Balandžio 8 d. Mykolo Romerio universitete susirinkusiems aukštųjų mokyklų studentų lyderiams siūlomą aukštojo mokslo viziją pristatė ir į klausimus atsakinėjo naujojo įstatymo iniciatoriai: Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius, ekspertai – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Virginijus Kundrotas bei teisininkas, politologas Gytautas Damijonaitis.
Politinių partijų inicijuotas Mokslo ir studijų įstatymo projektas prieš pradedant svarstymus Seime Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje pristatytas šalies studentų atstovams.
Balandžio 8 d. Mykolo Romerio universitete susirinkusiems aukštųjų mokyklų studentų lyderiams siūlomą aukštojo mokslo viziją pristatė ir į klausimus atsakinėjo naujojo įstatymo iniciatoriai: Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius, ekspertai – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Virginijus Kundrotas bei teisininkas, politologas Gytautas Damijonaitis.
Skatins pertvarką „iš vidaus“
Naujojo Mokslo ir studijų įstatymo iniciatoriai esminę aukštojo mokslo pertvarką studentams pristatė kaip trijų pagrindinių sričių – valstybės vaidmens studijų ir mokslo politikoje, aukštųjų mokyklų valdymo bei aukštojo mokslo finansavimo – reformavimą.
Supažindindami LSS Tarybos narius su savo reformos vizija, svečiai pripažino, kad jų siūlomas modelis labiau orientuotas į dabartinės sistemos persitvarkymą „iš vidaus“.
Pasak Tėvynės sąjungos vadovo A. Kubiliaus, įstatymo projekte numatyta studijų finansavimo sistema sudarys sąlygas universitetų tinklui šalyje persitvarkyti be „jėginio“ valdžios sprendimo. „Universitetai, kurie nesurinks studentų, negarantuos tinkamos studijų kokybės, paprasčiausiai pralaimės konkurencinėje kovoje. Aišku, bus galima kalbėti apie universitetų jungimąsi, stambinimą, tačiau iš esmės jie patys bus priversti keistis“, – tikino politikas.
Studijų finansavimas – pagal procentinę kvotą
Bene daugiausiai studentų dėmesio sulaukė politikų siūlomas modelis, kuriuo įgyvendinama Konstitucinė nuostata dėl laiduojamo nemokamo mokslo. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo studentams pasirodė abejotini kai kurie partijų inicijuotame įstatymo projekte nustatyti studijų finansavimo principai.
Pagal partijų siūlomą modelį, studijų finansavimą sudarytų du lygmenys. Pirmasis apima tiesiogines valstybės dotacijas gabiausiems ir labiausiai motyvuotiems, taip pat paskolas ir stipendijas. Antrasis – studijų kaštų kompensavimą geriausiems studentams, kurie pateko į nustatytą geriausiai visą studijų laiką besimokiusiųjų procentą.
Pirmajame lygmenyje siūloma nemokamą mokslą garantuoti 5 proc. geriausiai išlaikiusių abitūros egzaminus. Dar daliai – apie 20 proc. geriausių abiturientų – finansavimas būtų skiriamas pagal studento krepšelius. Studentų krepšelius projekte numatoma garantuoti tiek pasirinkusiems studijas valstybinėje, tiek privačioje aukštojoje mokykloje.
Laisva konkurencija – studijų kokybės garantas?
Laisva konkurencija – vienas kertinių inicijuoto Mokslo ir studijų įstatymo projekto principų. LSS Tarybos nariams kilus klausimų dėl šio principo įtakos studijų kokybei, politikai pripažino, kad absoliutinti konkurencijos nederėtų.
Anot Tėvynės sąjungos lyderio A. Kubiliaus, valstybė turi mažiau kištis į autonomišką aukštųjų mokyklų sritį, nes toks išorės kontrolės modelis esąs neefektyvus. „Studijų kokybės pokyčius gali lemti tik pačių aukštųjų mokyklų konkurencija, jų laisvė, suderinta su atsakomybe, suteiktos galimybės disponuoti turtu. Žinoma, išorės priežiūra reikalinga, tačiau ji nėra pakankama kokybei gerėti“, – aiškino konservatorius.
Jam antrinęs liberalas G. Steponavičius pažymėjo, kad vertinant studijų kokybę jų siūlomame įstatymo projekte akcentuojamas skaidrumas ir nepriklausomumas. „Studijų kokybės išorės kontrolė turi būti nepriklausoma. Reikia skatinti akademinio sąžiningumo, kitus etikos principus. Dėl to projekte numatėme ir specialią Ombudsmeno pareigybę“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas.
LSS Tarybos nariai domėjosi, kodėl partijų siūlomame projekte vengiama įpareigoti aukštąsias mokyklas privalomai rinktis tarptautinį studijų kokybės vertinimą. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus V. Kundroto įsitikinimu, toks įpareigojimas iš principo galimas, tačiau veikiausiai jis nepagrįstai apsunkintų sistemą.
„Tam, kad aukštoji mokykla galėtų vykdyti studijas, pakanka ir studijų akreditavimą vykdančio nacionalinio organo leidimo. Tarptautinis vertinimas – laisvo aukštosios mokyklos apsisprendimo galimybė“, – teigė ekspertas.
Reforma gali dar labiau įklimpti
Susitikime studentai išreiškė pastebėjimus dėl stringančios aukštojo mokslo pertvarkos. Paklausti, kada realiai gali prasidėti esminė ir kompleksinė aukštojo mokslo reforma, vienareikšmio atsakymo politikai studentams pateikti negalėjo.
„Galimi du scenarijai. Vienas, - kad reaguojant į Konstitucinio Teismo nutarimą pirmiausia bus keičiamas dabar galiojantis Aukštojo mokslo įstatymas ir ties tuo bus apsistota. Antras, – kad Seimas ryšis pradėti sisteminę reformą išsirinkdamas vieną iš siūlomų įstatymo projektų arba subendrindamas juos abu.
Bet kuriuo atveju, iki Seimo rinkimų lieka pusmetis ir toks laikas turi savo specifikos“, – studentams kalbėjo Seimo vicepirmininkas G. Steponavičius.
Situaciją analizuos detaliau
Išklausę liberalų ir konservatorių Seime pirmuoju įregistruoto Mokslo ir studijų įstatymo projekto pristatymo, LSS Tarybos nariai apsisprendė susidariusią situaciją išanalizuoti detaliau.
Šiandien, balandžio 9 d., Kaune organizuojamas LSS Akademinių klausimų ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jame Tarybos pavedimu bus svarstomi abu – politinių partijų bei Švietimo ir mokslo ministerijos – inicijuoti Mokslo ir studijų įstatymo projektai.
Komiteto susitikime daug dėmesio planuojama skirti ir gerai besimokančių studentų sampratai aptarti. Pagal Konstituciją šiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas. LR Konstitucinis Teismas kovo 20 d. išaiškino, kad iki šiol galiojusi gerai besimokančių studentų nustatymo tvarka prieštarauja Konstitucijai.
Galutinę poziciją LSS Taryba pateiks artimiausiu laiku. Pirmiausia ją planuojama pristatyti Seimui bei visuomenei.
