įtaką gyventojų naudojimuisi internetu.
