Lietuvoje daugėjant elektromobilių ir hibridų, diskusijos apie jų patvarumą ir eksploatacinius kaštus tampa vis karštesnės. Ar šie automobiliai išties nusidėvi greičiau nei tradiciniai vidaus degimo varikliais varomi automobiliai?
Lietuvoje daugėjant elektromobilių ir hibridų, diskusijos apie jų patvarumą ir eksploatacinius kaštus tampa vis karštesnės. Ar šie automobiliai išties nusidėvi greičiau nei tradiciniai vidaus degimo varikliais varomi automobiliai? Apie tai pranešime žiniasklaidai kalbama su elektromobilių ir hibridų techninės priežiūros specialistu, Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) profesijos mokytoju metodininku Arvydu Sirtautu.
Kautech profesijos mokytojas Arvydas Sirtautas.
Automobilio pasirinkimas – nuo asmeninių poreikių iki aplinkosaugos
Renkantis automobilį, svarbiausia įvertinti individualius poreikius. Pasak A. Sirtauto, automobilių pasirinkimas yra svarbus sprendimas, kuris priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip asmeniniai poreikiai, biudžetas, vairavimo įpročiai, gyvenimo būdas ir netgi aplinkosaugos klausimai.
Nors šiuolaikinių dyzelinių automobilių deginių šalinimo sistemos turi katalizatorius, lambda zondus ir kietųjų dalelių filtrus (DPF), šie įrengimai taršos pilnai nepašalina. Dalis nematomų kietųjų dalelių patekusios į aplinką, ypač esant sausam ir ramiam orui, padidina oro taršą ir gali sukelti kvėpavimo takų ligas.
„Svarbu ir tai, kad technologijoms sudėtingėjant, naujų modelių katalitinėse sistemose naudojant brangiuosius metalus, kyla dyzelinių automobilių kainos. Be to, vairuotojams tenka mokėti ne tik už brangesnį automobilį, bet ir taršos mokestį“, – pastebi specialistas, pridurdamas, kad pakilusi dyzelino kaina, tikėtina, ir ateityje išliks aukšta.
Nors benzininiai automobiliai taip pat teršia aplinką, jie išmeta mažiau kietųjų dalelių nei dyzeliniai. O mažiausiai taršūs iš vidaus degimo varikliais varomų automobilių, A. Sirtauto teigimu, yra naudojantys gamtines dujas. Bet daugelis vairuotojų pritartų, kad ši alternatyva ne itin patraukli, nes dujų talpykla automobilyje užima vietos.
Mažiau taršūs, ypač mieste, yra hibridai (HEV) arba vien elektra varomi automobiliai (BEV). Kol kas rūpestį kelia tik nepakankamai išvystytas pakrovimo stotelių tinklas. Vienas iš sprendimų galėtų būti, jeigu tokių stotelių savo darbuotojams prie įmonių ir įstaigų įrengtų darbdaviai. „Mūsų mokymo centro automobilių stovėjimo aikštelėje yra pakrovimo stotelė, todėl kol darbuotojas dirba, elektromobilis gali krautis“, – pasakoja Kautech profesijos mokytojas.
Greitesnis elektromobilių ir hibridų nusidėvėjimas: mitas ar realybė?
Vis dažniau diskutuojama, ar elektromobiliai ir hibridai nusidėvi greičiau nei tradiciniai automobiliai. Pasak A. Sirtauto, šis teiginys yra labiau mitas nei realybė. Elektromobiliuose ir hibriduose yra mažiau judančių dalių nei tradiciniuose automobiliuose, nes jiems nereikia tokių komponentų kaip variklio aušinimo sistema, išmetimo sistema ir pan. Tai reiškia, kad daugelis mechaninių dalių yra mažiau linkusios nusidėvėti. Kitaip tariant, elektromobiliai gali būti ilgaamžiškesni už tradicinius dėl mažesnio variklio nusidėvėjimo ir paprastesnės priežiūros.
„Žinoma, kaip ir benzininio ar dyzelinio automobilio atveju, reikės pasirūpinti stabdžių sistemos priežiūra ir remontu, kas dvejus metus pakeisti stabdžių skystį. Užtat atkrenta alyvos keitimo darbai, neigiamo poveikio nedaro iš nesandarių sistemų į aplinką patekę lašai, nes nėra vidaus degimo variklio“, – skirtingų tipų automobilių priežiūrą lygina pašnekovas.
Tiesa, tarp automobilių vairuotojų diskusijos verda dėl baterijos eksploatacijos ir ilgaamžiškumo. Skeptikai tvirtina, kad maždaug po 5 metų reikia ją keisti, o finansinės išlaidos sudaro du trečdalius naujo automobilio kainos. Bet tai netiesa, teigia A. Sirtautas: „Svarbiausiaselektromobilių ir hibridų komponentas yra baterija. Šios baterijos paprastai turi ribotą tarnavimo laiką, tačiau šiuolaikinės gaminamos taip, kad tarnautų 8–10 metų (arba 100 000–150 000 km), priklausomai nuo modelio ir naudojimo sąlygų. Tai gali turėti įtakos elektromobilio vertės kritimui ir laikyti jį „nusidėvėjusiu“, tačiau daugelis gamintojų siūlo baterijų garantinius laikotarpius. Naujausi duomenys rodo, kad garantiniu laikotarpiu elektromobilių baterijų gedimai sudaro vos 2,5 proc. – tai labai mažas rodiklis. Suprantama, dažniau kraunant bateriją, jos būklė gali prastėti.“
Vis tik reikia turėti galvoje, kad elektromobiliai ir hibridai gali reikalauti kitokios priežiūros, pavyzdžiui, dėl energijos atgavimo sistemų ir specifinių elektronikos komponentų. Tačiau tai paprastai nėra susiję su greitesniu nusidėvėjimu.
Silpnoji vieta – baterija
Elektra varomų automobilių baterijos sudarytos iš į modulius lygiagrečiai sujungtų celių, kiekvienos jų įtampa siekia 3,7 V (voltų), dėl to didėja modulio talpa. Moduliai sujungti nuosekliai, kad įtampa būtų didesnė.
Kalbėdamas apie elektromobiliuose ir hibriduose naudojamas aukštos įtampos baterijas, A. Sirtautas pasakoja apie jose vykstančius sudėtingus procesus. „Jeigu viena celė išsikrauna daugiau nei kitos, kraunant ji mažiau įsikraus ir bendra baterijos talpa bus mažesnė. Todėl vyksta balansavimo procesai. Reaguodama į skirtingą energijos kiekį celėse, sistema padaro taip, kad visos celės išsikrautų, o po to vienodai įsikrautų“, – detalizuoja specialistas.
Dar viena problema, su kuria gali susidurti elektra varomų automobilių vairuotojai, yra jungčių korozija. Atsiradus tokiam kontaktų pažeidimui viename modulyje, nukenčia ir kiti, nes visi nuosekliai sujungti. „Nereikia nuogąstauti, kad teks keisti visą bateriją. Nustatęs tikslią gedimo vietą, elektromechanikas senąjį modulį pakeis nauju, – teigia Kautech Transporto skyriaus profesijos mokytojas A. Sirtautas. – Žinoma, tai turi atlikti profesionalas, nes reikia turėti leidimą dirbti aukštos įtampos įrenginiais. Neabejoju, kad ši specialybė yra automobilių serviso verslo ateitis.“
Galimas – įtampos nutekėjimas
Negalima atmesti, kad eksploatuojant elektromobilį ar hibridą, neįvyks įtampos nutekėjimas, perspėja specialistas. Pasak jo, valdymo blokas nuolat vykdo aukštos įtampos monitoringą ir jeigu fiksuojamas izoliacijos defektas bei įtampos nutekėjimas, skydelyje užsidega tai signalizuojanti lemputė. Nutekėjusi įtampa sąlyčio su automobilio korpusu neturi, todėl pavojaus žmonėms nėra, tačiau būtina nedelsiant važiuoti į autoservisą. Nutikus rimtesniam gedimui ir įtampai nutekėjus į transporto priemonės masę, pati sistema užblokuoja įtampą ir automobilis nevažiuoja, paaiškina A. Sirtautas.
Hibridai – kompromisinis variantas
„Regitros“ duomenimis, per 2024 m. naudotų elektromobilių daugėjo 54 proc., naujų elektromobilių auto parkas paaugo 10 proc. Be to, fiksuotas mažesnis grynųjų elektromobilių procentas, o hibridinių elektromobilių sąlyginai augo. Pašnekovas pastebi, kad pagrindinis elektromobilių trūkumas tai, kad dabartinėse įkrovimo stotelėse juos tenka įkrauti valandą. Hibridų pranašumas – išseko baterija, automobilis toliau rieda varomas benzinu.
„Dažnas manęs klausia, kodėl važinėju dyzeliniu automobiliu, nors taip gražiai kalbu apie elektra varomus, – atvirauja Kautech profesijos mokytojas. – Taip darau, pirmiausia todėl, kad mano automobilio resursas dar neišnaudotas, bet kai ateis laikas atsisveikinti, galvoju įsigyti tikrąjį hibridą. Plug-in variantas man netinka, nes važinėju ilgus atstumus. Be to, tikrasis hibridas šiek tiek pigesnis.“
A. Sirtautas atkreipia dėmesį, kad plug-in hibridai turi didesnės talpos bateriją ir gali būti kraunami iš tinklo, todėl mieste gali judėti vien elektra. Tačiau ilgoms kelionėms tikrasis hibridas gali būti praktiškesnis, nes nereikia rūpintis įkrovimo stotelėmis.
Hibridai patrauklūs ir tuo, kad turi start-stop sistemą, todėl sustojus, variklis užgęsta. Tokie automobiliai greitai įsibėgėja, nes didelis sukimo momentas (padeda elektrinis variklis), mažesnė lokali tarša. Specialistas dar pastebi, kad važiuodami vidaus degimo varikliu varomu automobiliu vairuotojai stengiasi judėti kuo tolygiau, kad sutaupytų degalų. Elektromobilio ar hibrido savininkams dėl to rūpintis nereikia. Važiavimo būdas įtakos neturi, nes paspaudus akseleratorių reikiamas papildomas energijos kiekis gaunamas iš baterijos.
Dėvėtas elektromobilis arba hibridas – rizikingas pirkinys?
Pirkti padėvėtą elektromobilį arba hibridą gali atrodyti rizikinga, tačiau yra ir daug teigiamų aspektų. „Gamintojai daugelio modelio baterijoms suteikia ilgalaikes garantijas, kurios dažnai trunka nuo 8 iki 10 metų arba 160 000–200 000 km. Tad 5–6 metų amžiaus arba 80 000–120 000 km nuvažiavęs elektromobilis dažnai yra geras pasirinkimas. Jie dar gali turėti garantiją, o baterija turėtų būti išlaikiusi savo našumą, – tvirtina pašnekovas. – Elektromobiliai ir hibridai reikalauja mažesnių priežiūros ir eksploatacijos išlaidų, nes jų varikliai paprastesni.“
Dairantis dėvėto hibridinio automobilio svarbu patikrinti tiek akumuliatorių, tiek variklį. Panašiai kaip ir elektromobiliuose, hibriduose akumuliatorių veikimo trukmė turėtų būti apie 8 metus, tačiau svarbu įsitikinti, kad baterija vis dar veikia gerai. Pasak A. Sirtauto, 3–6 metų (apie 100 000 km) hibridas yra gera alternatyva, nes jo garantinis laikotarpis ilgesnis ir mažiau nusidėvi.
Prieš perkant padėvėtą elektromobilį ar hibridą, specialistas rekomenduoja atlikti nuodugnų patikrinimą, įvertinti baterijos būklę. Verta naudoto automobilio pardavėjo pasiteirauti išsamios ataskaitos apie automobilio istoriją, įskaitant įkrovimo ciklų skaičių, remonto istoriją ir kitus svarbius duomenis.
