Duomenys rodo, kad televizorius vis dar išlieka viena populiariausių pramogų formų ir planuojama, kad jo populiarumas ateityje dar augs – prognozuojama, kad 2024-aisiais televizijos žiūrovų skaičius visame pasaulyje išaugs iki daugiau nei 5,5 milijardų. Tačiau pradėkime nuo pradžių: kada atsirado pirmieji televizoriai, kada jie įgavo pirmąsias spalvas ir kada sulaukė pasaulinio populiarumo?
Duomenys rodo, kad televizorius vis dar išlieka viena populiariausių pramogų formų ir planuojama, kad jo populiarumas ateityje dar augs – tyrimų bendrovė „Statista“ prognozuoja, kad 2024-aisiais televizijos žiūrovų skaičius visame pasaulyje išaugs iki daugiau nei 5,5 milijardų. Tačiau pradėkime nuo pradžių: kada atsirado pirmieji televizoriai, kada jie įgavo pirmąsias spalvas ir kada sulaukė pasaulinio populiarumo?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Televizijos technologijos pradžia
Televizijos technologija užgimė XIX a. pabaigoje, kai buvo sukurti du pagrindiniai išradimai: katodinių spindulių vamzdis (CRT) ir mechaninė skenavimo sistema. 1897 m. vokiečių fizikas Karlas Ferdinandas Braunas išrado katodinių spindulių vamzdį, kuris vėliau tapo žinomas kaip televizoriaus vaizdo vamzdis. Šis įrenginys sukūrė matomą šviesą, kai elektronų srautas pataikydavo į fluorescencinį ekraną. Kita svarbia technologija tapo Paulo Nipkowo mechaninė skenavimo sistema, sukurta 1880-aisiais. Nipkowo disko pagalba šviesa buvo perduodama per skylutes, sukuriant vaizdus, kurie galėjo būti perduodami elektroniniais signalais.
Pirmieji televizoriai
XX a. pradžioje vyko trumpas mechaninių ir elektroninių televizijų konkurencijos laikotarpis. Škotų inžinierius Johnas Logie Bairdas sukūrė mechaninį televizorių, naudodamas Nipkowo skenavimo sistemą. Jis perdavė signalus kabeliu į ekraną, sukuriant žemos raiškos vaizdą. 1928 m. Bairdas pirmasis perdavė televizijos signalą tarp Londono ir Niujorko.
Maždaug tuo pačiu metu buvo kuriamas ir elektroninis televizorius – amerikiečių paauglys Filas Farnsvortas 1927 m. panaudojo kineskopų technologiją, kad nuskaitytų vaizdą elektriniu spinduliu ir beveik akimirksniu jį atkurtų kitame ekrane. Elektroninio televizoriaus vaizdas buvo didesnės raiškos nei mechaninio televizoriaus, be to, šią technologiją buvo pigiau pagaminti, todėl ji įgijo konkurencinį pranašumą.
Pirmosios transliacijos
Nors mechaninė ir elektroninė televizija dar tik buvo pradėta naudoti, televizijos transliacijos netruko atsirasti ypač greitai. 1928 m. Charleso Jenkinso eksperimentinė stotis W3XK Marylande pradėjo pirmąją transliaciją. 1939 m. Nacionalinis transliacijos tinklas (NBC) tapo pirmuoju tinklu, reguliariai transliuojančiu programas. Ankstyvosios transliacijos buvo ribotos Niujorko rajone ir pasiekė tik kelis šimtus televizorių.
Spalvotos televizijos atsiradimas
Spalvotos televizijos technologija buvo žinoma ir aptariama jau 1904 m., tačiau tik 1950-aisiais buvo sukurta sistema, kuri leido vaizdus rodyti spalvotai. 1940 m. CBS tyrėjai sukūrė sistemą, kuri rodė raudonos, žalios ir mėlynos spalvos vaizdus. 1954 m. NBC pirmą kartą pradėjo spalvotą transliaciją, kuri buvo suderinama su juodai baltais televizoriais.
Kabelinės televizijos aušra
Po Antrojo pasaulinio karo technologiniai patobulinimai leido masiškai gaminti televizorius, todėl jie tapo prieinami platesnei visuomenei. 1950 m. JAV jau apie 6 milijonai šeimų namuose turėjo televizorius. Dėl didesnės auditorijos televizijos turinys tapo kūrybiškesnis ir įvairesnis, įskaitant naujienų laidas, teatro adaptacijas ir populiarias pokalbių laidas.
Skaitmeninė televizija
XX a. pabaigoje televizijos transliacijos buvo pagrįstos analoginiais signalais, kurie buvo itin jautrūs trukdžiams ir iškraipymams. 1990-aisiais prasidėjo skaitmeninės televizijos era, kuri suteikė galimybę išgauti aukštesnės kokybės vaizdus. Skaitmeninė technologija suteikė geresnę žiūrėjimo patirtį nei tai galėjo padaryti senesni, mažesni ir žemesnės vaizdo kokybės modeliai. DVD laikmenų atsiradimas taip pat skatino naujų televizorių pardavimus.
Išmanieji televizoriai
XXI a. pradžioje internetas ir televizija susiliejo. Žmonės pradėjo kurti ir įkelti vaizdo turinį į internetą, tačiau šio turinio negalėjo pasiekti per televizorių, nebent rankiniu būdu sujungdavo abu įrenginius kabeliais. Daugmaž tuo pačiu metu „Netflix“ perėjo nuo DVD nuomos prie skaitmeninio turinio transliacijos, pradėjo kurti savo turinį – tačiau žmonės jį galėjo pasiekti tik kompiuteriuose. Spartus video turinio vartojimo internete augimas natūraliai paskatino išmaniųjų televizorių atsiradimą. Išmaniuosiuose televizoriuose galima prisijungti prie interneto ir pasiekti vaizdo medžiagą srautiniu būdu, įdiegti daugybę skirtingų programų, kuriose galima rasti tūkstančius skirtingų turinio elementų.
Televizijos ateitis
Natūralu, jog inovacijos televizijos technologijoje tęsiasi ir toliau. Pavyzdžiui, šiais metais vykusioje „CES 2024“ parodoje technologijų bendrovė „Samsung“ pristatė savo naujausią produktą: skaidrų „MicroLED“ televizorių, kuris atrodo kaip stiklo lakštas, kai nėra nenaudojamas, tačiau gali atvaizduoti itin aukštos raiškos vaizdus.
Nors tokio modelio kaina šiuo metu yra didelė ir greičiausiai ne kiekvienam prieinama, tokios inovacijos aiškiai byloja apie naują televizijos technologijos raidos etapą. Be to, jau dabar naujausi televizorių modeliai pasižymi dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis, kurios gali pagerinti garso, vaizdo kokybę priklausomai nuo aplinkos, padėti taupyti sunaudojamą elektros energiją, ar pritaikyti kasdienį televizoriaus valdymą pagal individualius poreikius. Ekspertai sutaria, jog DI funkcijos neišvengiamai atliks svarbų vaidmenį ir tolimesnėje televizijos evoliucijoje.
