Prieš pusmetį Belgijoje vyko 3D akademijos organizuotas tarptautinis simpoziumas „Learn the Power of Three-Dimensional Design“ („3D grafikos jėga“). Jo metu programinės ir techninės įrangos gamintojai pristatė naujausius laimėjimus trimatės grafikos technologijų srityje. Įdomūs, interaktyvūs moksliniai sprendimai ir jų pritaikymo sritys sužavėjo ne vieną klausytoją.
Prieš pusmetį Belgijoje vyko 3D akademijos organizuotas tarptautinis simpoziumas „Learn the Power of Three-Dimensional Design“ („3D grafikos jėga“). Jo metu programinės ir techninės įrangos gamintojai pristatė naujausius laimėjimus trimatės grafikos technologijų srityje. Įdomūs, interaktyvūs moksliniai sprendimai ir jų pritaikymo sritys sužavėjo ne vieną klausytoją. „Nuogos“ parduotuvės, stereovaizdo TV ekranai, 3D spausdinimas, 3D projektai pagal archeologinių kasinėjimų radinius, pasivaikščiojimai po muziejus, įžengiant net į paveikslo vidų – tokia šių dienų virtuali realybė. Galite panagrinėti, kas po simpoziumo jau pasiekė jūsų namus, bendroves.
„When Fashion Meets Technology“ („Kai mada sutinka technologijas“) pranešimas (www.dzine.be) apie „nuogas“ parduotuves sulaukė bene daugiausia komentarų ir diskusijų. Pranešėjas pristatė ateities drabužių parduotuvės viziją. Krautuvėje nėra drabužių – tik kompiuteris ir stilistas. Jus būsite nuskaityti 3D skaitytuvu, vaizdas bus įvestas į 3D kompiuterinę programą ir jau tada galėsite matuotis – kiek norite ir ką norite. Stilistas patars, kaip suderinti stilių, spalvas. Greita ir patogu? Galbūt. Bet ar smagu? O kur malonumas parduotuvėje paganyti akis, kur ieškojimo ir atradimo džiaugsmas? Juk apsipirkti daugeliui yra prasiblaškymas, o ne būtinybė. Šiaip ar taip, visada smagu, kai gali rinktis. Jei neturi laiko – greitai ir patogiai apsirengsi net neišėjęs iš namų.
„3D Scanning Solutions for Cultural Heritage and Archeaology“ ( „3D skenavimo sprendimai kultūros paveldui ir archeologijai“, www.eyetronics.com) pranešime buvo nagrinėjamas 3D skenavimo būdas buitiniu fotoaparatu ar filmavimo kamera. Pakanka pasirinkti, kokia kryptimi (horizontalia ar vertikalia) objektą geriau pamatyti. Kuo daugiau kadrų padaroma fotoaparatu, tuo kokybiškesnis vaizdas. Geriausių rezultatų galima pasiekti einant aplink objektą tuo pačiu atstumu, nekeičiant aukščio ir fotografuojant kadrą po kadro kas pusmetrį ar dažniau. Įvedus nuotraukas į kompiuterinę 3D programą, galima atkurti realų 3D objekto vaizdą.
„3D Scanning and Modelling for Visual Effects in Movies, Games and Commercials“ („3D skenavimas ir modeliavimas vaizdiniams efektams filmuose, žaidimuose bei reklamoje“) tas pats pranešėjas (www.eyetronics.com) įdomiai papasakojo apie Holivudo žvaigždžių 3D skenavimą. Jei neįmanoma ar šiaip nėra noro vaidinti (!) – leiskite save nuskenuoti ir už jus vaidins 3D programa. Didelius pinigus gaunančios žvaigždės gali rinktis scenas, kuriose nenori vaidinti. Scenose su dubleriais taip pat praverčia 3D skenavimas, o žiūrint filmą tikrai sunku ar net neįmanoma nustatyti, ar tai tikra scena, ar sumodeliuota. Dviejų lazerių spinduliai skenuoja formą (3D) ir tekstūrą (2D) tobulai.
„Playing the Past, Game Engines and Cultural Heritage“ („Žaidžiame praeitį – žaidimų varikliai ir kultūrinis paveldas“) pranešimas parodė, kaip nevaizdžius archeologinius dalykus galima pateikti patraukliai, žaismingai ir intriguojamai. Radiniai, kurie patraukia tik archeologijos žinovų dėmesį, tikrai mažiau domina įvairius kultūros paveldo darbuotojus. Viena iš 3D modeliavimo krypčių – sukurti pagal archeologines iškasenas puikų vizualinį projektą. Jame lyg žaidimuose galima vaikščioti po pilies kambarius, rūsius, piliakalnius. Viskas taip realu: gynybinės sienos, upės ir kanalai, sodyba su kylančiais iš kamino dūmais, pradėtas ir nebaigtas darbas… Atrodo, kad žmonės ką tik išėjo ir tuoj sugrįš. Žavi tai, kad viskas padaryta realių archeologinių duomenų pagrindu. Mūsų praeitis – arčiau nei kada nors anksčiau.
