Internetu draugauja vis jaunesni žmonės – kas trečias Didžiosios Britanijos dešimtmetis yra socialinio tinklo vartotojas. Virtualias bendruomenes šiandien sudaro milijonai žmonių visame pasaulyje. Specialistai pažymi, kad šie tinklai ne tik keičia „draugo“ sąvoką, atveria naujas paslaugų rinkas, bet ir kelia grėsmes, apie kurias rimtai pagalvoja mažuma. 
Internetu draugauja vis jaunesni žmonės – kas trečias Didžiosios Britanijos dešimtmetis yra socialinio tinklo vartotojas. Virtualias bendruomenes šiandien sudaro milijonai žmonių visame pasaulyje.
Specialistai pažymi, kad šie tinklai ne tik keičia „draugo“ sąvoką, atveria naujas paslaugų rinkas, bet ir kelia grėsmes, apie kurias rimtai pagalvoja mažuma.
Britų tyrimai rodo, kad kas antras internetu besinaudojantis vaikas ir kas penktas suaugęs turi savo puslapį tokiame socialinių ryšių portale kaip Lietuvoje populiarus one.lt.
 Bebo.com – vienas iš nedaugelio paslaugos teikėjų, kurie pasivargino taisykles ir pavojus išvardyti ne tik smulkiu šriftu. |
|---|
Šarūnei iš pietų Lietuvos – šešiolika, o draugų interneto tinkle ji turi apie tris šimtus.
„Pradžioje nebūdavo dienos, kad aš ir draugai ten neužsuktume nuo pat ryto, kartais ir mokykloje. Draugauti kviesdavo ir nepažįstami žmonės, ir iš kitų miestų. Tačiau tų pažinčių vėliau netęsiau, daugumą iš draugų išvis ištryniau“, – ši paauglė yra gyvas pavyzdys to, ką britų tyrėjai vadina besikeičiančia draugystės sąvoka: į virtualius tinklus (angl. social networking sites) besijungiantys žmonės draugais dažnai vadina tuos, kurių nėra niekada sutikę ir kurie gali būti visai ne tie, kuo prisistato.
„Ten būna daug melo, žmonių nuotraukos netikros ar pakeistos. Nors kai kurios mano draugės neslepia savo telefono numerio ar net susitinka su tais žmonėmis, aš į tas žinutes neatsakinėju, nes įtartinai atrodo“, – atsargumo priežastis tinkle vardija Šarūnė.
Daugiau bendravimo galimybių
Kaip sakoma viename myspace.com bendruomenės filmuke – tapti nariu labai paprasta. Tereikia kompiuterio ir interneto.
Užpildai kelis laukus, įvedi savo duomenis ir gali siųsti kvietimus draugauti. Taip praktiškai per kelias minutes tampi draugų, jų draugų ir draugų draugų beribio tinklo dalimi.
Tokiose svetainėse, kuriose žmonės susirašinėja, rašo dienoraščius, publikuoja nuotraukas ir susipažįsta, yra užsiregistravę dešimtys milijonų žmonių.
Teigiama, kad šiuo metu populiariausias pasaulyje facebook.com tinklas turi per 50 milijonų vartotojų, kurių gretas kasdien papildo tiek žmonių, kiek gyvena Klaipėdoje.
Šį reiškinį analizuojantys britų ekspertai juos suskirstė į kelias grupes.
„Vienus vadiname „alfa bendrautojais“ – tai jaunesni nei 25-erių vyrai, kurie šiuose tinkluose flirtuoja, ieško pažinčių ir pramogų.
„Dėmesio ieškotojais“ laikome vartotojus, tarp kurių daugiausia moterų, siekiančių dėmesio, publikuojančių savo nuotraukas ir įvairiai pritaikančių puslapius, kad atrodytų patrauklesnės.
Trečia grupė yra „sekėjai“, kurie jungiasi į tinklus, norėdami palaikyti ryšius su draugais. O „ištikimaisiais“ vadiname žmones, kuriems virš dvidešimties ir kurie naudojasi socialiniais tinklais tam, kad neprarastų ryšio su senais draugais iš mokyklos ar universiteto laikų.
Dar yra „funkcionalistų“ tipas – tai vyresni nei 20-ies vyrai, kurie jungiasi į tinklą turėdami kažkokį konkretų tikslą susijusį su pomėgiu, profesiniu užsiėmimu ar panašiai“, – pasakoja Robinas Blake`as, Didžiosios Britanijos Ryšių tarnybos specialistas.
Atviros interneto enciklopedijos Vikipedijos technologas ir Vikimedijos fondo valdybos darys Domas Mituzas pats yra vieno tokio tinklo dalis. Britai jį tikriausiai priskirtų prie funkcionalistų.
„Tai nėra vaikų žaidimai, nes viskas prasidėjo nuo studentų ar verslo ryšių palaikymo tinklų ir tik vėliau įjungė jaunimą, kuriam suteikia daug galimybių saviraiškai, tad nenuostabu, kad jie taip auga“, – sako jis.
Į tinklus jungiasi ir mažamečiai
Išsamų tyrimą atlikę britų specialistai išsiaiškino, kad į interneto bendruomenes plūsta paaugliai ir net jaunesni nei dešimties metų vaikai.
Robinas Blake`as sako įžvelgiantis grėsmę tame, kad asmeninius puslapius su asmeniniais duomenimis apie save kuria kas ketvirtas mažametis.
„Didžiausia susirūpinimą kelia tai, kad internete žmonės palieka savo duomenis, kuriuos gali matyti visi. Ypač maži vaikai ne visuomet suvokia, kam reikalingi privatumo nustatymai, leidžiantys apriboti priėjimą prie informacijos apie juos.
 Internete draugo tapatybę gali būti nelengva patikrinti. myspace.com nuotr. |
|---|
Blogų ketinimų turinys žmonės gali realiame gyvenime pasinaudoti tokiais vaikais, publikuojančiais savo ir draugų nuotraukas, elektroninio pašto adresus, mokyklos pavadinimą. Pavojaus dažnai nesuvokia ne tik vaikai, bet ir suaugę. Juk adreso ir gimimo datos pakanka tapatybei suklastoti“, – sako jis.
Dauguma didžiųjų vakarietiškų tinklų turi skiltis, kuriose pataria kaip nuo to apsisaugoti. Britanijoje populiarus bebo.com turi susikūręs visą seriją filmukų, kurių viename mergina negali ramiai pareiti namo, nes visi nuo dešrainių pardavėjo iki kiemsargio ją pažįsta ir net komentuoja apatinių spalvą.
Kai kuriose svetainėse formali amžiaus riba vartotojui yra trylika metų, tačiau niekas nesiima tikrinti, kad besiregistruojantis nemeluoja.
Paprastai paslaugos teikėjas visą atsakomybę perkelia vartotojui, o paklaustas apie įvairaus plauko apsimetėlius, rodo į tėvus.
„Tėvai turėtų pasižvalgyti tinklapiuose ir pasidomėti, ką gali matyti ar publikuoti jų vaikai. Tada vertėtų užduoti sau klausimą, ar jiems priimtina, kad tuo užsiima jų vaikai.
Nepakenktų nustatyti taisykles, panašias į tokias, kaip kada vaikas grįžta namo, kiek gali užsibūti pas draugus. Galima susitarti dėl to, ką vaikas talpina socialinių ryšių svetainėse.
Vaikus reikia perspėti, kad neviešintų puslapyje informacijos apie tai, kokią mokyklą jie lanko ar savo telefono numerio nedarytų prieinamo visiems.
Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais, kad nusprendę susitikti su žmogumi, kurį sutiko internete, pirma pasitartų su jais. Galiausiai, tėvai turi patikrinti, ar vaiko puslapis prieinamas tik draugams ar visiems nepažįstamiems“, – rekomendacijas vardija R. Blake`as.
Pavojai nerūpi, apsauga neprivaloma
Nepaisant specialistų kantriai piešiamo niūraus virtualios erdvės kenkėjų paveikslo, tyrimai rodo, kad retas susimąsto apie pavojus – kone kas antras neslepia informacijos apie save, o kas penktas leidžiasi į pokalbius su nepažįstamais žmonėmis.
Tiesa, jau pasitaiko atvejų, kai mamos susimąsto apie savo privatumo nustatymus pamačiusios, kad nepažįstami vartotojai pažymėjo jų vaikų nuotraukas kaip „mėgstamiausias“.
Visgi Domas Mituzas tikina, kad internete galioja tos pačios sveiko proto taisyklės kaip ir gatvėje. O gyvenant Lietuvoje guodžia dar tai, kad šalies dydis ar veikiau mažumas tampa privalumu.
„Daug lengviau tuos žmones pagauti ir apskritai persekiojančių profilius yra daug mažiau. Tačiau žinoma, kad su kiekviena pažintimi internete reikia elgtis kaip su bet kuria pažintimi gatvėje.
Be to, yra buvę atvejų, kai kažkokio juoko žmonių puslapiuose nesuprato darbovietės ar mokymo įstaigos ir jie buvo išmesti ar neteko darbo“, – pasakoja specialistas.
Po to, kai facebook.com paviešino savo narių puslapius visiems interneto vartotojams, padarė randamus pagal paprastą paiešką ir paskelbė apie planus sukauptus duomenis panaudoti reklamos tikslais, imti kelti klausimai apie jų teises taip elgtis.
„Problemų kilo ne tik dėl informacijos kaupimo kryptinai reklamai pateikti, pagal tai, kas konkrečiam vartotojui patinka, sudarant įspūdį, kad jis yra sekamas. Buvo kaupiama informacija apie internete nusipirktas prekes ir pagal tai siūlytos rekomendacijos jo draugams ir akivaizdžiai peržengtos ribos.
Socialinių tinklų komercializacija ateityje tikrai kels problemų“, – prognozuoja D. Mituzas.
Internetinių socialinių tinklų kūrėjai neriasi iš kailio bandydami save pateikti kaip atsakingus rinkos dalyvius.
Kai kurie siūlo jaunų vartotojų profiliams automatiškai pritaikyti aukščiausią privatumo lygį, labiau išryškinti nustatymus, pateikti pagalbos telefonų sąrašus ir panašiai.
Britanijoje šių paslaugų teikėjai buriasi į tinklą, skirtą labiau apsaugoti vartotojams, o šalies Vidaus reikalų ministerija parengė „Geros socialinių tinklų praktikos“ vadovą. Tačiau jo rekomendacijos nėra privalomos.
Tačiau pranešimai apie persekiotojus ir patarimai būti atsargesniems vargu ar padės, jei pats pasauliui pranešei, kas tu, kur gyveni, kur dirbi, kur ilsiesi, kas tavo draugai ir panašiai.
Pašalinti savo įrašą iš tinklo irgi gali būti per vėlu, nors ir sako, kad paprasta.
