Jau ketvirtus metus iš eilės Vytauto Didžiojo universitete 10–12 klasių moksleiviai pradės savo pažintį su studijomis, kur kartu su VDU studentais imsis studijų naujame pavasario semestre. „VDU Moksleivių universitetas“ – tai neeilinė galimybė išbandyti studijas dar būnant mokyklos suole.

Ketvirtadienio vakarą sostinėje jau šeštąjį kartą išdalinti „Vilnius TechFusion Awards 2024“ apdovanojimai. Iškilmingas renginys subūrė ryškiausius Lietuvos verslo ekosistemos lyderius, iš kurių net aštuoniems įteiktos geriausiųjų statulėlės.

Lietuvoje šiuo metu jau yra daugiau kaip 124 tūkst. gaminančių vartotojų – per metus jų skaičius išaugo apie 40 procentų, rodo ESO duomenys. ESO baigdamas metus gruodį prie tinklo prijungė beveik 1,5 tūkst. saulės elektrines įsirengusių naujų gaminančių vartotojų, 800 tapo nutolusių saulės parkų klientais.

2024 metai elektros vartotojus ir džiugino mažesnėmis kainomis, ir stebino netikėtais šuoliais biržoje. Kainų statistika atskleidė didžiulius kainų skirtumus, todėl svarstantiems, ar verta fiksuoti elektros kainą, reikėtų suskubti apsispręsti – 2025-aisiais vėl galime tikėtis staigių kainų kreivės šuolių.

2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi. Nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėjimo elektromobiliais ekspertai nepastebi. Kaip praėjusiais metais keitėsi elektromobilių rinka ir ko galime tikėtis 2025-aisiais.

Mūsų šalies mokiniai tarptautinėse olimpiadose pernai iškovojo 49 medalius. Nors aukso medalis šiose olimpiadose dažniausiai nereiškia pirmosios vietos, vien patekti į jas jau yra didžiulis pasiekimas, suteikiantis mokiniams puikias studijų ir karjeros perspektyvas.

Praėjusiais metais Lietuvoje reikšmingai augo tiek elektromobilių rinka, tiek ekologiškoms transporto priemonėms skirta infrastruktūra. Visgi ekspertai pastebi, kad nors bendras įkrovimo stotelių skaičius jau atrodo didelis, vairuotojai visgi gali susidurti su problemomis, ieškodami spartaus įkrovimo galimybių šalia pagrindinių šalies kelių. Tačiau tikimasi, kad šiemet teigiamų pokyčių bus sulaukta ir šioje srityje.

Automobilių rinką veikia įvairūs veiksniai: globalūs ekonomikos iššūkiai, besikeičianti politinė situacija ar griežtėjantys taršos reikalavimai. Net jei vienais metais pirkėjai aktyviai perka automobilius, kitais metais jie gali būti priversti kardinaliai keisti savo planus. Kai kurios tendencijos leidžia prognozuoti ateitį jau dabar.

2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi. Nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėjimo elektromobiliais ekspertai nepastebi. Kaip praėjusiais metais keitėsi elektromobilių rinka ir ko galime tikėtis 2025-aisiais?

Daugelis mūsų lankomų prekybos vietų nuolat keičiasi, bet jų evoliucija kartais pasuka netikėta kryptimi. Dar ne taip seniai apsipirkimą be kasų žadėjusios „Amazon Fresh“ parduotuvės pamažu atsisako pirminės idėjos, o mažmeninės prekybos lyderiai tyliai gręžiasi į lankstesnius ir labiau suasmenintus skaitmeninius sprendimus.

Latvijoje ir Estijoje dūmų detektorius namuose turinčių asmenų skaičius auga, Lietuvoje – lieka nepakitęs. Tyrimo duomenimis, per metus mūsų šalyje detektorius įsirengė vos 1 proc. gyventojų. Skaičiai rodo, kad Estijoje šiuos įrenginius namuose naudoja net 94 proc. gyventojų, Latvijoje – 76 proc. visuomenės narių, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia tik 65 procentus.

Elektros įkrovos infrastruktūrą vystantiems verslams šie metai buvo itin derlingi – beveik padvigubinę viešų krovimo stotelių skaičių jie smarkiai pralenkė laiką. Vis dėlto sektorius kol kas vystosi „avansu“, nes elektromobilių skaičiaus augimas šlubuoja, o investicijos vykdomos žvalgantis į ateitį ir prisiimant nemenką riziką.

Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. eurų ir 2023-ųjų rezultatą viršys maždaug 3 proc.

Jau pavasarį Vilniaus Gedimino technikos universitete duris atvers Skaitmeninės gynybos kompetencijos centras, kurio įkūrimą paskatino strateginių prioritetų, praktinių poreikių ir laiku atsiradusių galimybių konvergencija. Apie šio centro išskirtinumą, reikalingumą ir svarbą plačiau – Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.

Nuo dirbtinio intelekto plėtros iki autonominių transporto priemonių pažangos – šie metai paliko ryškų inovacijų pėdsaką. Nors kai kurie išmanieji sprendimai dar tik ieško savo vietos rinkoje, kiti daugeliui jau tapo kasdienybės dalimi. Inovacijų ekspertas, apžvelgia svarbiausius metų įvykius ir tendencijas, kurios formavo technologijų pasaulį.