Į Lietuvą atkeliavę vėsesni orai daugelį gyventojų privertė prisiminti būsto šildymą, kuris dažnam pirmiausiai asocijuojasi su išaugusiomis išlaidomis. Norintys jas sumažinti ieško kuo efektyvesnių šildymo sprendimų, o gyvenantys individualiuose namuose vis dažniau renkasi šilumos siurblius. Jie yra laikomi ne tik vienu ekonomiškiausių, bet ir aplinkai draugiškiausių būdų užtikrinti namuose šiltą ir komfortišką aplinką.
Į Lietuvą atkeliavę vėsesni orai daugelį gyventojų privertė prisiminti būsto šildymą, kuris dažnam pirmiausiai asocijuojasi su išaugusiomis išlaidomis. Norintys jas sumažinti ieško kuo efektyvesnių šildymo sprendimų, o gyvenantys individualiuose namuose vis dažniau renkasi šilumos siurblius. Jie yra laikomi ne tik vienu ekonomiškiausių, bet ir aplinkai draugiškiausių būdų užtikrinti namuose šiltą ir komfortišką aplinką. Be to, neefektyvius iškastinį kurą naudojančius katilus keičiant šilumos siurbliais gyventojai gali pasinaudoti iki 50 proc. išlaidų padengti leidžiančia kompensacija.
Pasitarnauja ir piniginei, ir aplinkai
Šilumos siurbliai patalpų šildymui naudoja aplinkoje esančią šilumą, todėl jie prisideda prie atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros ir leidžia užtikrinti tvaresnę bei efektyvesnę namų eksploataciją. Be to, jie padeda kaimynystėje sumažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis, kurios į aplinką patenka deginant iškastinį kurą. Tad tokį kurą naudojančių katilų keitimas šilumos siurbliais prisideda prie bendruomenės gyvenamosios aplinkos gerinimo.
Šilumos siurbliai yra skirstomi į oras-oras, oras-vanduo ir vanduo-vanduo. Tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios situacijos, tačiau dažniausiai individualiuose namuose yra pasirenkamas oras-vanduo sprendimas. Toks siurblys lauke esančią šilumą panaudoja namo šildymo sistemoje cirkuliuojančio ir gyventojų reikmėms skirto vandens sušildymui. Taip sušildytas vanduo užtikrina patalpose norimą oro temperatūrą.
„Šilumos siurblio veikimui reikalinga ir elektros energija, tačiau ji naudojama itin efektyviai. Priklausomai nuo konkretaus šilumos siurblio modelio, iš aplinkos paimamos šilumos ir sunaudojamos elektros energijos santykis gali siekti net 4:1. Tai reiškia, kad su 1 kWh elektros energijos gali būti paruošiama iki 4 kWh šilumos energijos. Palyginimui, kietojo kuro katilų efektyvumas tesiekia 30-60 proc. Kitaip tariant, iki 70 proc. deginant kurą išgaunamos energijos paprasčiausiai išleidžiama per kaminą“, – sako Lietuvos Energetikos ministerijos Energijos efektyvumo politikos grupės vadovas Mindaugas Stonkus.
Su saulės elektrine – dar daugiau naudos
Anot M. Stonkaus, šilumos siurblių nauda ypatingai išryškėja name įsirengus saulės elektrinę. Patiems pasigaminant šilumos siurbliui reikalingą elektros energiją galima užsitikrinti praktiškai nulinius šildymo kaštus, o namų šildymui naudoti pilnai iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją. Tokiu būdu ne tik gaunama ekonominė nauda, bet ir reikšmingai mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro bei prisidedama prie kovos su klimato kaita.
„Net ir saulės elektrinės neturint šilumos siurbliai yra bene efektyviausias šildymo sprendimas. Be to, priešingai nei kietojo kuro katilams, šilumos siurbliams nereikia daug priežiūros. Tereikia nustatyti norimą temperatūrą ar šildymo režimą ir kartas nuo karto profilaktiškai patikrinti sistemos veikimą. Jokių rūpesčių dėl kuro pirkimo, sandėliavimo ar katilo užpildymo. Be to, šilumos siurblius yra lengva integruoti į esamą šildymo sistemą – visų jos elementų daugeliu atvejų keisti nereikia, o net ir senas katilas gali būti paliekamas kaip atsarginis sprendimas“, – pažymi M. Stonkus.
Įsirengti padeda ES investicijos
Dėl šių priežasčių vis daugiau gyventojų nusprendžia turimus kietojo kuro, biomasės ar dujų katilus keisti šilumos siurbliais. Tam dar geresnes galimybes suteikia ES kompensacija, kuri leidžia padengti iki 50 proc. šilumos siurblio įsirengimo išlaidų. Dotacijos dydis, išmokamas gyventojui (namų ūkiui) priklauso nuo įrengto naujo šilumos gamybos įrenginio tipo, jo galios. Šią investicinę priemonę administruoja VšĮ Lietuvos energetikos agentūra.
Anot M. Stonkaus, šia priemone kasmet pasinaudoja ir efektyvesnį bei aplinkai draugiškesnį šildymą savo namuose užsitikrina iki 4-5 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Ši priemonė yra skirta individualių namų, sodų namelių ir nedidelių daugiabučių gyventojams, kurie iškastinį kurą naudojančius katilus nori pakeisti šilumos siurbliais. Kompensacija šilumos siurblių įrengimui taip pat gali pasinaudoti gyventojai, kurie dar nėra baigę statyti namo, tačiau statybos leidimą jam yra gavę iki 2020 m. sausio 1 d. Gauti kompensaciją yra išties paprasta – tereikia įsigyti šilumos siurblį, užpildyti paraišką ir kartu su sąskaita faktūra pateikti ją Lietuvos energetikos agentūrai. Naują kvietimą planuojama skelbti kitų metų sausio 2 d. Gyventojų kompensacijoms pagal šią priemonę iki 2030 m. iš viso yra numatyta skirti 120 mln. eurų. Tad kviečiame pasinaudoti ES investicijomis“, – sako M. Stonkus.
