2007–2008 mokslo metų pradžioje aukštojo mokslo siekė daugiausia per visą šalies istoriją jaunuolių – 204,4 tūkst. Šalies aukštosiose mokyklose studijavo 42 procentai 20–24 metų amžiaus jaunimo. Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šalyje rengia 50 aukštųjų mokyklų – 22 universitetai ir 28 kolegijos. Aukštųjų mokyklų skaičius, palyginti su praėjusiais mokslo metais, nepasikeitė, o studijuojančiųjų jose padaugėjo beveik 5 tūkst.
2007–2008 mokslo metų pradžioje aukštojo mokslo siekė daugiausia per visą šalies istoriją jaunuolių – 204,4 tūkst. Šalies aukštosiose mokyklose studijavo 42 procentai 20–24 metų amžiaus jaunimo.
Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šalyje rengia 50 aukštųjų mokyklų – 22 universitetai ir 28 kolegijos (iš jų 7 universitetai ir 12 kolegijų – nevalstybiniai). Aukštųjų mokyklų skaičius, palyginti su praėjusiais mokslo metais, nepasikeitė, o studijuojančiųjų jose padaugėjo beveik 5 tūkst. Per metus studentų skaičius universitetuose padidėjo 1 tūkst., kolegijose – 4 tūkst. ir siekė atitinkamai 144,3 tūkst. ir 60,1 tūkst.
2007 m. rudenį universitetų ir kolegijų pirmakursiais tapo 74 procentai bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų, 6 procentai profesinių mokyklų ir 9 procentai aukštųjų mokyklų absolventų, kurie siekė įgyti kitą arba susijusią specialybę. Į bakalauro studijas universitetai priėmė 1,1 tūkst., kolegijos – 2,6 tūkst. daugiau pirmakursių.
2007–2008 mokslo metų pradžioje bakalauro studijų pakopoje studijavo 113 tūkst., o aukštesnėje studijų pakopoje – magistrantūroje – 28 tūkst. jaunuolių. Kaip ir 2006–2007 mokslo metais, magistro kvalifikacinio laipsnio siekė šeši iš dešimties baigusiųjų bakalauro studijas. Studijuojančiųjų skaičius universitetų doktorantūroje (įskaitant meno aspirantūrą ir rezidentūrą) išliko panašus – beveik 4 tūkst., mokslo institutuose doktorantūroje studijavo 335 asmenys.
Vis daugiau studentų renkasi vakarines arba neakivaizdines studijas. Šiuo metu vakariniu arba neakivaizdiniu būdu studijuoja 42 procentai universitetų ir 56 procentai kolegijų studentų. Per metus studijuojančiųjų universitetų ir kolegijų vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose padaugėjo 6,1 tūkst., arba nuo 44 iki 46 procentų. Du trečdaliai šių studentų yra jaunesni nei 30 metų amžiaus žmonės. Statistikos departamento atlikto gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2007 m. dirbo kas trečias (36 proc.) aukštosios mokyklos studentas.
Nuotoliniu būdu, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, studijuoja 21,6 tūkst. (15 proc.) universitetų ir 2,6 tūkst. (4 proc.) kolegijų studentų.
Beveik trys ketvirtadaliai kolegijų ir universitetų studentų yra jaunesni nei 25 metų amžiaus. Trisdešimtmečių ir vyresnių studentų yra beveik 34 tūkst. (17 proc.), iš jų 40 metų amžiaus ir vyresnių – 8,2 tūkst. (4 proc. visų studentų). Vidutinis kolegijų ir universitetų bakalauro studijose studijuojančiųjų amžius – 24 metai, magistrantūroje – 26, doktorantūroje – 29 metai.
2007–2008 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose studijavo 60 procentų merginų ir 40 procentų vaikinų. merginos aktyviau nei vaikinai siekė mokslo visose studijų pakopose: bakalauro diplomo siekė 59, magistro kvalifikacinio laipsnio – 64, o daktaro mokslo laipsnio – 58 procentai merginų. Vis daugiau merginų nei vaikinų įgyja daktaro mokslo laipsnį: 2006 m. – 59, 2007 m. – 60 procentų.
Populiariausia studijų sritis, kurią rinkosi studentai, tebėra verslas ir administravimas. Šios srities programas studijavo 46 procentai kolegijų ir 20 procentų universitetų studentų. Kas penktas (23,4 proc.) aukštosios mokyklos studentas studijavo gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus. Inžinerijos specialistais siekė tapti 9,7 procento kolegijų ir 10,6 procento universitetų studentų, teisės – atitinkamai 6,1 ir 10,3 procento. Mažiau jaunuolių rinkosi pedagogo specialybę: mokytojų rengimo programas studijavo 6,4 procento kolegijų ir 12,9 procento universitetų studentų. Per metus šios studijų srities studentų sumažėjo atitinkamai 12 ir 7 procento.
2007 m. aukštosios mokyklos parengė 43,1 tūkst. specialistų, tai 5 tūkst., arba 1 procentu, daugiau nei 2006 m. Kolegijos parengė 11,9 tūkst. aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, universitetai – 2,6 karto daugiau – 31,1 tūkst. aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų.
21,4 tūkst. universitetų absolventų įgijo bakalauro, 9,4 tūkst. – magistro kvalifikacinį laipsnį ar profesinę kvalifikaciją ir 314 – daktaro mokslo ar meno licenciato laipsnį.
2006–2007 mokslo metais žinias užsienyje pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas gilino 2,9 tūkst. šalies studentų. Daugiausia studentų studijavo Vokietijoje (16 proc.), Danijoje (9 proc.), Suomijoje (8 proc.), Prancūzijoje (7 proc.). Eurostato duomenimis, 2005 m. vien tik Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 5,1 tūkst. Lietuvos piliečių.
Lietuvos universitetuose studijuoja beveik 3 tūkst. užsieniečių, arba 2 procentai visų studentų. 74 procentai visų studentų užsieniečių studijuoja visą studijų programą, dažniausiai – verslo ir administravimo srities. Per dvejus metus studentų užsieniečių skaičius aukštosiose mokyklose išaugo 2,5 karto. Pusė visų atvykusiųjų studijuoti į Lietuvą mokosi neseniai įsteigtame Europos humanitariniame universitete. Daugiausia yra atvykusiųjų studijuoti iš Baltarusijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Izraelio, Prancūzijos, Libano.
Universitetuose paskaitas studentams skaito 10 tūkst. dėstytojų, iš jų 6,6 tūkst. (66 proc.) dėstytojo pareigos yra pagrindinės; kolegijose – atitinkamai 4,8 tūkst. ir 2,7 (57 proc.). Kas antras universiteto dėstytojas, kuriam šios pareigos yra pagrindinės (3,9 tūkst., arba 60 proc.), turi daktaro arba habilituoto daktaro mokslo laipsnį; kolegijose – atitinkamai 0,2 tūkst., arba 7 procentai. Be to, aukštųjų mokyklų studentams paskaitas dėstė 101 dėstytojas iš užsienio.
