Daugiau kaip pusė europiečių nuolatos naudojasi internetu, iš jų 80 % – plačiajuosčiu ryšiu, be to, 60 % visų viešųjų paslaugų Europos Sąjungoje yra visiškai prieinamos internetu. Dėl sparčios plačiajuosčio ryšio plėtros Europoje du trečdaliai mokyklų ir pusė gydytojų naudojasi sparčiuoju interneto ryšiu. Šios išvados pateikiamos Komisijos parengtoje ataskaitoje.
Daugiau kaip pusė europiečių nuolatos naudojasi internetu, iš jų 80 % – plačiajuosčiu ryšiu, be to, 60 % visų viešųjų paslaugų Europos Sąjungoje yra visiškai prieinamos internetu. Dėl sparčios plačiajuosčio ryšio plėtros Europoje du trečdaliai mokyklų ir pusė gydytojų naudojasi sparčiuoju interneto ryšiu. Šios išvados pateikiamos Komisijos parengtoje ataskaitoje, kurioje nagrinėjami įgyvendinant strategiją „i2010“ iki šiol pasiekti rezultatai.
Sparčiai augantis interneto namų vartotojų skaičius ir intensyvėjantis e. verslas gerina bendrus Lietuvos rodiklius informacinės visuomenės srityje, lyginant su ES vidurkiu.
- Plačiajuosčio ryšio apimtis Lietuvoje siekia 13,7 proc., t. y. 6 proc. žemiau ES vidurkio.
- Internetu naudojasi apie 45 proc. visų Lietuvos piliečių (ES vidurkis – 51 proc.), pagal šį rodiklį Lietuva užima 17 vietą tarp 27 ES valstybių.
- Apie 25 proc. viešųjų e. paslaugų yra pilnai prieinamos Lietuvos piliečiams (ES vidurkis – 51 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva užima 21 vietą tarp 27 ES valstybių.
- Lietuva užima 9 vietą tarp ES valstybių pagal užsakymo pateikimo įmonėms internetu rodiklį: 15 proc. įmonių užsakymus gauna internetu (ES vidurkis – 14 proc.).
- Lietuva užima 1 vietą (24 proc.) tarp ES valstybių pagal atvirų standartų programinės įrangos naudojimą įmonėse (ES vidurkis – 12 proc.)
- Lietuvoje net 13 proc. piliečių (ES vidurkis – 8 proc.) internetinis raštingumas yra aukšto lygio. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 4 vietą tarp 27 ES valstybių.
„i2010“ – tai skaitmeninėmis technologijomis grindžiama ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, dėl kurios buvo sutarta 2005 m. Ja tvirtai įsipareigota skatinti informacijos ir ryšių technologijas ES ir valstybių narių lygmeniu. Nuo 2007 m. visose valstybėse narėse laikoma, kad IRT plėtra yra vienas iš pagrindinių jų struktūrinių reformų programų laimėjimų. Tuo pat metu ES institucijos skatino kurti bendrąją interneto paslaugų rinką ir skyrė daugiau lėšų moksliniams tyrimams. Tačiau bendroji telekomunikacijų rinka, kurioje būtų skatinamos tarpvalstybinės ryšio paslaugos, tebekuriama.
„Sveikintinas politinės krypties pokytis yra tas, kad informacijos ir ryšių technologijos – pagrindinis Europos augimo veiksnys – šiandien skatinamos visų 27 ES valstybių narių nacionalinėje politikoje. Europai tai padeda konkuruoti tarptautiniu mastu, ir tokiu būdu modernizuojamas europiečių kasdienis gyvenimas, – sakė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding. – Ypač gera žinia, kad 77 % ES įmonių, 67 % mokyklų ir 48 % gydytojų naudojasi sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu. Tačiau kai kuriose ES dalyse vis dar atsiliekama ir ryšio galimybės jose ribotos. Todėl visos ES valstybės privalo labiau pasistengti panaikinti šį atotrūkį ir labiau skatinti tarpvalstybinių ryšio paslaugų teikimą, kartu nepamirštant kaimo vietovėse bei atokiuose regionuose teiktinų paslaugų.“
Šiandien skelbiamos ataskaitos duomenimis, Europos IRT politikos strategija „i2010 – Europos informacinė visuomenė ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui“ (IP/05/643), paskatinusi imtis naujų reguliavimo, mokslinių tyrimų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ES iniciatyvų, pradeda duoti rezultatų. Europos Sąjungoje yra didžiausia pasaulyje išsivysčiusi vartotojų rinka ir 100 mln. plačiajuosčio interneto jungčių, todėl čia puikios galimybės pasinaudoti IRT teikiama ekonomine nauda.
2007 m. ES internetu naudojosi beveik 40 mln. naujų nuolatinių vartotojų (dabar iš viso yra 250 mln. vartotojų). Per pastaruosius penkerius metus IRT turėjo didelio poveikio viešosioms paslaugoms, visų pirma internetu pradėtos teikti švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugos: daugiau kaip 96 % Europos mokyklų turi interneto ryšį, dviejuose trečdaliuose šių mokyklų naudojamasi plačiajuosčiu ryšiu, kurio 2001 m. beveik nebuvo. Sveikatos apsaugos sektoriuje elektroniniu būdu pacientų duomenis dabar siunčia arba gauna 57 % gydytojų (palyginti su 17 % 2002 m.), iš jų 46 % tokiu būdu gauna laboratorinių tyrimų rezultatus (palyginti su 11 % 2002 m.). 2007 m. plačiajuosčiu ryšiu naudojosi 77 % ES įmonių (palyginti su 62 % 2005 m.), o 77 % jų internetu naudojosi banko operacijoms atlikti (palyginti su 70 % 2005 m.).
Komisijos ataskaitoje aptariami pagrindiniai 2008–2010 m. uždaviniai:
Nors ES IRT sektoriuje atliekamų mokslinių tyrimų intensyvumo rodiklis aukštas, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje jis yra atitinkamai 18 %, 17 % ir 11 % didesnis kaip JAV, tačiau Slovakijoje, Latvijoje ir Lenkijoje šis rodiklis nesiekia 1 %. Moksliniams tyrimams paskatinti 2008 m. bus pradėtos įgyvendinti ES finansuojamos bendrosios technologijų iniciatyvos nanoelektronikos ir įterptųjų sistemų (IP/08/284, IP/08/283), e. sveikatos (IP/08/12) ir aukštųjų technologijų rizikingų mokslinių tyrimų (IP/07/1931) srityse.
Beveik 40 % europiečių visiškai nesinaudoja internetu. Šis rodiklis svyruoja nuo 69 % Rumunijoje, 65 % Bulgarijoje ir 62 % Graikijoje iki 13 % Danijoje ir Nyderlanduose. Siekdama paskatinti naudotis naujomis interneto technologijomis, 2008 m. Komisija paskelbs ES vartotojų skaitmeninių teisių ir prievolių vadovą.
Nors kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, Čekijoje, Maltoje ir Portugalijoje, visas pagrindines įmonėms teikiamas viešąsias paslaugas galima gauti internetu, kitose šalyse atsiliekama (pavyzdžiui, Bulgarijoje internetu teikiama 15 % tokių paslaugų, Lenkijoje – 25 %, Latvijoje – 30 %). Todėl gegužės mėn. Komisija pradės plataus masto projektus, skirtus tokioms europinėms viešosioms paslaugoms, kaip tarpvalstybinis elektroninės tapatybės arba elektroninių parašų galiojimas, paremti.
Bendroji informacija:
Europos Sąjungoje naudojimosi IRT tyrimai sudaro 26 % mokslinių tyrimų, IRT tenka 20 % verslo investicijų ir beveik 50 % viso našumo augimo. Šiandien paskelbtoje Komisijos ataskaitoje pabrėžiama Europos Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje padaryta pažanga ir pateikiama pasiūlymų, kaip dar labiau paskatinti konkurencingumą ir naudojimąsi IRT. Neseniai Komisijos paskelbtoje bendrojoje telekomunikacijų rinkoje padarytos pažangos ataskaitoje (IP/08/460) pažymima, kad 8 ES valstybės aplenkė JAV diegdamos plačiajuostį ryšį, o 2007 m. buvo penkti metai iš eilės, kuriais investicijos į ES telekomunikacijų sektorių didėjo ir viršijo 50 mlrd. EUR.
Komisijos i2010 ataskaita skelbiama: http://ec.europa.eu/i2010.
