Lietuvoje yra per 136 tūkst. gaminančių vartotojų (GV), o per pastaruosius penkerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų. Valstybės parama ir nukritusios saulės modulių kainos sparčiai išaugino GV skaičių, bet taip pat įsitvirtino tendencija įsirengti galingesnes saulės elektrines, nei jų išties reikia.
Lietuvoje yra per 136 tūkst. gaminančių vartotojų (GV), o per pastaruosius penkerius metus jų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų. Valstybės parama ir nukritusios saulės modulių kainos sparčiai išaugino GV skaičių, bet taip pat įsitvirtino tendencija įsirengti galingesnes saulės elektrines, nei jų išties reikia, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
„Vidutiniškai gyventojai įrengia 9,8 kW galios elektrinę, nors tokios elektrinės generacija smarkiai viršija namų ūkio poreikius. Pasibaigus vadinamiesiems „saulės metams“, kovą, saulės elektrinių savininkai vidutiniškai yra sukaupę ir neišnaudoję beveik 1000 kWh elektros energijos, o pasiimdami galios daugiau, nei jiems reikia, apriboja kitų gyventojų galimybes jungti elektrines prie tinklo“, – sako ESO vadovas R. Radvila.
Optimali – bent 2 kartus mažesnė
Skaičiuojama, kad idealiomis sąlygomis 10 kW galios elektrinė per metus sugeneruoja nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst. kWh elektros energijos, 2–3 kartus daugiau, nei reikia namui aprūpinti.
„33 proc. gaminančių vartotojų už pasinaudojimą tinklais atsiskaito atiduodami dalį elektros energijos. Pasirinkus šį atsiskaitymo būdą, atiduodama dalis šiuo metu siekia 35 proc. į tinklą patiektos energijos, taigi tokie GV turi elektrines, kurios ne tik padengia jų poreikius, bet ir generuoja pakankamai didelį perteklių“, – pastebi R. Radvila.
Vidutinis namų ūkis Lietuvoje, t. y. dviejų asmenų šeima, gyvenanti 60 kv. metrų dydžio bute, per metus suvartoja 1,9 tūkst. kWh energijos, nedidelis individualus namas – apie 3 tūkst. kWh, didelis namas – apie 5 tūkst. kWh per metus.
ESO duomenimis, kovą, kuomet baigiasi „saulės metai“, ir gyventojai per žiemą išnaudoję sukauptą energiją pradeda kaupti iš naujo, vienas GV vidutiniškai buvo sukaupęs ir neišnaudojęs 944 kWh perteklinės energijos, nutolęs gaminantis vartotojas – 465 kWh energijos.
„Nutolę gaminantys vartotojai optimaliau renkasi perkamos elektrinės galią, vidutiniškai 3,1 kW, tačiau ir jie per vadinamuosius „saulės metus“ sukaupia energijos daugiau, nei gali suvartoti“, – pastebi ESO vadovas.
Užkertamas kelias naujiems GV
ESO vadovas pažymi, kad gaminantys vartotojai ne tik susimažina savo sąskaitas, bet prisideda ir prie bendrų valstybės tikslų: mažina iškastinio kuro naudojimą bei elektros importą, didina elektros tinklo decentralizaciją, energetinę nepriklausomybę.
„Visgi saulės gaminama energija yra labai nepastovi, tai reiškia papildomus kaštus rinkos balansavimui, todėl tolesnis jos diegimas turi būti vykdomas optimaliai. Tiek sukaupti perviršiai, tiek tam tikrose vietovėse pasiekti tinklo pralaidumai indikuoja, kad turime orientuotis į modelį, kai gaminantys vartotojai elektros pasigamina pagal savo poreikius ir suvartoja vietoje, o namai gali veikti energetinės salos režimu“, – sako R. Radvila.
Pasak ESO vadovo, iki šiol per 90 proc. gaminančių vartotojų prie tinklo buvo prijungiami be rekonstrukcijos, visiems garantuojama 10 kWh leistina generuoti galia.
„Bet šiuo metu jau turime ruožų, kuriuose generacija į tinklą negalima dėl perdavimo ribojimų“, – pastebi R. Radvila.
ESO vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad matyti dar viena tendencija – gyventojai rezervuoja galią (išsiima technines sąlygas saulės elektrinei įsirengti), nors elektrinių nesumontuoja . Šiuo metu ESO turi apie 12 tūkst. tokių „miegančių“ paraiškų, kuomet yra gautos techninės sąlygos, t. y. rezervuota galia, bet elektrinės neįrengtos.
Elektrinę gali turėti visi ESO klientai
ESO vadovas pabrėžia, kad pasiekti pralaidumai toli gražu nereiškia, kad galimybės jungtis į gaminančių vartotojų gretas yra išsemtos.
„Labai drąsiai sakau, kad gaminančiu vartotoju gali tapti kiekvienas ESO klientas ir valstybė tam sudaro itin palankias sąlygas. Tam nėra būtinas nei namo stogas, nei laisva galia. Alternatyvų sąrašas gana platus, tik reikia atsisakyti požiūrio, kad sąskaita už elektrą gaminančiam vartotojui turi būti nulinė, ir ne kitaip“, – sako R. Radvila.
Pasak ESO vadovo, gaminantys vartotojai dabar gali itin palankiomis sąlygomis įsirengti tokią saulės elektrinę, kuri užtikrina maksimalią energetinę nepriklausomybę – su elektros energijos kaupikliu (EEK). Šiuo metu yra paskelbti 15 mln. eurų paramos kvietimai gyventojams elektros energijos kaupimo įrenginiams įsigyti.
Elektros energijos kaupiklis sukaupia elektrinės generuojamą perviršį ir leidžia jį vartoti atsiradus poreikiui – tamsiuoju paros metu, įjungus daugiau prietaisų. Skaičiuojama, kad namų ūkis su 5000 kWh elektros energijos vartojimu per metus, įsirengęs 10 kW galios saulės elektrinę, vidutiniškai pajėgus suvartoti iki 35 proc. dienos metu gaminamos elektros energijos. Įsirengus EEK su 7,5 kWh naudinga talpa, energetinis autonomiškumas padidėja iki 71 proc.
Norint įsirengti EEK reikalingas hibridinis įtampos keitiklis (inverteris). Taip pat pasirinkus be tinklo (Off-grid) veikiantį keitiklį, namai gali būti aprūpinami sukaupta elektros energija ir nutrūkus tiekimui iš tinklo, nes toks keitiklis namams leidžia veikti energetinės salos režimu.
GV alternatyvos be generacijos į tinklą:
- Elektrinė nutolusiame parke – su valstybės kompensacija gali įsigyti visi ESO klientai, tiek gyvenantys bute, tiek name.
- Balkoninė (0,8 kW galios) elektrinė – paprastas sprendimas butams ir vasarnamiams, nereikia sutarties.
- Elektrinė be atidavimo į tinklą su kaupikliu – perteklius sukaupiamas ir suvartojimas atsiradus poreikiui.
- Elektrinė kitoje lokacijoje – turintiems kelis objektus, saulės elektrinę galima įsirengti viename iš jų, o pagamintą energiją vartoti skirtinguose objektuose.
