Transportas, energetika, pramogų industrija – kur tik pažvelgsi, kone kiekvienoje srityje skaitmeniniai sprendimai transformavo rinkas, leido gerokai patobulinti procesus jų naudotojams ir sukurti naujų pardavimo kanalų ar net suformuoti naujų produktų. Kaip tai atrodo iš arti ir kokių naujovių galime tikėtis ateityje?
Skaitmeninimas neatpažįstamai pakeitė daugybę mūsų kasdienio gyvenimo sričių. Jau užaugo karta, neįsivaizduojanti gyvenimo be šiuolaikinių ryšio priemonių ir galimybės tiesiogiai susisiekti su bet kuriame pasaulio taške esančiu žmogumi, nors prieš keliasdešimt metų žaibiškai pasiekiamos buvo tik pagalbos tarnybos. Į keliones su žemėlapiu rankose leidžiasi nebent romantikai – visi kiti naudojasi palydovine navigacija. Apmokėti pirkinius galime nors ir būdami už tūkstančių kilometrų nuo parduotuvės, o dalis žmonių nebenaudoja grynųjų pinigų. Ir tai tik keletas pavyzdžių.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr
Transportas, energetika, pramogų industrija – kur tik pažvelgsi, kone kiekvienoje srityje skaitmeniniai sprendimai transformavo rinkas, leido gerokai patobulinti procesus jų naudotojams ir sukurti naujų pardavimo kanalų ar net suformuoti naujų produktų. Kaip tai atrodo iš arti ir kokių naujovių galime tikėtis ateityje?
Šventasis Gralis
Vienas ryškesnių skaitmeninės transformacijos pavyzdžių yra transporto sektorius. Tiek vežėjų verslas, tiek skrydžiai keleiviniais lėktuvais – nė vienos iš šio segmento dalies neaplenkė skaitmeniniai pokyčiai.
Juos iš arti stebintis Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko sako, kad verslo-verslui segmente be naudojimo patogumo patobulinimų vienas pagrindinių skaitmenizavimo privalumų yra veiklos efektyvumo didinimas. Jį užtikrina vis daugiau skaitmenizuotų paslaugų: nuo telematikos sistemų, leidžiančių akimirksniu įvairiais pjūviais analizuoti transporto priemonių veiklos rodiklius, iki maršruto planavimo programų, kurios leidžia pakartotinai optimizuoti kelionę jau gabenant krovinį.
„Šiandien vežėjų versle opiausia problema yra tuščių kilometrų mažinimas, didinant veiklos efektyvumą ir mažinant kaštus. Vilkikai gali būti išbarstyti po visą Europą, tad kai reikia apskaičiuoti, kaip efektyviau nuvežti krovinį iš taško A į tašką B, atsižvelgiant į transporto priemonės buvimo vietą, kelionei reikalingą laiką ir maršrutą, laiką iki vairuotojo poilsio pertraukos, degalų kiekį sunkvežimio bake, degalų užsipylimo vietą, optimalų rezultatą galintis pateikti sprendimas yra kaip Šventasis Gralis, kurio visi nuolatos ieško“, – vaizdžiai technologijų vaidmenį apibūdina A. Michejenko.
Galimų sprendimų imtį gerai iliustruoja statistika. Štai vien „DKV Mobility“ aptarnauja daugiau nei 365 tūkst. aktyvių klientų, o jos degalų ir paslaugų apmokėjimo kortelės tinklas apima per 67 tūkst. tradicinių degalinių ir beveik 21 tūkst. alternatyviųjų degalų užpylimo vietų bei kone 33 tūkst. transporto priemonių priežiūros stočių Europoje.
Vien žmogiškųjų išteklių tokiems informacijos kiekiams apdoroti nepakaktų. Kita vertus, pašnekovo teigimu, mažinti žmogaus įtaką priimant sprendimus yra siekiamybė.
„Visi siekia susikurti tokias ištobulintas sistemas, kurios būtų kuo labiau nepriklausomos nuo žmogaus ir sprendimus priimtų savarankiškai. Iki galo dar to nepasiekė niekas, bet keliaujama šia kryptimi“, – pastebi ekspertas.
Išmanioji energetika
Skaitmeniniai sprendimai keičia ne tik verslo, bet ir paprastų piliečių kasdienį gyvenimą. Vienas iš aktualiausių pavyzdžių – analoginių elektros apskaitos prietaisų keitimas į išmaniuosius skaitiklius. Daugumoje Europos valstybių šis procesas prasidėjo daugiau nei prieš dešimtmetį, o Lietuvoje įsibėgėjo pastaraisiais metais.
Anksčiau gyventojai buvo įpratę mėnesio gale patikrinti elektros skaitiklio rodmenis, juos kas kartą deklaruoti ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją. Įdiegus išmaniuosius skaitiklius, dalis rūpesčių atkrito: pats įrenginys fiksuoja ir perduoda duomenis nustatytu intervalu (pavyzdžiui, Lietuvoje – kas 15 min.) saugiu šifruotu ryšiu į duomenų centrą. Jame duomenys apdorojami, o gyventojui telieka apmokėti gautą sąskaitą.
Šių išmaniųjų prietaisų plėtra suteikia ir kitų privalumų. Pavyzdžiui, naudodamiesi elektros energijos tiekėjų produktais, gyventojai gali gerokai įdėmiau ir tiksliau analizuoti savo energijos vartojimo įpročius ir juos pakoreguoti, kad sutaupytų: įprasti išjungti nereikalingus įrenginius ar naudotis daugiau energijos vartojančiais prietaisais tuomet, kai tarifas palankesnis.
Pakeisti žmogų
Kitas įspūdingas tiek verslo, tiek tiesioginių vartotojų įpročių transformacijos pavyzdys – kelionės lėktuvais. Šiame segmente skaitmenizavimas pakeitė kone kiekvieną procesą: padidino kelionių saugumą, efektyvumą ir patogumą, palengvino žmonėms skrydžių paiešką, bendravimą su oro linijų bendrovėmis, leido sukurti naujas bilietų formas ar net paspartinti paklydusio bagažo paieškas.
Prieš keletą dešimtmečių ieškant bilietų neišvengiamai reikėdavo kreiptis į kelionių organizatorius ar skambinti oro linijų bendrovei ir ilgai bendrauti telefonu, o dabar pakanka vos kelių paspaudimų ir internetu galima išsirinkti norimą kryptį, laiką ar lėktuve teikiamas paslaugas.
Šiais laikais absoliuti dauguma skrydžių bendrovių turi savo mobiliąsias programėles, tad vartotojui nė nebereikia spausdintis bilietų. Pakanka turėti jų skaitmenines kopijas savo išmaniajame telefone ir skenuoti telefone atsidarytą bilieto kodą, žengiant pro oro uosto patikrą ar lipant į lėktuvą.
Keleiviai gali užsiregistruoti į skrydį naudodamiesi savitarnos kioskais arba mobiliaisiais įrenginiais, todėl dar labiau sutrumpėja laukimo laikas ir padidinamas tiek oro bendrovių, tiek oro uostų veiklos efektyvumas. Tyrimų bendrovės „MarketsandMarkets“ vertinimu, vien dėl paslaugų skaitmenizavimo nedideli oro uostai gali padidinti savo pajamas nuo 13,8 mlrd. eurų 2020 metais iki 2,9 mlrd. 2025-aisiais.
Daugelis skaitmeninių sprendimų kuriami naudojant IT debesijos išteklius, didžiųjų duomenų masyvus ir pasitelkiant daiktų internetą. Transporto sektoriuje skaitmenizavimas ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimas yra itin svarbūs, nes, pasak A. Michejenko, ne tik leidžia išvengti klaidų, bet ir didina bendrovių konkurencingumą.
„Pavyzdžiui, galima sukurti robotą, kuris automatiškai perka eurovinjetes interneto puslapyje (kai kuriose šalyse vis dar taikoma tokia sistema) be žmogaus įsikišimo. Taip automatizuojami ir efektyvinami procesai, kad nereikėtų žmogaus, o jį būtų galima nukreipti ten, kur labiau reikia“, – sako pašnekovas.
Todėl, eksperto teigimu, šiandien greta skaitmenizavimo tendencijos ryškėja ir robotizavimo kryptis. Daugybės rutininių procesų delegavimas algoritmui padeda taupyti ir laiką, ir išteklius.
„Robotai sėkmingai atlieka pasikartojančius procesus ir nepavargdami gali tai daryti kiaurą parą. O žmogaus gal kaip tik labiau reikia ten, kur būtinas kūrybiškesnis požiūris“, – reziumuoja A. Michejenko.
