Ar išmanieji laikrodžiai gali tiksliai sekti mūsų fizinį aktyvumą? Šis klausimas kyla vis dažniau, nes daugybė žmonių remiasi laikrodžių pateikta informacija planuodami treniruotes, stebėdami progresą ar net vertindami sveikatos rodiklius. Įrenginių gamintojai žada, kad jų laikrodžiai tiksliai matuoja bėgimą, vaikščiojimą, netgi plaukimą ar kalnų žygius. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Ar išmanieji laikrodžiai gali tiksliai sekti mūsų fizinį aktyvumą? Šis klausimas kyla vis dažniau, nes daugybė žmonių remiasi laikrodžių pateikta informacija planuodami treniruotes, stebėdami progresą ar net vertindami sveikatos rodiklius.
Vieni renkasi sporto režimus, kad palaikytų formą, kiti – kad geriau pažintų savo kūną ir galėtų priimti sąmoningesnius sprendimus apie gyvenimo būdą. Bet ar visa tai, ką laikrodis parodo ekrane, iš tikrųjų yra patikima? Įrenginių gamintojai žada, kad jų laikrodžiai tiksliai matuoja bėgimą, vaikščiojimą, netgi plaukimą ar kalnų žygius. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Viena yra reklama, o visai kas kita, kai tą pačią trasą bėga du žmonės su skirtingais laikrodžiais, o rezultatai skiriasi kone pusė kilometro. Ką jau kalbėti apie širdies ritmą, kalorijas ar miego kokybę – visa tai yra subtilūs dalykai, kurių matavimas gali priklausyti nuo labai įvairių veiksnių.
Kad galėtume objektyviai įvertinti išmaniųjų laikrodžių naudą sportuojant, svarbu suprasti, kaip jie veikia, kur slypi jų stiprybės ir kokiose situacijose reikėtų būti atsargesniems.
Šiame straipsnyje pabandysime įsigilinti į dažniausiai naudojamus sporto režimus, jų veikimo principus ir ribotumus, pasiremti realiais pavyzdžiais bei aptarti, kam galima pasitikėti, o kur – tiesiog pasinaudoti kaip apytiksliu orientyru.
Bėgimas: GPS ir pulsometras
Bėgimo režimas dažniausiai remiasi GPS technologija ir širdies ritmo jutikliais. GPS padeda tiksliai apskaičiuoti įveiktą atstumą ir greitį, tačiau tik tuomet, kai signalas nėra blokuojamas pastatų, miško ar debesų. Kitaip sakant, kai ryšys yra tinkamas.
Modernūs išmanieji laikrodžiai, tokie kaip „Garmin“, „Polar“, „Apple Watch“ ar „Samsung Galaxy Watch“, dažniausiai turi gana tikslius GPS modulius. Klaida paprastai svyruoja nuo 1 iki 5 proc. Tai reiškia, kad bėgant 10 kilometrų, laikrodis gali parodyti 9,8–10,2 km, kas yra gana priimtina.
Širdies ritmo matavimas bėgimo metu taip pat gana tikslus. Žinoma, tam išmanusis laikrodis tinkamai prigludęs prie riešo. Tačiau intensyvių intervalų metu ar labai prakaituojant, gali pasitaikyti netikslumų.
Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti krūtinės diržą – jis laikomas auksiniu standartu širdies ritmo matavimui.
Vaikščiojimas: lengva užduotis išmaniajam laikrodžiui
Vaikščiojimo režimas dažnai remiasi žingsniamačiu, GPS ir akselerometru. Kadangi judėjimas yra lėtesnis ir stabilesnis, išmanusis laikrodžiai čia beveik neklysta. Vidutiniškai žingsnių skaičius būna tikslus iki 95–98 proc.
Ką tai reiškia praktiškai? Jei laikrodis rodo, kad per dieną nuėjote 10 000 žingsnių, tikėtina, kad faktinis skaičius svyruoja 9700–10 300 ribose. Bilis.lt atliktas eksperimentas su naujausiais „Samsung“, „Xiaomi“, „Garmin“ ir „Huawei“ įrenginiais šiuos skaičius patvirtino, nes paklaida buvo itin minimali.
Verta paminėti ir tai, kad išmanieji laikrodžiai analizuoja ne tik skaičių, bet ir žingsnių tempą, pakilimus, kalorijų suvartojimą – tai gali būti labai naudinga tiems, kurie siekia palaikyti sveiką gyvenseną, bet nebūtinai intensyviai sportuoja.
Plaukimas: didžiausias iššūkis
Plaukimo režimas yra vienas sudėtingiausių išmaniesiems laikrodžiams. Jis remiasi giroskopu, akselerometru ir kartais baseino ilgio nustatymu. Geriausiai veikia baseinuose, kur galima įvesti tikslią ilgį. Tada įrenginys fiksuoja posūkius ir judesius, kad apskaičiuotų nuplauktą atstumą.
Tačiau plaukiojimas atviruose vandens telkiniuose – rimtas išbandymas. GPS veikia netiksliai, o vandens bangos ir laikrodžio padėtis dažnai klaidina jutiklius. Dėl to klaida gali siekti net 10–20 proc.
Be to, širdies ritmo matavimas po vandeniu labai ribotas ir tik keli aukščiausios klasės laikrodžiai sugeba jį fiksuoti gana tiksliai. Dauguma prietaisų šią funkciją riboja dėl vandens slopinamo signalo.
Kalorijų skaičiavimas - tik apytikslis orientyras
Nors sporto režimai dažnai rodo sudegintų kalorijų skaičių, verta žinoti, kad tai – tik apytiksliai skaičiavimai. Jie remiasi jūsų įvestais duomenimis (amžius, svoris, ūgis) ir širdies ritmo analize.
Klaida gali būti net iki 15–25 proc., ypač jei jūsų medžiagų apykaita skiriasi nuo „vidutinio“ žmogaus. Tad kalorijų rodmenis vertinkite kaip orientacinę, o ne tikslią informaciją.
Kuo galime pasitikėti, o kas tik dėl motyvacijos?
Išmanieji laikrodžiai puikiai tinka įpročių sekimui, pažangos vertinimui, motyvacijai. Jie padeda nustatyti treniruočių tendencijas, sekti aktyvumo laiką ir net miego kokybę. Tačiau reikėtų nepamiršti – jie ne medicininiai prietaisai.
Tiksliausi pateikiami yra bėgimo ir vaikščiojimo, o mažiau tikslūs – plaukimo režimas ir kalorijų skaičiavimas. Norint dar tikslesnių rodmenų, verta naudoti papildomus daviklius, tokius kaip krūtinės diržą, GPS apyrankę, kurie sinchronizuojasi su laikrodžiu.
Laikrodžiai tampa vis išmanesni ir jau dabar pateikia labai tikslius sporto duomenis. Bėgimo ir vaikščiojimo režimai gana patikimi, plaukimas – dar turi kur tobulėti. Svarbiausia yra žinoti jų galimybes ir ribas bei nesivadovauti vien tik skaičiais. Technologija padeda, bet svarbiausia – judėjimas ir reguliarumas.
