D. Britanijos savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com) paskelbė tris ateinančių metų technologines pranašystes. Žvelgdami į krištolinį „Tech.view“ (teminė žurnalo skiltis) rutulį galime daugmaž patikimai išpranašauti vieną dalyką – 2008 metais mes nustosime laikę internetą bet kurią akimirką naudojimui paruoštu įrankiu, teigia „Economist“. 
D. Britanijos savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com) paskelbė tris ateinančių metų technologines pranašystes.
1. Interneto naršymas sulėtės
Žvelgdami į krištolinį „Tech.view“ (teminė žurnalo skiltis) rutulį galime daugmaž patikimai išpranašauti vieną dalyką – 2008 metais mes nustosime laikę internetą bet kurią akimirką naudojimui paruoštu įrankiu, teigia „Economist“. Ne , internetas neapmirs ir nesustos, tačiau vis daugiau vartotojų siunčiantis siųstis muziką, vaizdo klipus bei žaidimus ir tuo pat metu nepaliaujamai bendraujant su kitais el. paštu, pokalbių svetainėse ar greitosiomis interneto žinutėmis, „informacijos greitkelyje“ kartais susidaro eismo spūstys.
Svarbiausia spūsčių priežastis – brukalai, neprašytos reklamos šiukšlės, sudarančios iki 90 proc. viso internetu siunčiamo informacijos srauto. Telekomunikacijų bendrovės, stambūs interneto ryšio paslaugų teikėjai daugelį metų su tuo taikstėsi, nes atsikratyti šiukšlių pernelyg brangu. Be to, elektroninių šiukšlių pašalinimas būtų naudingas tik interneto paslaugų teikėjų klientams, o ne jiems patiems.
Kodėl? Ogi todėl, kad interneto paslaugų teikėjai naudoja didelius ir plačius ryšio „vamzdžius“, kurie veikia simetriškai: įeinančiam ir išeinančiam srautui skiriama tokia pati pralaida, teigia savaitraštis. Tačiau mažmeniniai vartotojai tradiciškai siunčiasi iš interneto nepalyginamai daugiau duomenų, nei išsiunčia. Tad kai šiukšlintojai išmeta į pasaulinį tinklą milijardus elektroninių laiškų, šios siuntos keliauja santykinai neužgrūstais „išeinančio srauto“ telekomunikacijų bendrovių kanalais.
Tačiau tokia padėtis nesitęs amžinai, teigia savaitraštis. Pradėkime nuo to, kad prie daugybės internetą naudojančių žmonių prisijungs milijonai prietaisų. Šiandien beveik kiekvienas elektroninis įrenginys turi interneto ryšio galimybę, kad automatiškai galėtų parsisiųsti atnaujinimus, autonomiškai bendrautų su kitomis skaitmeninėmis „būtybėmis“ ir įspėtų bet kokį vartotojo kaprizą.
Netrukus nešiojamieji vaizdo ir garso grotuvai, asmeniniai navigatoriai, skaitmeninės kameros, DVD grotuvai, plokščiaekraniai televizoriai ir net mobilieji telefonai paprasčiausiai negalės funkcionuoti be interneto ryšio. Be to, vartotojai ima keisti naudojimosi internetu įpročius: dabar jie ne tik „pumpuojasi“, bet ir patys „pumpuoja“ gigabaitą po gigabaito naudodamiesi „Facebok“, „YouTube“, „MySpace“ ir kitais socialiniais tinklais.
Kažkada didžiausios apimties failai, kuriais vartotojai keisdavosi per „Napster“ ar kitus P2P tinklus, buvo kuklūs kelių megabaitų MP3 formato įrašai. Dabar per „BitTorrent“, „Gnutella“ ir kitus tinklus keičiamasi muzikiniais vaizdo klipais ir serialų epizodais, o tai jau šimtai megabaitų. Be to, visas šis srautas – dvikryptis. Tokia P2P tinklų esmė: kiekvienas, kuris ką nors siunčiasi, tuo pat metu kažkam kažką siunčia.
Ir tai tik, kaip sakoma, žiedeliai, rašo „Economist“. Keitimasis – ir teisėtas, ir nelegalus – gigabaitiniais vaizdo įrašais ar kino filmais plinta vis labiau. Tiesą sakant, artimiausioje ateityje jis taps norma. TV bendrovės atrado galinčios daugiau uždirbti iš reklamos savo laidas nemokamai rodydamos internete, nei transliuodamos jas į eterį. Dabar iš esmės tą patį metodą perima ir kino studijos. O dėl to pasauliniame tinkle susidaro spūstys. Telekomunikacijų bendrovės pamatė, kad turimos pralaidos joms nebeužtenka – apie tai liudija naujos įrangos užsakymai.
Didžiausi interneto paslaugų teikėjai „AT&T“, „Verizon“ ir „Comcast“ planuoja modernizuoti savo pagrindinę įrangą, tačiau padėtis gerėti pradės tik po poros metų. Iki to laiko įsitvirtins internetinė TV, šiukšlintojų legionai išaugs dešimteriopai, „Wi-Fi“ ryšį turės viskas, kas tik juda, o vartotojai šauks, kad pralaidos vis tiek neužtenka. Tad tuo tarpu susitaikykite su tuo, kad naršymas internete – tai tarsi kelionė automagistrale prasidėjus atostogų sezonui. Galų gale jūs pasieksite kelionės tikslą, bet ji jus išvargins.
2. Naršymas JAV – „trečiuoju vamzdžiu“
Gruodžio pradžioje „Google“ pateikė paraišką įsigyti patį skaniausią 700 megahercų bevielio ryšio, kurio dažnių diapazoną JAV Federalinė telekomunikacijų komisija pardavinės 2008 m. sausio pabaigoje paskelbtame aukcione, kąsnelį – vadinamąjį C dažnių bloką. 700 megahercų diapazonas, kurį naudojo analoginė TV (52–69 kanalai), atsilaisvins po to, kai 2009 m. vasarį bus pereita prie skaitmeninių TV transliacijų.
Šie dažniai – vieni iš pačių vertingiausių pasaulyje, pastebi „Economist“. Jie buvo naudojami TV transliacijoms ultraaukštų dažnių (UHF) juosta, nes tokio dažnių bangų beveik neįtakoja atmosferos reiškiniai, jomis galima transliuoti dideliais atstumais, jos gerai prasiskverbia į pastatų vidų. Dėl santykinai nedidelio bangos ilgio UHF siųstuvai yra kompaktiški, o antenos – nedidelės.
Pasak savaitraščio, mobiliojo ryšio operatoriai svajoja apie 700 MHz diapazoną, nes šios bangos toli sklinda ir yra tinkamos plačiajuosčiam ryšiui. Operatoriai mano, kad šiame diapazone galėtų teikti klientams gana pelningas paslaugas, įskaitant mobiliąją TV.
Tačiau 700 MHz diapazonas – ta kartu ir paskutinė didžioji „trečiojo interneto vamzdžio“ viltis Amerikoje, rašo „Economist“. Toks bevielis tinklas taptų tinkama alternatyva brangioms ir nekokybiškoms „AT&T“ ir „Verizon“ DSL paslaugoms ar kiek kokybiškesniam „Comcast“ kabeliniam interneto ryšiui.
Aukcione pasiūliusi 5 milijardus ar daugiau (rezervas siekia 4,6 mlrd. dol.), kad įveiktų tokius bevielio ryšio sunkiasvorius, kaip „AT&T“ ir „Verizon“, „Google“ galbūt nutartų (kartu su „Frontline Wireless“) tapti mobiliojo ryšio operatore. „Frontline“ partneriai iš „Open Handset“ aljanso pasiruošę pasiūlyti rinkai savo telefonus, o telefono ryšio tinklo valdymas didelių problemų nesukels. Galimas ir kitas variantas: „Google“ taps interneto paslaugų teikėja, turinčia nuosavą didelės aprėpties bevielio ryšio tinklą, galėsiantį konkuruoti su „Sprint“ ir kitais šiuo metu kuriamais „WiMax“ tinklais.
Kita vertus, iš esmės net nesvarbu, laimės „Google“ ar ne – savo tikslą bendrovė jau pasiekė, tvirtina savaitraštis. Tarp mobiliojo interneto vartotojų informacijos paieškos funkcija neabejotinai bus ne mažiau populiari, nei tarp kompiuterių vartotojų. Užimti mažiausiai 60 proc. internetinės paieškos mobiliuosiuose telefonuose rinkos – štai prizas, kurio „Google“ siekė nuo pat pradžių.
3. Skaitmeninis pasaulis taps dar atviresnis
Pasak „Economist“, galima pasidžiaugti: 2008 m. bendrovių, kurios „apaugo taukais“ naudodamos uždaras joms priklausančias technologijas, perėjimas prie atvirumo dar labiau paspartės. Net uždarųjų sistemų bastionas „Apple“ ima linkti atvirumo pusėn. Stipriai apsaugotas bendrovės telefonas „iPhone“ buvo „išlaužtas“ tepraėjus vos kelioms dienoms nuo pasirodymo rinkoje. Tai buvo padaryta siekiant užtikrinti galimybę vartotojams instaliuoti į šiuos telefonus kitų gamintojų, pavyzdžiui, „Skype“, programinę įrangą.
Ir jie pasiekė savo: iš pradžių „Apple“ bandė žiauriai numalšinti maištą, tačiau vienas Vokietijos teismas įpareigojo vietinį bendrovės atstovą nuimti „spynas“ nuo visų jos pardavinėjamų „iPhone“ telefonų. Tai gera žinia „iPhone“ savininkams visame pasaulyje: artėja tikra „trečiosios šalies“ programinės įrangos banga.
Kitas teismas pašalino kliūtį, trukdžiusią dar didesniam „Linux“ plitimui: „Unix“ 1995 m. įsigijusi bendrovė SCO pralaimėjo JAV teismuose bendrovei IBM. Po teismo sprendimo, kuriuo SCO pretenzijos į „Linux“ pripažintos nepagrįstomis, ši OS sparčiai paplito nedidelėse įmonėse ir namų kompiuteriuose.
Įmonėms įpratus pirkti biuro kompiuterius su juose instaliuota „Vista Business Edition“ po tūkstantį dolerių ir diegti į juos 200 dol. kainuojančius „Microsoft Office“ paketus, kiek mažiau nei 500 dol. kainuojančio kompiuterio su nemokama operacijų sistema (pavyzdžiui, „Linux“) ir nemokamu biuro programų rinkiniu (pavyzdžiui, „Open Office“) patrauklumas staiga tampa beveik neatremiamas.
Mes netgi neatsižvelgiame į 20 tūkstančių ar daugiau dolerių, kuriuos reikia pakloti už „Microsoft“ serverių programinę įrangą („Exchange“ ir „SharePoint“), tuo tarpu kai „Linux“ ir tokia programinė įranga teikiama nemokamai, rašo „Economist“.
Ekspertai vieningai tvirtina, kad nei „Microsoft“, nei „Apple“ nepajėgs konkuruoti taupyti siekiančių kompanijų brėžiamame naujame kainų lygyje. Atvirojo kodo programinė įranga sparčiai tobulėja: „Linux“, „OpenOffice“, „Firefox“, „MySQL“, „Evolution“, „Pidgin“ ir dar apie 23 tūkst. kitų „Linux“ pagrindu sukurtų produktų siūlomi už ačiū ir pasirengę užpildyti nišą. Remiantis kai kuriomis prognozėmis „Linux“ gerbėjų netrukus taps daugiau, nei „Macintosh“. Linusui Torvaldsui yra kuo didžiuotis, daro išvadą „Economist“.
