Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.
Išvydę policijos automobilį, išmanųjį greitai nusviedėte sau ant kelių? Deja, Australijoje tokia greita reakcija jau nebeapsaugo nuo baudos. Budri dirbtinio intelekto (DI) kamerų akis ten fiksuoja net menkiausią vairuotojų prisilietimą prie elektronikos įrenginio. Kaip teigia „Telia“ atstovai, nekeisdami įpročių, panašių sprendimų greičiausiai sulauksime ir Lietuvoje, nes šiai pagundai už vairo neatsispiria didžioji visuomenės dalis.
Asociatyvi pranešimo autorių pateikta nuotrauka
„Telia“ užsakymu atlikta apklausa nustatė, kad net 55 proc. žmonių bent kartais vairuodami paima telefoną į rankas. Šis elgesys ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles, bet ir kelia rimtą pavojų tiek aplinkiniams, tiek patiems vairuotojams. Australijoje pasiteisinusios DI technologijos gali padėti kovoti su šia problema, tačiau svarbiausia prevencija kol kas vis tiek išlieka mūsų pačių sąmoningumas. Norint atsisakyti šio ydingo įpročio, kartais gali padėti net tokie paprasti būdai, kaip išmaniojo pasidėjimas vairuotojui nepasiekiamoje vietoje“, – teigia „Telia vaizdo stebėjimo sprendimų ekspertas Saulius Kalašnikovas.
Sprendimą sukurti paskatino asmeninė tragedija
Australija ištisus dešimtmečius garsėja ypatingai rimtu požiūriu į eismo saugumą. Septyniasdešimtaisiais ši šalis pirmoji pasaulyje pradėjo aktyviai reikalauti vairuotojų segėti saugos diržą, įpareigojo motociklininkus dėvėti šalmą, o kiek vėliau – parodė pavyzdį kitoms šalims, pradėdama vykdyti vairuotojų blaivumo kontrolę. Visa tai davė puikių rezultatų – nelaimingų atsitikimų skaičiai keliuose pradėjo sparčiai mažėti.
Tačiau kasmet žemyn krentanti mirčių kreivė keliuose staiga vėl pradėjo kilti. Vietiniai eismo saugumo ekspertai pastebėjo, jog šios žūčių skaičiaus augimas idealiai sutampa su išmaniųjų telefonų išpopuliarėjimo bumu. Deja, šį kartą norimo rezultato nedavė nei didelės baudos, nei šokiruojančios socialinės kampanijos – vairuotojų trauka išmaniesiems buvo tiesiog nenugalima.
Paskutiniu lašu australui Aleksui Jannink tapo jo draugo mirtis, dėl kurios buvo kaltas SMS žinutę rašęs automobilio vairuotojas. Tai verslininką paskatino įkurti įmonę „Acusensus“, kuri pradėjo vystyti išmaniuoju telefonu besinaudojančius eismo dalyvius atpažįstančias kameras. Naujojo Pietų Velso valstijoje šios kameros pradėjo veikti dar 2018 m.
„Australijoje telefonu besinaudojančių vairuotojų gaudymui naudojamas eismo stebėjimo įrenginys primena lietuviams puikiai žinomus „trikojus“ greičio matuoklius. Tam, kad policija galėtų keisti jo lokaciją, jis sumontuotas ant automobilinės priekabos, o pati kamera iškelta į kelių metrų aukštį. To tikslas – per priekinį pravažiuojančių automobilių langą matyti, kas dedasi salone ir taip aptikti net tuos vairuotojos, kurie telefonu naudojasi jo nelaikydami prie ausies“, – prietaisą apibūdina S. Kalašnikovas.
Tikslas – bausmės neišvengiamumas
Vis dėlto pagrindinė australiško vairuotojų stebėjimo įrenginio sėkmės paslaptis slypi ne vien jo konstrukcijoje. Išmani kamera naudoja pažangius DI algoritmus, aptinkančius net tuos „slapukus“, kurie išmaniuoju naudojasi jį pasidėję ant kelių ar laikydami jį greta pavarų svirties. Ši sistema tokia pažangi, jog fiksuoja nuo vairuotojo veido atsispindinčią išmaniojo telefono ekrano šviesą ir bendrus vairuotojo išsiblaškymą išduodančius ženklus. Dėl to ji pajėgi kovoti su net su tais, kurie telefonus bando gudriai paslėpti prieš pat vaizdo kontrolę.
Tiesa, kameros DI algoritmai vaidina tik patariamąjį vaidmenį. Galutinį sprendimą dėl baudos skyrimo vis tiek priima medžiagą peržiūrėjęs policijos darbuotojas. Taip kol kas siekiama apsidrausti nuo klaidingų DI interpretacijų ir nenubausti vairuotojų, kurie, pavyzdžiui, vaizdo kontrolės metu rankoje laikė šokolado plytelę ar piniginę. Kita vertus, DI algoritmai kas kartą mokosi iš kiekvieno patvirtinto pažeidimo fakto, todėl svarstoma, kad po kelerių metų baudas jie galimai galės išrašinėti net be pareigūno įsikišimo.
„Pagrindiniu šių kilnojamų kamerų egzistavimo tikslu laikomas bausmės neišvengiamumo jausmas. Iki šiol besinaudojančius išmaniaisiais galėdavo nubausti tik budrūs pareigūnai, kurių galimybės pastebėti tokius vairuotojus yra labai ribotos. Supratimas, kad net trumpam paėmus telefoną į rankas, tave bet kur ir bet kada gali užfiksuoti išmani kamera, nuo to turėtų atbaidyti net piktybinius pažeidėjus, kurie metų metais sugebėdavo išvengti baudų“, – sprendimo esmę detalizuoja ekspertas.
Geriausią efektą duoda pačių vairuotojų sąmoningumas
Kad tokios vairuotojų drausminimo priemonės veikia, patvirtina statistika. Ankstyvosiose testų fazėse buvo nustatyta, kad maždaug 1 proc. užfiksuotų vairuotojų aktyviai naudojosi telefonais, tačiau pradėjus išrašinėti baudas, šis skaičius sumažėjo iki vos 0,2 proc. „Acusensus“ analizė taip pat rodo, kad per pirmuosius dvejus metus nuo DI kamerų veiklos pradžios Naujojo Pietų Velso valstijoje avaringumo rodikliai sumažėjo 20 proc., palyginti su 8 proc. augimu likusioje Australijos dalyje, kurioje šios kameros nebuvo naudojamos.
„Telia“ ekspertas svarsto, kad panašios priemonės anksčiau ar vėliau bus pradėtos taikyti ir Europoje, bet mažai tikėtina, jog tai įvyks per artimiausius kelerius metus. Griežtas ES duomenų apsaugos ir DI naudojimo teisėsaugoje reglamentavimas greičiausiai pareikalaus ilgų diskusijų ir detalaus įstatyminės bazės paruošimo. Tai reiškia, kad artimiausiu metu nuo pažeidimų keliuose apsaugoti tik mūsų pačių sąmoningumas.
Reaguodama į vairavime ir kitose gyvenimo srityse didėjančią žmonių priklausomybę nuo telefonų ekranų, „Telia“ pristatė socialinę kampaniją, skatinančią sąmoningiau naršyti internete ir bent valandą per dieną nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais.
„Didelė dalis per paskutinį dešimtmetį pagamintų automobilių turi belaidę laisvų rankų įrangą, todėl prie jos prijungę savo išmanųjį, jį galime padėti į šalį, palikti ant galinės sėdynės, nugarinėje vairuotojo atlošo dalyje esančioje kišenėje ar kitoje sunkiai sau pasiekiamoje vietoje. Tai leis klausytis muzikos, mėgautis tinklalaidėmis ir atsiliepti į skambučius be pagundos kelyje patikrinti naujienas socialiniuose tinkluose ar kažkam atrašyti žinutę“, – siūlo „Telia“ atstovas.
S. Kalašnikovas taip pat prideda, jog naudojantis telefonu už vairo reakcijos laikas sumažėja beveik tiek pat, kiek išgėrus alkoholio. Dalyvaujant eisme ir tuo pačiu metu naudojantis telefonu, vairuotojo dėmesys nukreipiamas nuo kelio bent 4,6 sekundės – per šį laiką automobilis, važiuojantis 90 km/h greičiu, nuvažiuoja beveik futbolo aikštės ilgio atstumą. Todėl net trumpas žvilgtelėjimas į išmaniojo ekraną gali pasibaigti didele tragedija.
