Elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių diskusijų objektų mėginant įvertinti, ar netaršūs modeliai jau tapo visavertėmis alternatyvomis vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Vis dėlto daugėja ženklų, kad šie svarstymai pamažu traukiasi į antrą planą dėl sparčios infrastruktūros plėtros ir gerokai ištobulėjusių naujos kartos elektrinių transporto priemonių.
Elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ilgą laiką buvo vienas svarbiausių diskusijų objektų mėginant įvertinti, ar netaršūs modeliai jau tapo visavertėmis alternatyvomis vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Vis dėlto daugėja ženklų, kad šie svarstymai pamažu traukiasi į antrą planą dėl sparčios infrastruktūros plėtros ir gerokai ištobulėjusių naujos kartos elektrinių transporto priemonių. Tad ar jau pakanka nuvažiuojamo atstumo?
„Shutterstock“ nuotr.
Elektromobilių specialistas, platformų bestev4me.eu ir evtest.lt įkūrėjas Tadas Ratkevičius sako, kad moderniųjų elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas jau pasiekė tokią ribą, kai vairuotojui nebereikia taikstytis prie automobilio galimybių. O pajėgiausi modeliai be sustojimo jau įveikia benzininiams automobiliams būdingus atstumus.
„Savo pavyzdžiu galiu pasakyti, kad mano ankstesnės kelionės į pajūrį benzininiu, vėliau – įkraunamuoju hibridiniu, o dabar – elektriniu automobiliu iš esmės niekuo nesiskiria. Visais atvejais važiuodavau ir tebevažiuoju maždaug didžiausiu leidžiamu greičiu, stodavau ir tebestoju vieną kartą nusipirkti spurgų arba kavos. Dabar tą sustojimą galiu išnaudoti papildomam 15 minučių baterijos įkrovimui, tačiau kartais išsiverčiu net ir be jo. Tiek pakanka, kad mano kelionės skirtingų pavarų automobiliais iš esmės nesiskirtų“, – tvirtina pašnekovas.
Ką rodo gamintojų skaičiai
400 ar 500 be sustojimo nuvažiuojamų kilometrų – tokia elektromobilio specifikacija dar prieš penkerius metus daugybę entuziastų priversdavo kilstelėti antakį, tačiau 2025-aisiais šiais skaičiais jau mažai ką nustebinsi. Elektromobilių baterijos tapo talpesnės ir pažangesnės nei kada nors anksčiau, todėl toliausiai nuriedantys modeliai net pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis jau gali įveikti mūsų šalyje etalonu tapusį atstumą nuo Vilniaus iki pajūrio.
Populiarus Didžiosios Britanijos automobilininkų portalas „AutoExpress“ 2025 metų pradžioje sudarė ilgiausius atstumus be papildomo įkrovimo įveikiančių Europoje parduodamų elektromobilių sąrašą. Pirmąją vietą užima prabangus „Mercedes-Benz EQS 450+“ modelis. Elektrine alternatyva kultiniam S klasės limuzinui vadinamas sedanas, gamintojų pateikiamais duomenimis, nuvažiuoja iki 813 km (pagal WLTP metodiką, kuri atspindi važiavimą įvairiais režimais).
Antroje pozicijoje – „Audi A6 e-tron“, galintis įveikti iki 756 km. Trečią poziciją užima iki 705 km nuvažiuojantis „Polestar 3“, jam įkandin rikiuojasi „Tesla Model 3“ ir „Volkswagen ID.7“ – pajėgiausioms šių modelių versijoms turėtų būti įveikiamos iki 700 km distancijos.
Nors visų šių modelių reali kasdienė rida priklausys nuo daugybės veiksnių, tarp kurių – ir oro sąlygos, ir vairavimo stilius, ir kelio sąlygos bei pasirenkamas greitis, gamintojų pateikiami skaičiai yra geras šiuolaikinių elektromobilių potencialo orientyras. Galiausiai nesunku rasti ir ekspertų pateikiamus realiomis sąlygomis pasiekiamus skaičius. O jie rodo, kad viršūnėje – tie patys modeliai.
Štai, pasak elektromobilių duomenų platformos bestev4me.eu, realiomis sąlygomis taip pat pirmauja „Mercedes-Benz EQS 450+“. Šis modelis su 118 kWh baterija įveiks iki 690 kilometrų, o su 107,8 kWh talpos – iki 635 km. Tai leidžia be sustojimo nukeliauti, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Taliną.
Anot šio duomenų šaltinio, „Audi A6 e-tron“ nuvažiuos iki 600 km, „Tesla Model S“ ir „Porsche Taycan Plus“ – iki 575 km, o naujasis „Mercedes-Benz CLA 250+“ – iki 565 km.
Kas lemia lyderių savybes
Vertinant, kas užtikrina tokius nuvažiuojamus atstumus, į akis krenta tai, kad galingiausi elektromobiliai pasižymi ne tik itin talpiomis baterijomis, bet ir dideliu našumu bei puikiais aerodinaminiais rodikliais. Štai lyderiai „Mercedes-Benz EQS 450+“ ir „Audi A6 e-tron“ yra itin aptakių formų ir, nepaisant savo dydžio, pasižymi apie 15–17 kWh/100 km galinčiomis siekti vidutinėmis energijos sąnaudomis.
Jų aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas atitinkamai siekia vos 0,20 ir 0,21 Cd. Debiuto metu „Mercedes-Benz EQS“ buvo aerodinamiškiausias modelis tarp apskritai visų tuo metu gamintų automobilių.
Šis rodiklis ypač svarbus elektromobiliams, nes kuo mažesnis pasipriešinimas orui, tuo mažiau reikia energijos važiuoti ir tuo ilgesnes distancijas galima įveikti. Todėl paprastai populiarūs SUV modeliai dėl aukštesnio kėbulo nurieda mažesnius atstumus.
Tačiau gerus rodiklis rodančių elektromobilių yra ir šiame segmente. Pavyzdžiui, to paties „Mercedes-Benz“ elektriniai krosoveriai EQA bei EQB dėl našios elektros pavaros be sustojimo gali įveikti iki 530 km (pagal WLTP), tad net ir netaupant energijos iš sostinės į pajūrį nugabens. Tokių modelių, kainuojančių iki 50 tūkst. Eur, kainodara Lietuvoje yra itin patraukli – dėl valstybės subsidijos ir galimybės atskaityti PVM, EQA kaina tesiekia 37 tūkst. Eur.
Kiek iš tikrųjų reikia?
T. Ratkevičiaus vertinimu, 400 ar net 500 km realiomis sąlygomis nuvažiuojančių elektromobilių galimybių daugiau nei pakanka. Prie to prisideda ir įkrovimo infrastruktūros plėtra. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2025 metų kovo mėnesį Lietuvoje buvo įrengta 2 540 viešai prieinamų įkrovimo prieigų, o iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius turėtų pasiekti 6 000.
„Mūsų šalies ribose šiuolaikinių naujų elektromobilių nuvažiuojamo atstumo didžiumai vairuotojų jau pakanka. Žinoma, jeigu vairuotojui reikia darbo reikalais kas dieną nukeliauti po tūkstantį ir daugiau kilometrų, jis tikrai susiskaičiuos laiko ir energijos sąnaudas ir ras sau tinkamiausias alternatyvas. Bet daugumai žmonių pakanka įvertinti kasdien nuvažiuojamus atstumus, savaitgalių poreikius ir taps aišku, kad elektrinė transporto priemonė jiems tinkama, tereikia tam pasiryžti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jo teigimu, mėgstantiems savo transporto priemone keliauti po kitas Europos valstybes verta pasvarstyti apie talpesnę bateriją turinčius elektrinius modelius, nes jie palaiko ir didesnę įkrovimo galią. Šie parametrai suteiks daugiau laisvės ir lankstumo planuojant maršrutus, leis važiuoti įprastu režimu.
Pavyzdžiui, platformos ev-database.org duomenimis, „Tesla Model 3“ tiesiogine srove galima įkrauti iki 170 kW galia, „Volkswagen ID.7“ – iki 190 kW, o „Mercedes-Benz EQS“ – iki 207 kW galia. Tai reiškia, kad jų baterijas keliems šimtams kilometrų įveikti galima papildyti per keliasdešimt minučių. Kelionėse elektromobilio baterija dažniausiai įkraunama nuo 20 iki 80 proc., o tai didesnę įkrovimo galią priimantiems modeliams tetrunka apie 20 minučių.
„Aš ilgose kelionėse skaičiuoju nebe kilometrus, o valandas. Pavyzdžiui, po trijų valandų kelionės jau norėsis pramankštinti kojas, tad bus pats tas padaryti pertraukėlę. Paprastai tai ir reiškia, kad natūralios pauzės, tinkamos įkrauti bateriją, susidaro kas maždaug 250–400 kilometrų“, – reziumuoja ekspertas.
