Lietuvos pramonė susiduria su iššūkiais, kaip kuo efektyviau skatinti skaitmeninimą ir kartu spręsti mikro- ir makroekonominius iššūkius. Svyruojantis užsakymų kiekis, menkos investicijos ir pasaulinės prekybos konfliktai blogina mūsų apdirbamosios gamybos sektoriaus situaciją, kuri jau dabar susiduria su sąnaudų spaudimu, kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir trumpesnių darbo valandų reikalavimais. Šie veiksniai skatina didėjantį netikrumą ir skepticizmą šiame sektoriuje.

Beveik pusė tūkstančio valstybės ir savivaldybių institucijų, įskaitant ir jautriausias visuomenės grupes aptarnaujančias įstaigas, tarp jų socialinės globos namus, slaugos ligonines, ambulatorijas, pastarosiomis savaitėmis susiduria su vis didėjančiu veiklos neapibrėžtumu. Priežastis – vis didėjanti nežinomybė dėl kaupiamų duomenų saugojimo tvarkos ir patiriamas spaudimas pasirašyti paslaugų sutartis su valstybės valdoma akcine bendrove Lietuvos radijo ir televizijos centru.

Atsinaujinančių energijos išteklių dalis Lietuvos transporte siekė 7,2 proc. ir per metus paaugo vos 0,5 proc. punkto, skelbia statistikos agentūros „Eurostat“ pateikti naujausi 2023 m. duomenys. Pasak energetikos ekspertų, realiai žaliosios energijos dalis pernai netgi mažėjo, o Lietuva jau turi ruoštis pirkti šimtamilijonines kvotas už ES įsipareigojimų nevykdymą.

Socialinių tinklų klestėjimu augusi ir apytiksliai 1997–2012 metais gimusių žmonių karta jau pradeda atsitraukimą iš virtualios erdvės. Vyresniųjų mintyse su išmaniaisiais įrenginiais „suaugę“ Z kartos jaunuoliai turi daugiausia potencialo tapti sąmoningiausiais technologijų vartotojais.

Jau du dešimtmečius Lietuvoje vystomas vėjo energetikos sektorius yra įžengęs į naują erą, kurioje atsinaujinančioji energetika yra pagrindinis strateginis tikslas. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos organizuotoje konferencijoje „Wind Vision 2025“ šalies politikos atstovai aptarė vėjo energetikos perspektyvas, vystymo iššūkius ir galimybes.

Praėjusiais metais Lietuvos verslai pažymėjo rekordiniu naujų įmonių steigimusi. Panaši tendencija numatoma ir 2025 metais, o tokią prognozę sustiprina drąsesni verslų sprendimai. Šiais metais išliks svarbi technologijų ir tvarumo sprendimų integracija, taip pat, daugiau pozityvo turėti atnešti nekilnojamojo turto sektorius.

Savaitgalį Lietuvoje įvyko jau dešimti geriausių praėjusių metų Lietuvoje sukurtų žaidimų rinkimai. Pagrindinėse vakaro apdovanojimų kategorijose triumfavo du žaidimai: geriausiu 2024 m. „LT Game Awards 2024“ žaidimu buvo išrinktas „Sweet Transit“, o geriausiu Lietuvos dešimtmečio žaidimu paskelbtas „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“.

Ar tikrai ekranų problema yra tik vaikų? Daugelis tėvų įsitikinę, kad išmanieji telefonai neigiamai veikia vaikų raidą, trukdo jiems mokytis ir mažina jų gebėjimą susikaupti. Tačiau naujausias tyrimas atskleidžia, kad problema yra kur kas platesnė. Vaikai ne tik mato, bet ir aiškiai suvokia tėvų elgesio dvilypumą – net 53 proc. apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys.

Eismo reguliavimas kosmose? Tai – nebe ateities, o šiandienos technologiniai sprendimai, kuriuos kosmoso industrijai siūlo Lietuvos startuolis „Blackswan Space“, vystantis autonominės palydovų navigacijos sprendimus. Ši technologija ateityje prisidės ne tik prie kosmoso šiukšlių kiekio mažinimo, bet ir padės užtikrinti sklandesnį eismą Žemės orbitoje.

Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. kredito korteles turėjo tik 11,89 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra mažiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, net ir šalia esančioje Lenkijoje kredito korteles turi 24,4 proc., o Estijoje – 34,86 proc. gyventojų. Islandijoje šis skaičius aukščiausias Europoje – net 74 proc. Kodėl Lietuvoje kredito kortelėmis naudojasi gerokai mažiau žmonių nei daugelyje kitų Europos valstybių?

Kovo 8 d., Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultete vyko kasmetinis renginys – dr. Juozo Petro Kazicko moksleivių programavimo konkurso forumas. Renginio metu moksleiviai iš visos Lietuvos mokyklų rinkosi KTU studentų miestelyje ir sprendė organizatorių paruoštas programavimo užduotis.

„Eurostat“ duomenimis, maždaug du trečdaliai ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) šiuo metu yra pasiekę bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Lietuvos SVV žengia koja kojon su ES vidurkiu, tačiau pasistengti dar yra kur, kadangi Europos Komisija yra nustačiusi tikslą, jog iki 2030 m. skaitmenizacija pradiniu lygmeniu ES šalyse apimtų bent jau 90 proc. SVV.

Jei kada nors aiškinote savo tėvams, kaip prisijungti prie „Zoom“, arba stebėjote, kaip jūsų paauglys stebisi laidiniu telefonu, tikriausiai įsitikinote milžiniškais šių kartų skirtumais. Tačiau egzistuoja žmonių grupė, kuri natūraliai sugeba užpildyti šią laiko prarają – tai pereinamoji arba „Xennials“ vadinama karta, gimusi 1977–1983 metais.

Pastarasis dešimtmetis Lietuvos elektroninei prekybai buvo reikšmingo augimo laikotarpis. Elektroninės prekybos populiarumas Lietuvoje išaugo 2 kartus ir jis buvo vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Nepaisant to, net ir su tokiu augimu Lietuvai dar reikia pasitempti iki Europos vidurkio.

SOS vaikų kaimai Multidimensinės šeimos terapijos programos vadovė Roberta Avramenko teigia, jog paauglių elgesio pokyčiai socialiniuose tinkluose dažnai pasireiškia kaip noras rodyti tik gerąją savo pusę. Tačiau internete jaunuolio tyko virtinė pavojų. Kaip atpažinti vaiko pokyčius? Kaip tėvai gali padėti savo atžalai?