Elektra varomi automobiliai jau tapo kasdienybe, tačiau sunkesnis nei 18 tonų bendrosios masės elektrinis sunkvežimis kelyje – vis dar retenybė. Tam didelės įtakos turi ir vis dar nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra, per maža parama pirmosioms įmonėms, kurios pradeda transformuoti tradicinius automobilių parkus į netaršias alternatyvas, bei vis dar ne visiems pervežimų segmentams pritaikyta technika.
Elektra varomi automobiliai jau tapo kasdienybe, tačiau sunkesnis nei 18 tonų bendrosios masės elektrinis sunkvežimis kelyje – vis dar retenybė. Tam didelės įtakos turi ir vis dar nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra, per maža parama pirmosioms įmonėms, kurios pradeda transformuoti tradicinius automobilių parkus į netaršias alternatyvas, bei vis dar ne visiems pervežimų segmentams pritaikyta technika. Tačiau progresas, gal būt lėčiau nei norima, bet tikrai vyksta, rašoma „Scania Lietuva“ pranešime žiniasklaidoje.
„Scania Lietuva“ nuotr.
Optimistinės prognozės
Šiemet laukiamas virš 18 tonų bendrosios masės elektra varomų sunkvežimių rinkos padidėjimas. Gamintojų duomenimis, 2024 m. sausį–rugsėjį Europoje registracijos išaugo 40,7 proc., jei lygintume su analogišku 2023 m. laikotarpiu. Bendrovės „Scania Lietuva“ duomenimis, elektrinių sunkvežimių pardavimas per pirmuosius tris 2024 m. ketvirčius Europos Sąjungoje siekė 3 212 vnt., kai pernai – 2 283 vnt. . Tokio tipo sunkvežimių šiemet tikimasi parduoti apie 4 000 vnt, kai 2023 m. pardavimas siekė 3 394 vnt.
Jei prognozės pasitvirtins, šių sunkvežimių segmentas bus vienintelis Europoje, kuris augs. Pagal dabartines prognozes, bendra sunkiojo transporto rinka ES (įskaitant ir dyzelines transporto priemones) šiais metais bus apie 9 proc. mažesnė palyginus su praėjusiais metais. Elektriniai sunkvežimiai sudarys kiek daugiau nei 1,2 proc. rinkos. „Autovista24“ duomenimis, 2022-aisiais šis rodiklis buvo 0,4 proc. 2023 m. – 1 proc.
„Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška linkęs prognozuoti elektra varomų sunkvežimių pirkimo didėjimą.
„Esu įsitikinęs, kad toks prieaugis ne tik išsilaikys, bet ir didės kiekvienais metais. Gamintojai ruošia savo pajėgumus bei investicijas gaminti 50 proc. elektra varomų sunkvežimių nuo bendrojo pardavimo jau 2030 – 2032 m. Galbūt pastarasis skaičius yra kiek optimistinis, tačiau kryptis labai aiški – elektra varomų sunkvežimių parkas kiekvienais metais tik didės ir tai stipriai pasijus, kai bus sudarytos infrastruktūros sąlygos naudoti elektrinius sunkvežimius tolimiesiems maršrutams“, – sako pašnekovas.
Esamos infrastruktūros nepakanka
Svetainės „Eurowag“ duomenimis, šiuo metu visoje Europoje yra daugiau nei 6 000 įkrovimo punktų (2023 m. pabaigoje – 3 600 vnt.), turinčių 350 kW ar didesnę galią, tinkamų elektrinių sunkvežimių įkrovimui. Tačiau logistikos, privažiavimo ir gabaritų atžvilgiu šios stotelės daugiau pritaikytos lengvųjų elektra varomų automobilių greitam įkrovimui, o ne sunkiajam transportui. Nepaisant šių skaičių, infrastruktūrą reikia gerokai išplėsti, norint patenkinti ateities poreikius. D. Snieška atkreipia dėmesį, kad esami sunkvežimiai tenkintų vežėjų poreikius, bet infrastruktūros trūkumas stabdo jų paklausą.
„Šiuo metu gaminami sunkieji elektriniai sunkvežimiai yra labiau pritaikyti regionų bei vietos kroviniams pervežti. Jų viena įkrova nuvažiuojamas atstumas varijuoja tarp 350–550 km. Vidutiniškai netgi tolimųjų reisų sunkvežimiai per dieną įveikia apie 550–600 km, tad dabartinio elektrinio sunkvežimio rida jau būtų pakankama Lietuvos vežėjų darbui, leidžiantis į Europą.
Tačiau reikia pripažinti, kad infrastruktūra tikrai nėra patenkinama. Sunkiojo transporto įkrovimas turi būti greitas ir galingas. Krovimo punktų, pritaikytų sunkiajam transportui, yra mažai. Sunkvežimis negali privažiuoti prie daugumos esamų įkrovimo stotelių vien dėl savo gabaritų“, – problemas vardija jis.
Lietuvoje galingiausia įkrovimo stotelė gali krauti 375 kW sparta, panaši situacija yra ir kitose ES šalyse. Tokia galia kraunant sunkvežimio bateriją, teks laukti 1-2 valandas, o tai taip pat netenkina vežėjų.
Realus poreikis – mažiau, bet galingesnių krovimo stotelių?
2021 m. Europos Komisija pasiūlė alternatyviųjų degalų infrastruktūros reguliavimą, 2023 m. liepą jį patvirtino Europos Taryba. Pirmą kartą valstybės narės buvo teisiškai įpareigotos diegti tinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūrą.
Numatytas viešų elektrinių sunkvežimių krovimo taškų rengimas greitkeliuose bei didžiuosiuose miestuose. Pagal reglamentą iki 2030 m. turi būti įrengtos įkrovimo stotelės, tinkančios visam komerciniam transportui (minimali galia 350 kW) transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindiniuose keliuose kas 60 km ir išplėstiniame TEN-T tinkle kas 100 km.
Iki 2027-ųjų pabaigos kiekvienoje saugioje automobilių stovėjimo aikštelėje turi būti įrengti bent du krovimo taškai, o iki 2030 m. pabaigos – keturi. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. žemyne turėtų būti 50 000 didelės galios krovimo vietų (virš 500 kW galios) ir 40 000 mažesnės galios krovimo stotelių.
Tačiau Fraunhoferio sistemų ir inovacijų tyrimų instituto ir bendrovės „Amazon“ atlikto tyrimo pagrindinės išvados rodo, kad, siekiant elektrifikuoti 15 proc. sunkvežimių pervežimų, 1 000 vnt. optimaliai parinktų bent megavato galios įkrovimo vietų galėtų aptarnauti 91 proc. sunkvežimių srautų, o 500 vietų – maždaug pusę sunkvežimių srautų. Šis rezultatas stebina, nes siūlomų stotelių skaičius yra mažesnis nei Europos Sąjungos reikalaujami minimalūs infrastruktūros tikslai.
Padidinus krovimo galią nuo dabar populiariausių 300–400 kW bent iki megavato, sunkvežimiai būtų įkraunami per 45 minutes, tai yra kol vairuotojai pietauja. Pagrindiniai iššūkiai – sutelkti vienoje vietoje didelę elektros energijos galią, norint, kad vienu metu galėtų krautis bent 20 sunkvežimių, tačiau tokie dalykai spręstini.
Valstybės parama
Lietuvoje Aplinkos projektų valdymo agentūra spalį jau paskelbė apie paramą ir paraiškų priėmimą elektra varomiems sunkvežimiams įsigyti ir viešai prieinamai sunkiojo elektrinio transporto įkrovimo infrastruktūrai įrengti. N3 klasės sunkvežimiams įsigyti numatyta 11,6 mln. eurų.
Vienos įsigyjamos transporto priemonės finansuojama suma yra iki 50 000 eurų. Vieno pareiškėjo maksimali dotacija – 1 mln. eurų.
Krovimo stotelėms numatyta parama – 9,3 mln. euro. Priklausomai nuo regiono, didelėms įmonėms finansuojama iki 35 proc., vidutinėms iki 55 proc., mažoms iki 60 proc. išlaidų už kiekvieną įsigytą ir įrengtą įkrovimo stotelę. Maksimali vieno pareiškėjo dotacija – 5 mln. eurų.
„Šiuo metu turime geras sąlygas ir valstybės paskatas. Ši parama nepadengs viso pirminės kainos skirtumo tarp elektrinio ir dyzelinio sunkvežimio, tačiau tai gera ir sveikintina iniciatyva. Ji prieinama tik keliose ES šalyse. Turime suprasti, kad tai yra laikina priemonė skatinti inovatorius, kurie rodo geruosius pavyzdžius visai rinkai ir patys nori gauti pirminės patirties.
Ateityje tai bus konkurencinis pranašumas. Be paramos, dar reikėtų aiškios valstybės pozicijos ir krypties tiek žaliųjų zonų, tiek kelių mokesčių atžvilgiu. Tai ilgalaikiai tikslai ir sprendimai. Jeigu bus numatyti prioritetai netaršiam transportui ir Lietuvoje atsiras viešasis sunkvežimių įkrovimo tinklas, vežėjai pradės investuoti į tokio tipo automobilių parką. Rinka į tai sureaguos gana greitai“, – reziumuoja D. Snieška.
