2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi. Nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėjimo elektromobiliais ekspertai nepastebi. Kaip praėjusiais metais keitėsi elektromobilių rinka ir ko galime tikėtis 2025-aisiais.

Mūsų šalies mokiniai tarptautinėse olimpiadose pernai iškovojo 49 medalius. Nors aukso medalis šiose olimpiadose dažniausiai nereiškia pirmosios vietos, vien patekti į jas jau yra didžiulis pasiekimas, suteikiantis mokiniams puikias studijų ir karjeros perspektyvas.

Praėjusiais metais Lietuvoje reikšmingai augo tiek elektromobilių rinka, tiek ekologiškoms transporto priemonėms skirta infrastruktūra. Visgi ekspertai pastebi, kad nors bendras įkrovimo stotelių skaičius jau atrodo didelis, vairuotojai visgi gali susidurti su problemomis, ieškodami spartaus įkrovimo galimybių šalia pagrindinių šalies kelių. Tačiau tikimasi, kad šiemet teigiamų pokyčių bus sulaukta ir šioje srityje.

Automobilių rinką veikia įvairūs veiksniai: globalūs ekonomikos iššūkiai, besikeičianti politinė situacija ar griežtėjantys taršos reikalavimai. Net jei vienais metais pirkėjai aktyviai perka automobilius, kitais metais jie gali būti priversti kardinaliai keisti savo planus. Kai kurios tendencijos leidžia prognozuoti ateitį jau dabar.

2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi. Nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėjimo elektromobiliais ekspertai nepastebi. Kaip praėjusiais metais keitėsi elektromobilių rinka ir ko galime tikėtis 2025-aisiais?

Daugelis mūsų lankomų prekybos vietų nuolat keičiasi, bet jų evoliucija kartais pasuka netikėta kryptimi. Dar ne taip seniai apsipirkimą be kasų žadėjusios „Amazon Fresh“ parduotuvės pamažu atsisako pirminės idėjos, o mažmeninės prekybos lyderiai tyliai gręžiasi į lankstesnius ir labiau suasmenintus skaitmeninius sprendimus.

Latvijoje ir Estijoje dūmų detektorius namuose turinčių asmenų skaičius auga, Lietuvoje – lieka nepakitęs. Tyrimo duomenimis, per metus mūsų šalyje detektorius įsirengė vos 1 proc. gyventojų. Skaičiai rodo, kad Estijoje šiuos įrenginius namuose naudoja net 94 proc. gyventojų, Latvijoje – 76 proc. visuomenės narių, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia tik 65 procentus.

Elektros įkrovos infrastruktūrą vystantiems verslams šie metai buvo itin derlingi – beveik padvigubinę viešų krovimo stotelių skaičių jie smarkiai pralenkė laiką. Vis dėlto sektorius kol kas vystosi „avansu“, nes elektromobilių skaičiaus augimas šlubuoja, o investicijos vykdomos žvalgantis į ateitį ir prisiimant nemenką riziką.

Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc.

Jau pavasarį Vilniaus Gedimino technikos universitete duris atvers Skaitmeninės gynybos kompetencijos centras, kurio įkūrimą paskatino strateginių prioritetų, praktinių poreikių ir laiku atsiradusių galimybių konvergencija. Apie šio centro išskirtinumą, reikalingumą ir svarbą plačiau – Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.

Nuo dirbtinio intelekto plėtros iki autonominių transporto priemonių pažangos – šie metai paliko ryškų inovacijų pėdsaką. Nors kai kurie išmanieji sprendimai dar tik ieško savo vietos rinkoje, kiti daugeliui jau tapo kasdienybės dalimi. Inovacijų ekspertas, apžvelgia svarbiausius metų įvykius ir tendencijas, kurios formavo technologijų pasaulį.

Tarptautinių indeksų analizė atskleidė, kad Lietuvos inovacijų ekosistema kryptingai progresuoja – auga išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, šalis pirmauja visame pasaulyje pagal vienaragių vertę. Nepaisant spartaus augimo, pastebinamos ir tobulintinos sritys, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vidurkio nesiekiantis darbo efektyvumas ir mažėjantis inovacijas diegiančių įmonių skaičius.

Socialiniuose tinkluose jau netrukus sumirgės tobulo šventinio gyvenimo vaizdai: dailiai supakuotos dovanos, gausūs stalai ir laimingi artimieji. Tačiau už šios paveikslo pusės neretai slepiasi kita realybė – nuovargis, stresas, o kartais ir liūdesys.

Kaune startuolių komandas ir technologinės ekosistemos lyderius subūrė „Kauno startuolių apdovanojimai 2024. Ekosistemos galaktika“. Tiesioginės transliacijos paaiškėjo nugalėtojai, kurių idėjos ir projektai peržengė vietinės rinkos ribas, suteikdami Kaunui tarptautinio technologijų centro reputaciją.

„Tinder“, „Bumble“, „Hinge“, „Badoo“ ir panašios pažinčių programėlės neatsiejamos nuo šiuolaikinio pasaulio. Žmonės džiaugiasi meilės istorijomis, kur pasakų princai ar princesės atkeliauja tiesiai iš svajonių šalių. Bet ar tikrai viskas yra taip gražu? Kokios grėsmės gali slėptis po panašiais pasakymais?