Kantrybė pirmiausia trūko IT bendrovių vadovams: jie griebėsi draudimų.
Silicio slėnyje Kalifornijoje išmušė „topless“ posėdžių (angl. „topless meetings“) valanda. Neapsigaukite: jie visiškai nesusiję su laisvo elgesio merginomis. Kalbama apie posėdžius ir konferencijas, į kuriuos draudžiama ateiti su nešiojamuoju kompiuteriu ar net išmaniuoju mobiliuoju telefonu.
Kantrybė pirmiausia trūko IT bendrovių vadovams: jie griebėsi draudimų. Silicio slėnyje Kalifornijoje išmušė „topless“ posėdžių (angl. „topless meetings“) valanda, rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“.
Neapsigaukite: jie visiškai nesusiję su laisvo elgesio merginomis (puritoniškoje Amerikoje neįmanoma įsivaizduoti, kad moteris be viršutinės maudymosi kostiumo dalies pasirodytų net paplūdimyje). Kalbama apie posėdžius ir konferencijas, į kuriuos draudžiama ateiti su nešiojamuoju kompiuteriu ar net išmaniuoju mobiliuoju telefonu.
Sparčiai plėtojantis technologijoms įmonių posėdžių salės ar pasitarimų kambariai virto vietomis, kuriose norintys užsiimti pašaliniais darbais dabar gali sau leisti nepalyginamai daugiau, nei sklaidyti laikraštį, pastebi dienraštis. Galima kalbėtis mobiliuoju telefonu, „Blackberry“ telefonu tikrinti savo elektroninį paštą, naršyti internetą pasidėjus prieš save nešiojamąjį kompiuterį. Tai tapo įprasta visame pasaulyje, o ypač – Silicio slėnyje, kuriame ne tik buvo išrasti per paskutiniuosius 20 metų mūsų kasdienybę pakeitę įvairiausi elektroniniai žaisliukai. Jie čia labai aktyviai naudojami, rašo „Corriere della Sera“. Taip aktyviai, kad būtent čia, anksčiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, bendrovių vadovams trūko kantrybė.
Iš pradžių niekas negalėjo prieštarauti: drausti naudotis kompiuteriu pasaulio informacijos technologijų lopšyje atrodė neįtikėtinas dalykas.
Tačiau vėliau kalbėtojai ėmė reikšti nepasitenkinimą, kad per posėdžius ar susirinkimus priversti bendrauti su kuo toliau, tuo labiau išsiblaškiusia auditorija. Be to, bendrovių vadovai susirūpino, kad pasitarimai tampa beverčiai: jų dalyviai užsiiminėja savo reikalais. Tuomet kilo pirmoji draudimų banga, iškart išprovokavusi karštas diskusijas internete. Jų dalyviai suskilo į dvi grupes: dauguma reikalavimą pasitarimų kambaryje išjungti nešiojamuosius kompiuterius laiko erezija. Kaip gali pramonė, besididžiuojanti tuo, kad komunikacija buvo atsieta nuo popieriaus, leisti, jog pasitarimų metu būtų naudojami rašikliai ir popierius, o ne kompiuteris?
Pasak dienraščio, neseniai „Google“ palikęs ir savo verslą pradėjęs inžinierius Nelsonas Minaras sukaupė drąsą ir aktyviai įsijungė į internete įsiplieskusius debatus, parėmęs tokius draudimus. Jis papasakojo, ką jam pačiam teko patirti dirbant bendrovėje „Mountain View“: „Tu nemiegi naktimis ruošdamas pranešimą apie savo projektus ir naujas strategijas, kurias norėtum įgyvendinti. O galiausiai turi kalbėti viceprezidentų komandai, kurie 3 atvejais iš 4 net nepakelia akių nuo savo kompiuterių.“
N. Minaro pasisakymas sukėlė audringą arba ironišką reakciją („kad auditorija būtų dėmesingesnė, reikia uždrausti ne tik nešiojamuosius kompiuterius, bet ir kėdes“). Kitų manymu, pasitarimų metu nėra būtinas visų jo dalyvių „intelektinis dalyvavimas“ – daugeliui tai viso labo būdas „pagauti“ su kolegomis tą pačią „bangą“, atitikti savo statusą. Tačiau kai kurie diskusijos apie „topless“ posėdžius dalyviai vis dėlto supranta, kad dėmesio deficitui, kuris jau bado akis kai kuriuose pasitarimuose, įveikti vis dėlto reikia imtis tam tikrų apribojimų.
„Topless“ posėdžių tendencija vis labiau plinta net ir „Yahoo!” bendrovėje. Kitose, ypač neseniai veiklą pradėjusiose IT kompanijose, ši problema sprendžiama kur kas griežčiau: pasitarimai arba išvis atšaukiami, arba rengiami tik kartą per savaitę.
Tačiau dėmesio trūkumo dėl kompiuterių problema aktuali ne tik įmonėse, bet ir švietimo įstaigose, pastebi dienraštis. „Los Angeles Times“ pasakoja apie tai, kad po to, kai universitetai visose savo auditorijose įdiegė bevielį ryšį, studentai paskaitų metu ėmė rašyti laiškus, naudotis internetine bankininkyste, sekti biržos naujienas. Dėstytojams suteikiama teisė spręsti, leisti ar neleisti naudotis per paskaitą kompiuteriais. Pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto Teisės fakultete 3 iš 4 dėstytojų draudžia paskaitų metu įjungti nešiojamuosius kompiuterius. Žinoma, niekam nesinori griebtis draudimų, kad studentai būtų priversti klausytis paskaitos, pastebi dienraštis. Tačiau vis labiau plintančios ir vis labiau pingančios technologijos bei techninė įranga gali privesti prie nepakeliamų situacijų, su kuriomis mokytojai ir dėstytojai jau susiduria Italijoje. Šios šalies mokyklose plinta mada filmuoti pamokų metu mobiliaisiais telefonais ir skelbti šiuos filmukus „YouTube“ serveryje, pastebi dienraštis.
Jei grįžtume prie įmonių, tai derėtų pastebėti, kad ši problema kur kas atlaidžiau sprendžiama „Microsoft“. Joje buvo parengtas savotiškas gero elgesio taisyklių kodeksas. Pasitarimo metu įjungtas nešiojamasis kompiuteris nėra laikomas mandagaus elgesio požymiu, tačiau aplinkiniai tai toleruoja, pasakojo vienas „Microsoft“ darbuotojas. „Tablet PC“ – planšetinis kompiuteris, kurio sensoriniame ekrane galima rašyti specialiu rašikliu – čia laikomas ne tokiu „grobikišku“ dėmesio požiūriu, nes nesudaro fizinio barjero tarp oratoriaus ir klausytojų. Tačiau net pats Billas Gatesas ir „Microsoft“ vykdomasis direktorius Steve‘as Ballmeris pasitarimų metu klausosi kalbančiųjų ir užduoda jiems klausimus, laikydamiesi toliau nuo savo kompiuterių arba mobiliųjų telefonų, rašo „Corriere della Sera“.
