Apžiūrite viešbučio nuotraukas internete, rezervuojate kambarį telefonu, o atvykę, įsiregistruojate bendraudami su viešbučio administratoriumi? Nors Lietuvoje tai vis dar įprasta praktika, pasaulyje dirbtinis intelektas ir robotizacija stipriai keičia turizmo sektorių.
Apžiūrite viešbučio nuotraukas internete, rezervuojate kambarį telefonu, o atvykę, įsiregistruojate bendraudami su viešbučio administratoriumi? Nors Lietuvoje tai vis dar įprasta praktika, pasaulyje dirbtinis intelektas ir robotizacija stipriai keičia turizmo sektorių. Kambarių įvertinimas pasitelkus virtualią ar papildytą realybę prieš rezervaciją, virtualūs asistentai ir jokio aptarnaujančio personalo viešbučiuose. Visa tai – pasaulyje jau diegiami sprendimai, kurių Lietuvai dar teks palūkėti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Nuo virtualių asistentų iki gulto rezervacijos prie baseino
„SabeeApp“ verslo plėtros vadovė Ilona Žilinskytė pasakoja, kad skaitmeniniai sprendimai apgyvendinimo sektoriuje – jau nebe futuristinio filmo scenarijus. Ji dalijasi tyrimų bendrovės „Blue Weave Consulting“ duomenimis, prognozuojančiais, kad iki 2028 metų virtualios ir papildytos realybės įrankių naudojimas svetingumo sektoriuje išaugs 34 %.
„Viešbučių apžiūra 360 laipsnių kampu, interaktyvūs apsilankymai kambariuose, papildytos realybės viešbučių žemėlapiai, leidžiantys lengvai susiorientuoti teritorijoje, virtualus konsjeržas, teikiantis personalizuotas rekomendacijas. Visa tai tam, kad būtų užtikrintas didesnis svečių įsitraukimas ir kuo geresnė patirtis. Virtualios ir papildytos realybės sprendimai taip pat diegiami planuojant viešbučių interjerą ar siekiant greičiau apmokyti darbuotojus“, – teigia I. Žilinskytė.
Jos teigimu, Europoje jau egzistuoja viešbučių, kuriuose nerasite nei vieno aptarnaujančio žmogaus, nes svečių kelionė – nuo rezervacijos iki išvykimo – visiškai automatizuota, o Azijoje į svečių aptarnavimą jau įsitraukia ir robotai.
„Europoje jau nemažai viešbučių visiškai automatizuoti. Rezervuodami kambarį, bendraujate su virtualiu asistentu, gaunate automatinį rezervacijos patvirtinimą, įsiregistruojate internetu, o atvykę suvedate skaitmeninį kodą ir patenkate į kambarį. O, pavyzdžiui, Azijos šalys pažengusios dar toliau – atvykus į viešbutį yra galimybė visiškai neturėti kontakto su žmonėmis – per aplikaciją užsisakyti maisto, kurį ir gamina, ir patiekia robotai. Dėl didelės populiacijos, nuolatinio buvimo tarp žmonių, Azijos gyventojai ieško ramybės ir privatumo, tad tokie sprendimai leidžia jį užtikrinti“, – pasakoja I. Žilinskytė.
Kita tendencija, kurią technologijos atneša į turizmo sektorių – personalizuotas aptarnavimas, kai renkant duomenis apie klientų įpročius ir pomėgius, jiems pateikiami specialiai pritaikyti pasiūlymai.
„Jei viešbutyje lankotės ne pirmą kartą, prisimenama, kokius patiekalus mėgstate, kada keliatės, kada einate į baseiną, kada valgote pusryčius. Tad artimiausiu metu nebenustebsite, kai vėluojant skrydžiui, bus pasiūloma patikslinti įsiregistravimo į viešbutį laiką, vos išėjus iš dušo, gausite pusryčius į kambarį, arba iškart po pietų jums bus rezervuotas gultas prie baseino“, – sako ji.
Lietuvoje dar neapsieiname be popieriaus ir rašiklio
Paklausta, kada Lietuvoje pamatysime panašių sprendimų, I. Žilinskytė teigia, kad mūsų šalies svetingumo sektorius skaitmenizuotis neskuba.
„Visų pirma, taip yra dėl to, kad vietiniai turistai dar yra įpratę rezervuoti viešbutį telefonu, o apgyvendinimo įstaigos – svečius registruoti užsirašydamos kontaktus ant popieriaus lapo. Net ir įsigaliojus reikalavimui registruoti visų svečių duomenis, lietuviai nenoriai dalijasi tapatybės duomenimis, nes tai yra naujovė, to anksčiau nereikėdavo. Apskritai, tautiečiai gan nenoriai priima inovacijas, keičia įpročius, tad ir viešbučiai neskuba diegti automatizuotų sprendimų“, – sako ji.
Jos teigimu, lyginant su kitomis Europos šalimis, šioje srityje esame atsilikę maždaug penkmečiu. Tai lemia lietuvių kelionių įpročiai.
„Statistinis lietuvis keliauja 1–2 kartus per metus. Dažniausios lietuvių užsienio kelionių kryptys – Turkija ir Egiptas, kur „viskas įskaičiuota”, dar kartą per metus išvykstame į savo pajūrį, tad mūsų kelionių patirtys yra ribotos. Natūralu, kad bijome to, ko nežinome, ko nesuprantame. Tuo metu užsieniečiai keliauja gerokai daugiau ir įvairiau, tiek jauni, tiek vyresniame amžiuje, daugiau pamato, tad noriau priima ir naujus technologinius sprendimus“, – teigia I. Žilinskytė.
Kita priežastis – investicijos į skaitmenizaciją laikomos nemažomis išlaidomis, tad Lietuvos turizmo sektoriaus atstovai dar ne tik negalvoja apie kompleksinius automatizacijos sprendimus, bet ir smulkesniems neišlaidauja.
„Visgi, skaitmenizacijos išlaidas reikėtų vertinti kaip investicijas, kurios ilguoju laikotarpiu padeda sutaupyti. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu dominuoja „Booking“ ar „Airbnb“ rezervacijos platformos, tačiau naudojantis jomis, apgyvendinimo įstaigoms tenka susimokėti nemažus mokesčius – iki 30 % nuo užsakymo vertės. Įdiegus tiesioginę rezervacijos sistemą, pelningumas stipriai išauga. Lygiai taip pat auginti pajamas padeda ir kitos viešbučių valdymo sistemos – įsiregistravimas internetu, bekontakčiai patekimo į viešbutį sprendimai. Tai – pirmieji žingsniai, kuriuos rekomenduočiau apsvarstyti siekiant optimizuoti išlaidas ir didinti pajamas“, – sako I. Žilinskytė.
Žmogaus darbas taps prabangos paslauga
Paklausta, ar įsigalint dirbtiniam intelektui ir robotizacijai, svetingumo sektoriuje liks vietos žmonėms, ji svarsto, kad žmogiškieji įgūdžiai bus reikalingi kuriant išskirtines kelionių patirtis, kurių vis dažniau ieško keliautojai. I. Žilinskytė dalijasi 2025 m. „Booking.com“ kelionių prognozėmis: turistai vis daugiau dėmesio skirs autentikai, netradicinėms kelionėms, ieškos ilgaamžiškumo paslapčių – kelionėse sieks stiprins tiek fizinę, tiek psichikos sveikatą.
„Robotai, dirbtinio intelekto sprendimai apmokomi remiantis internete randama informacija. Pavyzdžiui, paklausę dirbtinio intelekto, kurias vietines kavines aplankyti Ispanijoje, gausite sąrašą kavinių, kurios internete save įvardija kaip vietines. Tačiau paklausę vietinio ispano, kur suvalgyti skaniausią paelją, galite gauti rekomendaciją aplankyti tą šeimos kavinę už kampo. Tad dėl unikalumo, gilesnių vietinių patirčių rekomendacijų vis tiek labiau pasitikėsime žmonėmis“, – prognozuoja I. Žilinskytė.
Ji priduria, kad technologiniai sprendimai taip pat greitai nepakeis žmonių emocijų, tačiau prognozuoja, kad ateityje žmonių darbas gali tapti prabangos paslauga.
„Nors robotus galima apmokyti daugybės dalykų, vis dar sudėtinga juos išmokyti empatijos. Tad būtent galimybė spręsti konfliktus, parodyti rūpestį išliks tai, ką gali suteikti žmogus. Tačiau prognozuoju, kad įsigalint technologijoms, ateityje žmonių darbas turizmo sektoriuje taps prabangos paslauga“, – sako I. Žilinskytė.
