Kuo mažesnė CO₂ emisija, tuo lengvesnė mokestinė našta – tai jau seniai taikoma praktika daugelyje Europos Sąjungos šalių. Tokio pobūdžio sprendimais siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius. Visgi Lietuvoje bet kokios su tarša susijusios iniciatyvos nesulaukdavo visuomenės pritarimo.
Kuo mažesnė CO₂ emisija, tuo lengvesnė mokestinė našta – tai jau seniai taikoma praktika daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių. Tokio pobūdžio sprendimais siekiama skatinti vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius. Visgi Lietuvoje bet kokios su tarša susijusios iniciatyvos nesulaukdavo visuomenės pritarimo. Tačiau tai nereiškia, kad norint pastūmėti įsigyti mažiau taršias transporto priemones reikia pasirinkti tik pačius akivaizdžiausius sprendimus.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
Valstybės parama – svarbus įrankis
Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kurioje mažiau taršių transporto priemonių įsigijimas skatinamas ne tiesioginėmis mokestinėmis priemonėmis, o fiziniams ir juridiniams asmenims palankiomis subsidijomis.
Elektromobilį perkantys fiziniai asmenys jau kurį laiką gali gauti nuo 2 000 iki 5 000 eurų siekiančias išmokas, o 2023 metais patvirtinta lengvata, leidžianti susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) už elektromobilius, kurių kaina neviršija 50 000 eurų. Tai tapo didžiuliu postūmiu verslui.
Pavyzdžiui, įsigaliojus šiam sprendimui, netrukus „Volkswagen“ specialiai Lietuvos rinkai pristatė šį kainų limitą atitinkančias naujas ID.4 elektromobilių versijas. Tačiau, kol vieni gamintojai bandė pritaikyti savo modelius naujiems reikalavimams, kiti pasiūlė konkurencingus sprendimus, neidami į kompromisus dėl įrangos, komforto ar kitų priedų.
Vienas tokių pavyzdžių – Pietų Korėjos gamintojas KGM, neseniai Lietuvoje pademonstravęs iki 462 km viena įkrova nuvažiuojantį elektromobilį „Torres EVX“. Skirtingai nei „Volkswagen ID.4“ ar daugelis kitų panašaus dydžio analogų, SUV modelis kainuoja nuo 39 990 eurų, todėl jį perkančios įmonės gali įgyti dar didesnį finansinį pranašumą.
Tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Pelno mokesčio redakcija, numatanti naujų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus tiek smulkiojo, tiek stambiojo verslo atstovus dar kartą paskatins iš naujo apsvarstyti, koks kitas automobilis turėtų atsidurti įmonės stovėjimo aikštelėje.
Nors pagrindinis ir svarbiausias šios naujovės ramstis – paskatinimas įsigyti daugiau ne tokių taršių transporto priemonių, 2025 m. įsigaliojusius pakeitimus įvertinęs automobilių nuomos bendrovės „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis tikina, kad nauda bus abipusė: „Valstybė surinks daugiau pajamų, o įmonėms tai bus akstinas atsisakyti taršaus transporto.“
Pokyčiai turės įtakos
Laikantis vakarietiškos transporto priemonių klasifikavimo praktikos, nuo šiol įmonėms bus taikomi su tarša susieti lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai. Tai reiškia, kad leidžiama atskaityti suma priklausys nuo gamintojo deklaruojamos anglies dvideginio emisijos.
Anksčiau jokių ribojimų neturėjusios įmonės galėjo rinktis kone bet kokį automobilį, o nuo 2025-ųjų jų sprendimai turės svaresnę įtaką įmonės finansams.
Pavyzdžiui, anksčiau bendrovė galėjo be jokių apribojimų įsigyti 140 tūkst. eurų vertės „Maserati Grecale Trofeo“, o visą įsigijimo ar nuomos kainą priskirti leidžiamiems atskaitymams, nepriklausomai nuo transporto priemonės išmetamo CO₂ kiekio. Tai reiškė, kad į sąnaudas įtraukta automobilio kaina ar visos nuomos išlaidos sumažindavo įmonės apmokestinamąjį pelną.
Tačiau jei tokį patį automobilį įmonė norės įsigyti 2025 m., ji galės atskaityti tik 10 000 eurų patirtų išlaidų. Kadangi „Maserati Grecale Trofeo“ patenka į taršiausių – daugiau nei 200 g/km CO₂ išmetančių automobilių – kategoriją, itališkam visureigiui leidžiamos atskaityti išlaidos yra griežtai ribojamos.
Žvelgiant iš įmonės, ketinančios pirkti tokį automobilį, perspektyvos, tai – reikšmingas pokytis. Tačiau V. Stanislovaitis pabrėžia, kad šie įstatymo pakeitimai turi dvi medalio puses.
„Kiekvienas automobilis anksčiau ar vėliau suranda savo pirkėją, nepriklausomai nuo jo taršumo klasės, tad jeigu įmonė norės įsigyti prabangų „Audi“, „Maserati“ ar „Porsche“, tai ji galės daryti ir toliau. Tačiau antroji medalio pusė – svarbesnė. Šie pokyčiai neišvengiamai paveiks įmonių transporto priemonių įsigijimo įpročius, mat didesnis dėmesys bus skiriamas efektyvumo ir naudos santykiui, o tai atvers duris naujiems rinkos žaidėjams, tokiems kaip KGM, kurie gali verslui pasiūlyti konkurencingų variantų“, – sako pašnekovas.
Permainos atveria kelią naujiems pasirinkimams
Kadangi įmonės nebeturės privilegijos ignoruoti automobilio išmetamo CO₂ kiekio, jų požiūris į transporto priemonių pirkimą gali kardinaliai pasikeisti. Anot eksperto, būtent anglies dvideginio emisija taps vienu svarbiausių kriterijų renkantis naujus automobilius.
„Bendrovės nuo šiol žiūrės į CO₂. Tai, matyt, bus pagrindinis kriterijus, įsigyjant mažiau taršius automobilius“, – pastebi specialistas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad visapusiškas įmonių automobilių parko atnaujinimas gali užtrukti, nes ne visi iš karto galės investuoti į naujesnius, ekologiškesnius modelius.
Kita vertus, pokyčiams pasirengusiam verslui atsiveria plačios galimybės. Šiandien firmos gali rinktis iš trijų skirtingų transporto parko atnaujinimo strategijų. Populiariausias pasirinkimas – savaime įsikraunantys hibridai. Jie išmeta mažiau CO₂ ir padeda nurėžti degalų sąnaudas, tačiau vis dar priklauso nuo iškastinio kuro, todėl išlaidų mažinimo efektas nėra toks reikšmingas.
Žvelgiant vien per CO₂ emisijos prizmę, didžiausią naudą įmonėms suteiktų iš tinklo įkraunami hibridai ir elektromobiliai. Pavyzdžiui, įprastai iš tinklo įkraunamų hibridų CO₂ emisija neviršija 50 g/km, o pažangių elektromobilių siekia nulį.
Pasirinkusi šį elektromobilį, įmonė galės susigrąžinti PVM, išvengti pelno mokesčio atskaitymo ribojimų ir greičiau padengti investiciją, nes atskaitymų ribojimai nėra tokie reikšmingi kaip taikomi tiems modeliams, kurių išmetamo CO₂ kiekis viršija 130, 150 ar net 200 g/km.
