ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai pirmą kartą Lietuvoje gilinosi ir lygino naujų bei naudotų elektromobilių vairuotojų įkrovimo įpročius bei lūkesčius. Tyrimą atlikę Paulius Jankauskas, Tomas Žilinskas ir doc. dr. Lineta Ramonienė išsiaiškino, kuo skiriasi ir kaip sutampa naudotų ir naujų elektromobilių vairuotojų įkrovimo preferencijos.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai pirmą kartą Lietuvoje gilinosi ir lygino naujų bei naudotų elektromobilių vairuotojų įkrovimo įpročius bei lūkesčius. Tyrimą atlikę Paulius Jankauskas, Tomas Žilinskas ir doc. dr. Lineta Ramonienė išsiaiškino, kuo skiriasi ir kaip sutampa naudotų ir naujų elektromobilių vairuotojų įkrovimo preferencijos. Šis tyrimas suteikia naujų žinių apie elektromobilių rinkos dinamiką Lietuvoje ir gali padėti formuoti efektyvesnes infrastruktūros plėtros strategijas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atliktame ISM universiteto tyrime gilintasi į keturias vairuotojų preferencijų grupes: greičio (kaip greitai pavyksta pasikrauti elektromobilį), kainos, prieinamumo (kaip pavyksta pasiekti įkrovimo stotelę) bei įkrovimo tinklo tankio. Elektromobilių tinklo tankis nurodo, kiek elektromobilių įkrovimo stotelių yra tam tikrame plote.
Naudotų ir naujų elektromobilių vairuotojų įkrovimo prioritetai kainos bei greičio grupėse sutapo, o lokacijos ir tankio kategorijose – išsiskyrė.
Svarbiausiai veiksnys – kaina
Automobilių įkrovimo kaina – svarbiausias veiksnys abiem vairuotojų grupėms. Vis tik naudotų elektromobilių savininkams kaina šiek tiek svarbesnė – penkiais procentais. Taip pat naudotų elektromobilių savininkai šiek tiek daugiau nei trečdaliu yra jautresni aukštesnei įkrovimo kainai. 15 euro centų kainos skirtumas už kilovatvalandę yra reikšmingas naudotų elektromobilių vairuotojams, todėl jie yra linkę įdėti pastangų ieškant įkrovimo alternatyvų. Tuo metu toks kainos padidėjimas visiškai nedaro įtakos naujų elektromobilių savininkų įkrovimo elgsenai.
Ši tyrimo išvada nesutampa su anksčiau darytų tyrimų išvadomis apie elektromobilių įsigijimą lemiančius veiksnius. ISM universiteto docentė Lineta Ramonienė pažymi: „Kiek esame atlikę tyrimų apie tai, kodėl lietuviai perka elektromobilius, kaina visada buvo priežasčių trejetuke, bet niekada nebuvo svarbiausias veiksnys. Įsigydami elektromobilius, vairuotojai didesnį prioritetą teikdavo išskirtinai kokybiškai vairavimo patirčiai, greitesniam akceleravimui ir socialiniams veiksniams, tokiems kaip pasididžiavimas prieš draugus ir pažįstamus bei inovacijų sekimas. Dabar matome, kad jeigu lietuviai ir nesiekia sutaupyti įsigyjant elektromobilius, juos eksploatuojant tai jau tampa svarbiu veiksniu“.
Antras pagal svarbą veiksnys tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių vairuotojams – įkrovimo lokacija. Nors tai labai svarbus įkrovimo kriterijus abiem vairuotojų grupėms, naujų elektromobilių savininkai dažnai renkasi įkrauti automobilį namuose arba darbo vietoje. Tuo metu naudotų elektromobilių savininkai yra labiau linkę tai daryti skirtingose laisvalaikio erdvėse, tokiose kaip parkas, sporto klubas ar prekybos centras.
Linkę ir pasivaikščioti
Krauti elektromobilį kelyje, kaip degalinėje ar autostrados kavinėje, abi grupės linkę mažiausiai. Visgi šiek tiek mažiau tai daryti nusiteikę naudotų elektromobilių vairuotojai.
„Taigi, naujų elektromobilių vairuotojai yra pastovesni renkantis įkrovimo lokaciją. Jiems daug svarbiau tai daryti namuose arba darbo vietoje. Kiti įkrovimo veiksniai, kaip atstumas nuo/iki stotelės pėsčiomis, įkrovimo trukmė ir skirtingos paslaugos ypatybės – patogumas, greitis ir patikimumas bei įkrovimo stotelių tankis yra vienodai svarbūs abiejų vairuotojų grupėms“, – teigia tyrėjas Paulius Jankauskas. Atstumas nuo/iki stotelės įtakos pasirinkimui neturi – nesvarbu, ar eiti reikėtų tris minutes, ar dešimt. Naujų ir naudotų elektromobilių vairuotojai nevengia trumpai paėjėti, palikę automobilį krautis.
15 minučių skirtumas – reikšmingas
Įkrovimo greitis yra daug reikšmingesnis naujų elektromobilių savininkams. „15 minučių skirtumas jiems yra kritiškai svarbus, o skirtumas tarp 15 ir 60 minučių įkrovimo trukmės yra esminis“, – teigia ISM tyrėjas Tomas Žilinskas ir papildo, kad paskutiniosios alternatyvos nesirinktų nei vienas iš naujų elektromobilių vairuotojų, kurie taip pat yra linkę įdėti daugiau pastangų ieškant patogesnių bei patikimesnio prekės ženklo įkrovimo stotelių. Naudotų elektromobilių vairuotojams šios savybės nedaro įtakos renkantis kur ir kaip krauti automobilius. Galiausiai, įkrovimo stotelių tankis užmiestyje yra vienodai nesvarbus veiksnys abiem vairuotojų grupėms. Ar tai būtų 50, ar 75, ar 100 km tankis, naujų ir naudotų elektromobilių savininkų įpročiai ir lūkesčiai nekinta. Apibendrinant galime teigti, kad svarbiausi veiksniai tiek naudotų, tiek naujų elektromobilių vairuotojams yra kaina ir įkrovimo vieta. Didžiausi įkrovimo lūkesčių ir elgsenos skirtumai tarp šių vairuotojų grupių pastebėti kainos, įkrovimo vietos, greičio, patogumo ir prekės ženklo patikimumo atžvilgiu.
Nustatyti ambicingi tikslai
Kaip skelbia Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija, elektromobilių dalis šalies transporto priemonių parke šiuo metu siekia vos 1 proc., tačiau nustatyti ambicingi tikslai – iki 2030 metų pasiekti 16,4 kartų augimą, kuris siektų apie 260 tūkst. elektromobilių arba 16% viso transporto parko Lietuvoje. Žinoma, daugiau nei du trečdaliai elektromobilių pirkimų tenka naudotiems automobiliams, o išsamios informacijos apie šios vairuotojų grupės įkrovimo įpročius nėra. Bendras elektromobilių skaičiaus didėjimas vis labiau priklauso nuo antrinės arba naudotų elektromobilių rinkos augimo, tad svarbu suprasti šios grupės vairuotojų įkrovimo preferencijas.
Naudotų elektromobilių vairuotojų įkrovimo preferencijų suvokimas yra svarbus, siekiant didinti elektromobilių rinką Lietuvoje, tobulinant įkrovimo infrastruktūrą ir plečiant paslaugų krepšelį. Tyrimo rezultatai rodo, kad norint skatinti elektromobilių rinkos augimą, reikia atsižvelgti į šiuos preferencijų skirtumus ir atitinkamai plėtoti įkrovimo infrastruktūrą bei formuoti rinkos strategijas.
