Lietuvis mokslininkas Laimonas Briedis į Kanadą išvažiavo vos baigęs pirmąjį geografijos studijų kursą Vilniaus universitete. Gyvendamas už Atlanto, Laimonas visada buvo arčiau Vilniaus, nei neretas Lietuvoje gyvenantis – mokslininkas yra atsidėjęs geografiniam – istoriniams Lietuvos sostinės tyrinėjimui. Į Lietuvą jis grįžo trumpalaikiam moksliniam vizitui pagal „Protų susigrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo“ projektą.
Lietuvis mokslininkas Laimonas Briedis į Kanadą išvažiavo vos baigęs pirmąjį geografijos studijų kursą Vilniaus universitete. Gyvendamas už Atlanto, Laimonas visada buvo arčiau Vilniaus, nei neretas Lietuvoje gyvenantis – mokslininkas yra atsidėjęs geografiniam – istoriniams Lietuvos sostinės tyrinėjimui.
Grįžęs trumpalaikiam moksliniam vizitui pagal „Protų susigrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo“ projektą, L. Briedis vedė seminarų ciklą „Imperinis Vilnius 1795–1918“, šį mėnesį pasirodys ir mokslininko knyga anglų kalba: „Vilnius, svetimųjų miestas“. Į Vilnių istorijos mokslų daktaras žvelgia svetimšalio akimis – objektą tyrinėja remdamasis užsienio šaltiniais.
Mokslininkas tikina tyrinėti Lietuvos sostinę Kanadoje turįs labai geras sąlygas. „Atrodytų, kad nei Kanados valdžiai, nei universitetui neturėtų rūpėti Vilnius, bet niekada nei iš finansinių, nei iš akademinių institucijų neišgirdau, kad mano tyrinėjimo objektas netinkamas“, – pasakoja tyrėjas.
Istorijos mokslų daktaras pataria ir lietuviams iš kanadiečių pasimokyti atvirumo, neskirstyti tyrinėjimo objektų į „žinomus – nežinomus“, „mūsų – ne mūsų“. „Jei visi Lietuvoje nagrinės tik tai, kas lietuviška, tai užsidarysime tarytum kiaute, ir sėdėsime su tais lietuviais, kurie, atvirai pasakius, nėra visam pasauliui tokie įdomūs. Lietuvoje įsivaizduojama, kad kiekvienas turi dirbti kažkokiam abstrakčiam tautos labui“.
Dr. Laimonas Briedis skeptiškai vertina visą Lietuvos mokymo sistemą. Pasak Kanadoje dvi dešimtis metų gyvenančio tyrinėtojo, dėl jos kenčia visa valstybė. „Iš šalies žiūrint, atrodo, kad mokymo sistema yra siaubingai sustabarėjusi ir nelanksti, ir labai nepriimtina žmonėms, kurie pamatę kitokio požiūrio į mokslą. Per dvi dešimtis metų buvo daug galimybių tai pakeisti, bet viskas juda labai lėtai. Mano požiūriu, dėl to Lietuva prarado vieną, jei ne dvi studentų ir mokslininkų kartas.“
Paklaustas, kaip juos susigrąžinti, mokslininkas atsako, kad visų pirma reikėtų sukurti žmones skatinantį sugrįžti darbo modelį. Mokslininkas kaip pavyzdį pateikia Kanadą, kurios universitetuose kuriamos valstybės finansuojamos vietos, skirtos paskatinti sugrįžti į JAV išvažiavusius mokslininkus. Į šias prestižines darbo vietas Kanadoje susidaro nemaži konkursai. L. Briedžio manymu, reikėtų apsvarstyti, kokių sričių specialistų Lietuvai trūksta, ir stengtis juos susigrąžinti.
„Jei sugrįžti tektų į dabartinę Lietuvos mokslo sistemą, tai tu ateini kaip svetimas, ir į tave žiūri kaip į svetimą. Jei bandai pasirodyti, kad nesi svetimas, konkuruoti su vietiniais mokslininkais, tai tada atsiranda pykčiai ir trintis. Todėl nebloga išeitimi galėtų būti konkursai tik tarp grįžtančiųjų mokslininkų“.
Lygindamas Kanados ir Š. Amerikos bei Lietuvos mokslo aplinką, istorikas didžiausiu skirtumu įvardija iš vienos pusės didesnes galimybes, o iš kitos – didesnę nežinią ir konkurenciją. „Net nėra ko lyginti kelių Lietuvos universitetų su daugybe anglakalbių šalių universitetų, kuriuose galima įsidarbinti. Tačiau šiuose universitetuose konkurencija labai didelė. Lietuvoje viskas vyksta kitaip: daugumą savo srities žmonių pažįsti, o ten visų pažinti tiesiog fiziškai neįmanoma, nes tas ratas labai platus“.
L. Briedis „Protų susigrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo“ projektą vertina kaip netikėtą labai geros iniciatyvos pavyzdį. Vis dėlto mokslininko manymu, daug žmonių negalėjo juo pasinaudoti ir atvykti į Lietuvą pasidalinti savo patirtimi, nes dalyvavimui tokiuose projektuose derėtų rengtis mažiausiai prieš pusantrų metų.
Pasak „Protų sugrąžinimo programos parengimo ir įgyvendinimo“ projekto vadovo dr. Tomo Žalandausko, šio projekto metu vykdytų trumpalaikių svetur dirbančių mokslininkų vizitų patirtis bus plėtojama.
„Tyrėjų karjeros programoje, kuri parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, numatytos kelios stiprios priemonės, skatinsiančios išvykusių iš Lietuvos tyrėjų reintegraciją į šalies mokslinių tyrimų erdvę. Šios programos kontekste bus tęsiami mokslininkų iš užsienio trumpalaikiai vizitai, taip pat numatoma finansuoti podoktorantūrines stažuotes, planuojama grantų schema patyrusiems mokslininkams. Parama bus skiriama ir užsienio šalių aukšto lygio ar išvykusių iš Lietuvos mokslininkų (ar jų grupių) parengtiems projektams“, – pasakoja T. Žalandauskas.
Nuo 2006-ųjų gruodžio Užsienio lietuvių rėmimo centro projekto iniciatyva į Lietuvos studijų ir mokslo institucijas trumpalaikiams moksliniams vizitams jau atvyko 65 mokslininkai, nuolat mokslinį darbą dirbantys ir gyvenantys Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur.
Mokslininkų vizitai rengiami įgyvendinant projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, kuriuo siekiama sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą.
Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.
Daugiau informacijos apie projektą, atvykstančių užsienyje dirbančių mokslininkų vizitus bei tyrėjų rengiamas atviras paskaitas/seminarus visi besidomintys gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.
