Pasauliui stengiantis pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai prisideda prie geresnių, efektyvesnių AEI technologijų kūrimo. „Infobalt“ ir „Novian“ vardine jaunųjų mokslininkų stipendija įvertintas Vilniaus universiteto doktorantas Gediminas Usevičius kaip tik ir gilinasi į šią sritį.
Pasauliui stengiantis pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), Lietuvoje vykdomi moksliniai tyrimai prisideda prie geresnių, efektyvesnių AEI technologijų kūrimo, rašoma „Infobalt“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Šįmet pagrindine „Infobalt“ ir „Novian“ vardine jaunųjų mokslininkų stipendija įvertintas Vilniaus universiteto (VU) doktorantas Gediminas Usevičius kaip tik ir gilinasi į šią sritį.
Pirmasis pasaulyje detalus tyrimas
G. Usevičius molekuliniu lygmeniu tyrinėjo cheminių medžiagų junginių – metilamonio švino chloridų, priklausančių perovskitų grupei, struktūras ir dinamiką. „Ši medžiagų šeima yra įdomi tuo, kad ji turi labai naudingas fotoelektrines savybes, kurių pagrindinis pritaikymas šiandienai yra saulės elementai“, – teigė G. Usevičius.
Nors saulės elementai iš jų pradėti gaminti visai neseniai – prieš kiek daugiau nei dešimt metų, jų efektyvumas kasmet smarkiai auga – tai yra perspektyviausi saulės elementai. Anot G. Usevičiaus, jeigu efektyviausių šiuo metu saulės elementų, paremtų GaAs puslaidininkiais, efektyvumas padidėjo 0,5 proc. per pastaruosius 5 metus, tai hibridiniais švino halido perovskitais paremtų saulės elementų efektyvumas per tą patį laikotarpį išaugo daugiau nei 8 proc. – iki 36,1 proc.
Bet čia susiduriama su iššūkiu – nėra žinoma, kas tiksliai lemia tokias patrauklias hibridinių švino halido perovskitų fotoelektrines savybes. Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad tai yra susiję su molekuline dinamika ir faziniais virsmais, bet detalus paveikslas vis dar yra paslaptis.
„Būtent dėl šios priežasties aš nusprendžiau panaudoti elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopiją – metodą, kuris leidžia „pažvelgti“ giliai į medžiagų sandarą, tirti jų molekulių dinamiką ir virsmus. Sekdamas elektronų energijas ir kaip jos keičiasi gali suteikti labai daug informacijos, iš kur kyla įvairios medžiagų savybės“, – aiškino G. Usevičius.
Tai buvo pirmasis pasaulyje detalus hibridinio švino halido EPR tyrimas.
„Mums pavyko nustatyti organinio katijono dinamikos ir neorganinės švino chlorido energijas. Tai leido atrasti katijono ir gardelės sukibimą – sąveiką, kuri anksčiau nebuvo pastebėta ir tirta. Šie atradimai lems naujų ir efektyvesnių saulės elementų kūrimą“, – teigė VU tyrėjas.
Stipendija prisidės prie tolimesnių tyrimų
G. Usevičius sakė, kad šiuo darbu jo perovskitų tyrimai nesibaigia. „Metilamonio švino chloridas, kurį tyriau, yra tik viena iš medžiagų priklausančių hibridinių švino halido perovskitų šeimai. Tam, kad detaliau būtų suprasta šita sistema, planuoju tirti kitus jos narius. Tiesą sakant, jau pradėjau tirti metilamonio švino jodidą – tai kone populiariausia ir perspektyviausia medžiaga iš šių perovskitų šeimos.“
Pasak jo, „Infobalt“ stipendija skatina jaunuosius mokslininkus siekti naujų aukštumų, o jam pačiam tai yra paskatinimas ir pagalba vykdant tolimesnius perspektyviųjų hibridinių švino halido perovskitų tyrimus.
IT paslaugas teikiančios „Novian“ grupės, remiančios jaunųjų mokslininkų darbų konkursą, vadovas Tomas Vitkus sakė, kad tokie konkursai ne tik skatina mokslines ambicijas siekiant išspręsti aktualias problemas, bet ir prisideda prie mokslo bei verslo bendradarbiavimo.
„Alkis inovacijoms ir smalsumas yra veiksniai, kurie stumia į priekį ir mokslą, ir verslą, padeda augti ateities talentams. To ir siekiame remdami šį konkursą, – sako „Novian“ grupės, parėmusios „Infobalt“ įsteigtas stipendijas, vadovas Tomas Vitkus. – Norime suteikti motyvacijos jauniesiems tyrėjams ir toliau vykdyti reikšmingus mokslinius tyrimus.“
Tiltas tarp verslo ir akademinio pasaulio
Greta G. Usevičiaus, antrąja ir trečiąja stipendijomis buvo įvertinti Michail Semenišin iš Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos už tyrimą „Purškimo dronų dreifas ir jo kontrolė adjuvantų pagalba“ bei Vilniaus universiteto tyrėjas Justinas Turčak už darbą „Elektronų paramagnetinio rezonanso spektrometras su generuojama derinama bangos forma“.
Taip pat buvo skirtos penkios skatinamosios stipendijos jauniesiems mokslininkams už giliojo mokymosi kalbos signalų, dirbtiniu intelektu grįsto maršruto skaičiavimų, žaliojo vandenilio ir kitus pažangius tyrimus.
„Infobalt“ valdybos pirmininkas dr. Tomas Krilavičius pabrėžė, jog stiprus Lietuvos mokslo potencialas yra viena iš šalies ekonomikos, taip pat ir skaitmeninio sektoriaus aukštesnės vertės produktų kūrimo prielaidų.
„Ši mūsų asociacijos stipendija jau daugiau nei dešimtmetį tarnauja kaip proga dialogui tarp verslo ir akademinio pasaulio. Džiaugiamės nominantų ir kitų konkurse dalyvavusių tyrėjų darbais, iš jų matyti, jog jaunieji tyrėjai labai gerai orientuojasi pasaulinio lygio iššūkiuose, kuriuos sprendžia pirmaujančios mokslo grupės – teigė dr. T.Krilavičius. – Nebūtinai visi rezultatai bus komercializuojami jau dabar, tačiau skatiname jaunuosius tyrėjus ieškoti tokių galimybių. Tuo pačiu supažindiname juos su verslo pasaulio ir rinkos galimybėmis, iššūkiais ir požiūriu, kuris skiriasi nuo akademinio“.
