Virtualioje erdvėje pernelyg drąsiai besijaučiantiems komentatoriams už chuliganišką elgesį gali skaudžiai atsirūgti. „Kauno dienos“ kalbintas prokuroras teigė, jog teisėsaugos institucijos dėl amoralių komentarų ar grasinimų internete pradeda vis daugiau tyrimų. 
Virtualioje erdvėje pernelyg drąsiai besijaučiantiems komentatoriams už chuliganišką elgesį gali skaudžiai atsirūgti. „Kauno dienos“ kalbintas prokuroras teigė, jog teisėsaugos institucijos dėl amoralių komentarų ar grasinimų internete pradeda vis daugiau tyrimų.
Nuo gąsdinimų iki šmeižto
Retas naujienų portalas internete pastaruoju metu apsieina be skaitytojų komentarų. Tai tarsi tampa interaktyviu bendravimu, reiškiant savo nuomonę vienu ar kitu jiems rūpimu klausimu. Tiesa, skaitytojų išreikštas požiūris kartais prilygsta kandiems įžeidinėjimams, šmeižtui, grasinimams ar net rasinei neapykantai, diskriminacijai.
Didžiulio rezonanso visuomenėje sulaukė už pasikėsinimą įžeisti šalies Prezidentą prieš kelis mėnesius nuteistas Kauno rajono gyventojas, kuriam teismas skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams. Lygtinį teistumą vyras užsitarnavo už vasario 16-ąją elektroniniu laišku šalies vadovui išsiųstą tariamą sveikinimą su perfrazuota ištrauka iš Maironio poemos: „Jaunoji Lietuva“. Išsiųstą tekstą V. Stanaitis pasirašė savo vardu.
Daugiau nei prieš trejus metus disko metikui Virgilijui Aleknai laimėjus olimpinį auksą, jo sėkme apsidžiaugęs kaunietis paauglys viename didžiųjų naujienų portalų paskelbė padėjęs bombą prekybos centre. Internautas pažadėjo, kad sportininko garbei tai būsiąs didžiulis fejerverkas ir prasitarė, jog būtų gerai, jei apie tai nesužinotų policija. Netrukus interneto vartotojas buvo nustatytas, o jo kompiuteris atsidūrė pareigūnų rankose, tačiau iki tol kitos specialiosios tarnybos, operatyviai sureagavusios į melagingą pranešimą, evakavo iš parduotuvės visus ten buvusius žmones ir bergždžiai ieškojo jos patalpose esančio sprogmens.
Į internete pasipylusias apkalbas ir užgauliojimus kartą jautriai sureagavo ir buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, mėginęs teisme ieškoti teisybės bei atpildo liežuvautojams.
Numatytos griežtos bausmės
„Kauno dienos“ kalbintas Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius teigė, kad per pastaruosius kelerius metus gerokai padaugėjo ikiteisminių tyrimų, susijusių su neetiškais ar amoraliais komentarais internete. Iš viso prokuroras suskaičiavo per ketverius metus pradėtas daugiau nei pusšimtį tokių bylų, kuriose septyni asmenys jau nuteisti, o trys laukia teismo verdikto.
R. Valentukevičius pastebėjo, kad už internete pasirodančius nusikalstamo pobūdžio komentarus žmogus gali būti nubaustas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Dar didesnė bausmė – nelaisvė iki trejų metų – numatyta asmenims, kurie „viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Beje, už tai atsako ir juridiniai asmenys.
Adresą nustatyti lengva
„Ypatingos iniciatyvos ėmėmės per pastaruosius dvejus metus, atkreipę dėmesį į tai, kad įvairių tarptautinių organizacijų ataskaitose Lietuva būdavo nuolat kritikuojama dėl virtualioje erdvėje kurstomo antisemitizmo ir kitų nacionalinio pobūdžio išsišokimų bei neapykantos kurstymo“, – sakė prokuroras.
R. Valentukevičius pripažino, kad anksčiau teisėsaugininkai į komentarus internete nekreipdavo ypatingo dėmesio, tačiau, tokių nusikaltimų tyrimo funkciją perdavus jo vadovaujamam Specialiųjų tyrimų skyriui, ledai buvo akivaizdžiai pralaužti – ikiteisminių tyrimų skaičius išaugo dešimteriopai. Daugiausia, anot prokuroro, susiduriama su antisemitinio pobūdžio nusikaltimais, o antrąją vietą dažniausiai pasitaikančių internetinių burnojimų sąraše užima priešiški komentarai, taikomi netradicinės seksualinės orientacijos asmenims.
Teisėsaugininkų taikiniu tampa įvairūs naujienų portalai, tačiau dažniausiai – populiariausios interneto svetainės. Anot pareigūnų, interneto portalų redaktoriai geranoriškai sutinka bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir teikia joms visą reikiamą informaciją apie ieškomus interneto vartotojų adresatus.
Kol kas atsiperka baudomis
Informacinių technologijų specialistai teigia, kad dažniausiai atsekti komentarų autorius pagal jų kompiuterių asmeninius adresus – vadinamuosius IP – nėra sudėtinga. Tačiau tai galioja asmeninių kompiuterių šeimininkams. Tuo tarpu bendrovėse, kur po vienu IP adresu slypi kelios dešimtys ar net keli šimtai kompiuterių, tokia užduotis tampa kur kas sudėtingesnė. Tačiau net ir tokiu atveju, naudojant specialią programinę įrangą, nieko nebūna neįmanomo.
Apie tai, pasak Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovo, liudija ir neseniai baigtas vienas tyrimų, kurio metu nustatytas Airijoje gyvenęs lietuvis, taip pat mėginęs užgauliai pasisakyti virtualioje erdvėje. Lygiai taip prokurorai netruko surasti vienoje Kauno technologijos universiteto mokomųjų klasių paskaitos metu internete burnojusį studentą. Šiuo metu pareigūnai baigė aiškintis analogišką situaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur dėl savo veiksmų turės atsakyti vienas įstaigos darbuotojų.
„Negaliu atskleisti tyrimo būdų, tačiau tikrai turime visas galimybes nustatyti ne tik kompiuterį, bet ir prie jo tuo metu sėdėjusį vartotoją, tad mokyklos, universitetai, įmonės ar netgi interneto kavinės blogų užmačių vedamiems asmenims tikrai nėra jokia priedanga“, – pabrėžė R. Valentukevičius.
Prokuroras pripažino, kad paprastai teisiamųjų suole atsiduriantys su įstatymais prasilenkiančių komentarų autoriai savo kaltę atperka piniginėmis baudomis, siekiančiomis nuo 750 iki 2500 litų, o belangės kaskart išvengia. Tačiau jau vien pats faktas – teistumas – tampa juoda dėme iki tol su teisėsauga reikalų neturėjusio žmogaus biografijoje.
