Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad vasarą jų elektros energijos suvartojimas sumažėja, tačiau ekspertai pastebi, kad karščiausiomis dienomis elektros vartojame iš esmės tiek pat, kiek ir žiemą. Nors gyventojai imasi įvairių energijos taupymo priemonių, vis dar išnaudojami ne visos galimybės mažinti elektros vartojimą. 
Daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad vasarą jų elektros energijos suvartojimas sumažėja, tačiau ekspertai pastebi, kad karščiausiomis dienomis elektros vartojame iš esmės tiek pat, kiek ir žiemą. Nors gyventojai imasi įvairių energijos taupymo priemonių, vis dar išnaudojami ne visos galimybės mažinti elektros vartojimą.
Rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad vasaros mėnesiais jų elektros suvartojimas šiek tiek sumažėja, dar 13 proc. nurodo, kad elektros energijos suvartoja žymiai mažiau.
Tik 3 proc. apklaustųjų teigė, kad elektros suvartoja žymiai daugiau, 10 proc. nurodė, kad energijos vartoja šiek tiek daugiau, o 27 proc. teigė jokio skirtumo tarp žiemos ir vasaros nepastebintys.
Vartojimą veikia ir karštis, ir šaltis
„Taigi, daugiau kaip pusė lietuvių teigia, kad elektros energijos vasarą vartoja mažiau. Iš esmės tai yra tiesa. Pavyzdžiui, „Litgrid“ duomenimis, šių metų birželį mūsų šalyje buvo suvartota 913 GWh elektros energijos, kai sausį trečdaliu daugiau – 1220 GWh. Elektros energijos šiltuoju metų laiku suvartojama mažiau, nes didelė dalis gyventojų atostogauja ir mažiau būna namuose, o dėl ilgesnių dienų vėliau degame šviesas, elektros energijos taip pat nereikia būstams šildyti“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.
Visgi jis pastebi, kad karščiausiomis vasaros dienos elektros energijos suvartojimas prilygsta ir šalčiausiems žiemos mėnesiams, o aukščiausias jo lygis fiksuojamas ne rytais ir vakarais, kaip įprasta, o dienos viduryje.
Pavyzdžiui, liepos 29 d. 15.00 val. faktinis Lietuvos elektros energijos poreikis, neskaičiuojant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės užkrovimui suvartotos energijos, siekė 2260 MWh. O tai beveik prilygo visų laikų rekordui, fiksuotam šių metų sausio 8 d. 9.00 val., kuomet faktinis šalies elektros energijos poreikis sudarė 2280 MWh.
„Akivaizdu, kad lietuviai, užslinkus karščiams, nenori atsisakyti komforto ir aktyviai naudojasi oro kondicionieriai bei kitomis patalpų vėsinimo priemonėmis, o elektros energijos suvartojimą stengiasi mažinti kitais būdais“, – pastebi J. Areška.
Komforto atsisakyti nebūtina
„Sprinter tyrimų“ apklausos metu 52 proc. respondentų nurodė, kad siekdami mažinti elektros energijos suvartojimą, jie vasarą išjungia visus elektrinius prietaisus ir šviesas, kai jie nereikalingi, dar 37 proc. teigė naudojantys žaliuzes ir užuolaidas, kad sumažintų į patalpas patenkančią saulės šilumą, 14 proc. vietoje kondicionierių naudoja ventiliatorius, o 5 proc. renkasi energiją taupančius išmaniuosius oro kondicionierius. 34 proc. lietuvių teigia, kad atėjus vasarai jie nekeičia savo elektros energijos vartojimo įpročių ir elgsenos.
J. Areška sako, kad visos gyventojų pastangos mažinti elektros energijos vartojimą yra sveikintinos, tačiau reikia nepamiršti ir tvarių sprendimų, kurie padeda kompensuoti išaugusį energijos poreikį.
„Pavyzdžiui, saulės elektrinės didžiausią generaciją užtikrina būtent tuomet, kai elektros energijos vartojimas smarkiai išauga – karštomis ir saulėtomis dienomis. Tai reiškia, kad patalpų vėsinimui galima panaudoti realiu laiku gaminamą elektros energiją, kuri nieko papildomai nekainuoja“, – akcentuoja „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.
Jis pažymi, kad dar didesnį elektros energijos vartojimo efektyvumą galima pasiekti saulės elektrines suporavus su energijos kaupikliais, kurie pagamintos elektros energijos perteklių leidžia kaupti ir suvartoti vėliau, užuot atidavus į tinklą pasaugoti. Tokiu atveju pigia elektros energija galima džiaugtis ir kainos piko biržoje laikotarpiais.
„Ne mažiau svarbu, kad šie įrenginiai gali apsaugoti ir nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų, kurie dažniausiai ir pasitaiko būtent per vasaros karščius, kuomet įsismarkauja audros. Kokio masto šie sutrikimai gali būti, neseniai turėjome progą įsitikinti, kai po liepos pabaigoje praūžusios audros be elektros liko daugiau kaip 160 tūkst. vartotojų, o kai kuriems iki tiekimo atkūrimo teko pakentėti ir savaitę“, – primena J. Areška.
Jis pažymi, kad maždaug 10 kWh elektros energijos talpinti galintis kaupiklis keturių asmenų šeimos poreikius taupymo režimu kelias dienas galėtų patenkinti net šaltuoju metų laiku, o vasarą, kuomet vartojimas mažėja, ir dar ilgiau.
