Instaliavusios naująjį PET/KT aparatą VUL Santaros klinikos pradėjo naują diagnostikos tikslumo ir gydymo erą: naujasis aparatas ypatingai efektyviai registruoja iš paciento skleidžiamą spinduliuotę, sistemos jautrumas yra žymiai didesnis negu anksčiau naudotos įrangos.
Pozitronų emisijos tomografija ir kompiuterinė tomografija (PET/KT) – tai radionuklidinis tyrimas, kai į organizmą įšvirkščiamas radioaktyvus preparatas. Šio preparato išspinduliuoti pozitronai (elektronų antidalelės), sąveikaudami su audiniais, sukuria gama daleles, kurios keliauja per skenuojamą žmogaus kūną, o įrangos jutikliai fiksuoja šių dalelių pasiskirstymą ir koncentraciją audiniuose – taip nustatomi pokyčiai juose. Šiuo tyrimo metodu dažniausiai tiriami onkologinėmis ligomis sergantys pacientai.
Naujasis PET/KT
PET/KT tyrimo paslaugos Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre teikiamos nuo 2014 metų. Senasis skenavimo aparatas buvo pakeistas naujos kartos skaitmeniniu aparatu „GE Omni Legend“ su platesniu spektru jutiklių, skirtų paciento gaunamai jonizuojančiai spinduliuotei registruoti. Tai leidžia sutrumpinti skenavimo laiką. Instaliavusios naująjį PET/KT aparatą VUL Santaros klinikos pradėjo naują diagnostikos tikslumo ir gydymo erą: naujasis aparatas ypatingai efektyviai registruoja iš paciento skleidžiamą spinduliuotę, sistemos jautrumas yra žymiai didesnis negu anksčiau naudotos įrangos.
Pasak Branduolinės medicinos skyriaus vedėjos Renatos Komiagienės, šių metų pradžioje pradėta naudoti naujoji sistema ne tik gerokai sutrumpino tyrimų laukiančių pacientų eiles, bet ir pagerėjo atliekamų tyrimų vaizdo kokybė: „Dabartinė skenavimo sistema leidžia pamatyti smulkesnes struktūras ir navikinius židinius, taip pat sutrumpėjo paciento skenavimo laikas, o tai labai svarbu skausmą kenčiantiems ar mažiems pacientams, nes nejudant išgulėti apie 30 minučių jiems buvo didelis iššūkis.“
Kadangi šių tyrimų poreikis yra nuolat augantis, Branduolinės medicinos personalui buvo ypač didelis iššūkis suvaldyti pacientų srautus. Tad buvo reikalinga sistema, suteikianti galimybę kritiniais atvejais lanksčiai koreguoti paciento ištyrimo protokolus, siekiant prisiderinti prie personalizuoto paciento ištyrimo ar pasikeitusių aplinkybių, nes pasitaikydavo ir neplanuotų skubių atvejų. „Radioaktyvių medžiagų turinčių vaistų (radiofarmacinių preparatų) gamyba ir pristatymas į ligoninę vyksta pagal reglamentuotą tikslią tvarką, nes skylant preparatui, visada išlieka rizika prarasti pacientui apskaičiuotą vaisto dozę, kuri yra svarbi norint kokybiškai atlikti PET/KT tyrimą. Vienas universaliausių radiofarmacinių preparatų, naudojamų diagnostikoje, yra radioaktyviu fluoru žymėta deoksigliokuzės molekulė (18F-FDG). Šis preparatas gaminamas užsienyje, tad į ligoninę transportuojamas automobiliu ar lėktuvu. PET/KT tyrimo kokybę nulemia ne tik sklandžiai veikianti įranga, itin gerai sustyguotas komandinis darbas (radiologijos technologai, gydytojai radiologai, medicinos fizikai ir inžinieriai), bet ir paciento pasiruošimas tyrimui, jo sveikatos būklė bei bendradarbiavimas su skyriaus personalu, medikamento gamybos ir pristatymo laiku į gydymo įstaigą niuansai. Naujai instaliuota PET/KT sistema dėl lankstaus skenavimo protokolų parinkimo šias rizikas sumažina iki minimumo“, – teigia Branduolinės medicinos skyriaus vedėja R. Komiagienė.
Branduolinės medicinos skyriaus vyr. technologė Rūta Urbanavičiūtė džiaugiasi, kad naujos kartos technologijos leidžia sumažinti ne tik pacientų, bet ir personalo gaunamą jonizuojančios apšvitos dozę – dėl optimizuoto skiriamo radiofarmacinio preparato aktyvumo ir integruotos automatiškai nustatomos paciento pozicijos (autopozicionavimo sistema): „Skenavimo įrenginys yra aprūpintas specialia dirbtiniu intelektu valdoma pacientų pozicionavimo sistema, todėl darbuotojai, pozicionuodami pacientus ant PET/KT skenavimo stalo tai atlieka gerokai greičiau nei su senąja sistema, taip sumažindami savo apšvitos dozę. Sumontuotos papildomos vaizdo stebėjimo kameros suteikia galimybę nuotoliu valdyti skenavimo stalą ir stebėti skenuojamą pacientą. Papildomos laiką taupančios funkcijos leidžia lengviau keisti skenavimo protokolus ir lanksčiau valdyti įrangos darbą.“
Kadangi naujos PET/KT įrangos sistemos jautrumas yra itin aukštas, šis kriterijus leidžia skenuoti pacientus pasitelkiant ypač mažų dozių protokolus. Tai ypač naudinga, kai reikia ištirti vaikus, nėščiąsias, jaunus žmones, kurie yra jautrūs jonizuojančiai spinduliuotei: „Šių grupių pacientams spinduliuotės dozė gali būti sumažinta: sutrumpinant skenavimo laiką, parenkant mažesnes radiofarmacinių preparatų dozes. Nauja įranga leidžia parinkti skenavimo parametrus ir laiką, taip sumažinant apšvitos dozę pacientui ir išsaugant gerą diagnostinio vaizdo kokybę, – aiškina vyr. technologė R. Urbanavičiūtė. – Nauji aparato funkcionalumai suteikia galimybę tirti pacientus, kurie dėl sveikatos būklės (pavyzdžiui, sunkios būklės pacientai, kenčiantys skausmus ar turintys dezorientacijos sutrikimus, dūstantys, turintys uždarų patalpų baimę) ne visada anksčiau galėdavo ramiai išgulėti pakankamai ilgą skenavimo laiką. Šiandien tokie pacientai gali būti skenuojami greitesniu, specialiai jiems pritaikytu režimu.“
Pasak medicinos fiziko dr. Kirill Skovorodko, PET/KT sistemos pagrindiniai kriterijai yra sistemos jautrumas ir gera vaizdo kokybė. Naujos sistemos įdiegimas leido ne tik sumažinti pacientų ir personalo apšvitą, bet ir padidinti tiriamųjų pacientų srautus bei Branduolinės medicinos skyriaus efektyvumą: „Kiekvieną dieną prieš tyrimus būtina atlikti sistemos kokybės kontrolės bandymus naudojant kalibracinį šaltinį. Galima pasidžiaugti, kad su nauja sistema šis procesas tapo paprastesnis: sistema turi kelias naujoves – dirbtinio intelekto technologiją, leidžiančią pagerinti gaunamo vaizdo kokybę, taip pat įdiegta kvėpavimo judesių korekcijos technologija, sumažinanti klaidų (artefaktų) skaičių, nes tyrimo metu tiriamojo kvėpavimas nėra sulaikomas“, – naujos sistemos privalumus vardija medicinos fizikas dr. K. Skovorodko.
„Norime taip pat pasidžiaugti, kad PET/KT sistema gali būti atnaujinta praplečiant jos diagnostines galimybes be esminių konstrukcinių ar patalpų pakeitimų. Tikimasi, kad artimiausioje ateityje pavyks tai padaryti bei šį prietaisą panaudoti net tik rutininėje diagnostikoje, bet moksliniuose tyrimuose“, – teigia Radiologijos ir branduolines medicinos centro vadovas dr. Artūras Samuilis.
Atsižvelgus į kitų šalių ir VUL Santaros klinikų ilgametę patirtį, Lietuvos populiacijos sergamumą ir visuomenės senėjimo tendenciją galima teigti, kad PET/KT tyrimų poreikis ir toliau augs. „Pasaulio medicinoje stebimas bendras pozitronų emisijos tomografijos atliekamų tyrimų skaičiaus augimas, naudojami vis nauji radiofarmaciniai preparatai ligoms diagnozuoti: 68Ga-PSMA, 18F-PSMA (prostatos vėžio diagnostikai), 64Cu-DOTATATE (neuroendokrininių navikų diagnostikai), 82RbCl (širdies miokardo tyrimams), 124I-MIBG (nervų sistemos navikų) ir kt. Naujos sistemos ateityje leis atlikti tyrimus su trumpaamžiais radionuklidais, kurie greitai skyla ir radioaktyvumą praranda per trumpą laiką – per keletą dienų – taip sumažinant jonizuojančios spinduliuotės riziką tiriamiesiems, naudoti dinaminius skenavimo protokolus, t. y. atlikti nuoseklią kūno dalių skenavimų seriją tam, kad būtų galima stebėti pokyčius realiuoju laiku. Naujosios technologijos taip pat atvers galimybę plėtoti teranostikos procedūras, sujungiančias diagnostiką ir gydymą į vieną procesą, padės gydytojams gauti daugiau klinikinės informacijos apie skirtingas onkologines, širdies ir neurologines patologijas ir kitas ligas“, – ateities prognozėmis dalijasi Branduolinės medicinos skyriaus vedėja R. Komiagienė.
