Pagal Užsienio lietuvių rėmimo centro projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas jau antrus metus atvyksta užsienyje aktyvų mokslinį darbą dirbantys lietuviai mokslininkai. JAV gyvenanti ir dirbanti socialinių mokslų daktarė Diana Mincytė į Lietuvą atvyko trumpalaikiam moksliniam vizitui, dalyvaudama šiame projekte. Straipsnyje – interviu su mokslininke. 
Įgyvendinat Užsienio lietuvių rėmimo centro projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas jau antrus metus atvyksta užsienyje aktyvų mokslinį darbą dirbantys lietuviai mokslininkai.
Diana Mincytė per Atlanto vandenyną iš vienų namų į kitus skraido jau vienuoliktus metus. Pastarąjį kartą JAV gyvenanti ir dirbanti socialinių mokslų daktarė į Lietuvą atvyko trumpalaikiam moksliniam vizitui, dalyvaudama Užsienio lietuvių rėmimo centro projekte „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“.
Vizito į Lietuvą metu Diana pristatė tyrimą „Maistas, globalizacija ir žiniasklaida“. Atrodytų, kas sieja šias tris sąvokas? Sociologės teigimu, Lietuvoje atsirandanti greito maisto kultūra dar nepasiekė V. Europos ir JAV masto, kur toks maistas laikomas socialine – medicinine problema – tačiau vis labiau veržiasi ir į mūsų gyvenimus.
Nors mokslininkė dirba JAV, tačiau jos akademiniuose darbuose jaučiamas ryšys su Lietuva. „Pamaniau, kad būtų įdomu parašyti darbą apie žodžio „cepelinas“ kilmę. Kodėl lietuvių nacionalinis maistas vadinasi vokiško lėktuvo pavadinimu? Juk net ir bulvės į Lietuvą atkeliavo XVIII amžiuje, taigi lietuviai cepelinų lyg ir neturėtų laikyti savo etniniu maistu“, – maisto kultūros tyrimų pradžią prisimena mokslininkė.
Šiandien ne tik cepelinai, bet visas maistas ir jo kultūra yra viena iš D. Mincytės tyrinėjimo sričių.
Visi esame bent viena ausim girdėję, kad toks maistas, kokį mes dažniausiai valgome, ne tik kad nėra naudingas, bet ir kenkia. Lietuva kol kas yra kryžkelėje tarp etninių papročių ir vakarų įtakos. Pasak D. Mincytės, akivaizdus to įrodymas – vis daugiau lietuvių dėl spartaus gyvenimo tempo stiprinasi greitu maistu, tačiau neretas po darbų pasikapsto savo darželiuose, laukia sunokstančių pomidorų ir prisirpstančių vyšnių. Todėl lietuvių maisto supratimą tyrinėti sociologei itin įdomu.
D. Mincytės įsitikinimu, būtent žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių ir įtakingiausių mechanizmų, keičiančių maisto supratimą ir kultūrą: „Žmonės valgo maistą, nežinodami, iš kur jis atsiranda. Net ir prekybos centruose pardavinėjami pyragai ir salotos, kad ir kokios skanios ir nebrangios jos būtų, nėra sveikos, nes mažai žinome apie produktų kelią iki mūsų stalo. Įdomu patyrinėti, ką lietuvių spauda rašo apie maistą.“
Mokslų daktarė cituoja amerikiečių autorius, kurie teigia, kad prekybos centrai tapo tarsi minų lauku. „Vietoj to, kad maistas teiktų pasitenkinimą, džiaugsmą, energiją, ir būtų proga visai šeimai susirinkti, jis tapo tarsi kovų laukas, kuriame nėra aišku, kas yra sveika, ką, kaip ir kodėl reikia valgyti“.
Nors D. Mincytė nemažai medžiagos savo tyrimams surenka Lietuvoje, tačiau į Lietuvą grįžti visam laikui ir čia tęsti tyrimus sociologė kol kas nemato galimybių.
„Amerikoje dirbdama jaučiu, kad mano departamentas nori, kad man sektųsi, stengiasi sudaryti geras sąlygas, o čia, kiek suprantu, jautiesi vienas, kad tavo sėkmė tarsi nėra sėkmė tavo kraštui ir institucijai, kurioje tu dirbi. Jautiesi tarsi viskas, ką tu darai, yra tavo asmeninis reikalas“, – teigia Ilinojaus universitete dirbanti tyrėja.
Diana Mincytė Lietuvoje pasigenda mokslininkų rėmimo sistemos ir pačių mokslo įstaigų suinteresuotumo pritraukti geriausius ir perspektyviausius žmones, o to naudą ir svarbą jau seniai supratę tiek Vakarų Europos, tiek Amerikos universitetai. Pasak jos, geriausia investicija universitetui yra pritraukti intelektualinį kapitalą, kuris Lietuvoje auga itin sparčiai.
„Jei žinočiau, kad institucija, kurioje dirbčiau, norėtų ir leistų man vystytis, jei jausčiau, kad turiu galimybę augti – tai ir būtų man didžiausias masalas sugrįžti“, – užtikrina D. Mincytė.
Iki šiol Užsienio lietuvių rėmimo centro projekto iniciatyva į Lietuvos studijų ir mokslo institucijas trumpalaikiams moksliniams vizitams jau atvyko 65 mokslininkai, nuolat mokslinį darbą dirbantys ir gyvenantys Anglijoje, Australijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur.
Mokslininkų vizitai rengiami įgyvendinant projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, kuriuo siekiama sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą.
Projektas „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“.
Daugiau informacijos apie projektą, atvykstančių užsienyje dirbančių mokslininkų vizitus bei tyrėjų rengiamas atviras paskaitas/seminarus visi besidomintys gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.
