Nepadeda ir 5 tūkst. eurų valstybės parama: atskleidė kodėl tokių automobilių lietuviai perka mažiau

Europos Sąjunga šį ir ateinantį dešimtmetį elektromobiliams paskyrė itin svarbų vaidmenį. Pagal dabartinį sumanymą, nuo 2035 m. visi nauji automobiliai Europos Sąjungos teritorijoje turės išmesti 0 g/km CO₂, o vienintelis būdas tai padaryti – prekiauti elektra varomomis transporto priemonėmis.

Šis politikų užmojis vairuotojus ir gamintojus padalino į dvi stovyklas. Vieniems šis sprendimas yra sunkiai suprantamas, o kitiems – tai ryžtingos strategijos pavyzdys, iš kurio įkvėpimo turėtų semtis kitos pasaulio šalys.

Ir visgi, nepaisant visų esamų elektromobilių privalumų, automobilių gamintojai vis dažniau pareiškia apie lėtesnės pavaros įjungimą ir visuotinės elektrifikacijos strategijos keitimą, nes prieš keletą metų įsibėgėjusi elektromobilių banga pradėjo slopti.

Lietuvoje atsisakant taršaus automobilio ir perkant naują elektromobilį, galima gauti net 5 tūkst. eurų išmoką (perkant naudotą – 2,5 tūkst. eurų).

Tačiau, kaip rodo „Regitros“ duomenys, praėjusiais metais per 4 pirmus mėnesius Lietuvoje pirmą kartą buvo registruoti 634 elektromobiliai, o šiemet per tokį patį laikotarpį – 562. Tai yra 11 proc. arba 72 elektromobiliais mažiau.

Kodėl slūgsta susidomėjimas elektromobiliais

Priežasčių, kodėl susidomėjimas elektromobiliais silpsta, yra ne viena. Automobilių rinkos ekspertai sutartinai tvirtina, jog pagrindinės to priežastys yra prastai išvystyta įkrovimo stotelių infrastruktūra, poreikių neatitinkantis nuvažiuojantis atstumas ir žinoma – elektromobilio kaina.

Vadovaujantis „Jato Dynamics“ duomenimis, šiuo metu vidutinė naujo elektromobilio kaina Europoje yra vidutiniškai dvigubai didesnė (65 ūkst. eurų) už tradicinį variklį turinčių modelių. Be to, „Jato Dynamics“ analitiko Felipe Munoz duomenimis, automobilių pirkėjai mieliau renkasi automobilius su benzininiu varikliu vietoje to, kad persėstų į elektrinę alternatyvą.

Įprastai būtų galima pamanyti, jog ambicingas Europos Sąjungos planas yra linkęs žlugti, tačiau Lietuvos automobilių verslo atstovai yra priešingos nuomonės. Rimti pokyčiai ir naujos technologijos ištobulinimas reikalauja laiko, kurio dar turime į valias.

Susidomėjimą reikia skatinti

Norvegija labai dažnai įvardijama kaip elektromobilių rojus. Norvegijoje 4 iš 5 naujų automobilių buvo elektromobiliai, šalyje galima mėgautis plačiai išvystytu įkrovimo stotelių tinklu ir kitais privalumais, dėl kurių elektromobilio įsigijimas tampa tiesiog racionalus, mat kainų skirtumai tarp benzininio ar elektrinio praktiškai neegzistuoja.

„Praktika jau įrodė Norvegijoje, kad elektromobilių pardavimų augimas yra tiesiog proporcingas jų kainai. Jeigu jie kainuos tiek, kiek kainuoja vidaus degimo varikliu varomi analogai, o gal net pigiau, tai augs ir jų pardavimai.

Technologija, kol kas, yra jauna, tad prireiks dar ne vienerių metų, kad elektrinė pavara galėtų konkuruoti su vidaus degimo varikliu“, – savo įžvalgomis dalinasi „Renault“ ir „Dacia“ viešųjų ryšių ir komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse Mindaugas Plukys..

Pašnekovas taip pat pabrėžia, jog esminį patrauklumo arba motyvacijos vaidmenį įsigyjant elektromobilį atlieka valstybės teikiamų paramų formos – subsidijos ar lengvatos.

„Nemokamas įkrovimas, parkavimas ar galimybė važiuoti autobuso juosta. Natūralu, jog pardavimų sulėtėjimas matomas būtent tose Europos valstybėse, kuriose šių subsidijų neliko. Baltijos šalyse situacija kiek kitokia. Baltijos šalyse vis dar galioja parama įsigyjant elektromobilį, galima parkuoti nemokamai, ko dažnu atveju pakanka motyvuoti pirkėją įsigyti elektromobilį“, – sakė M. Plukys.

„Lietuvos ir Baltijos automobilių parkas gana sparčiai elektrifikuojasi. Vystoma įkrovimo infrastruktūra, pasiūloje yra daug įvairių markių elektrifikuotų modelių, kurie gali įveikti tiek nedidelius, tiek ir itin didelius atstumus viena įkrova.

Todėl reikia išlaikyti esamą paramos lygį, gal net jį padidinti, taip didinant elektromobilių patrauklumą pirkėjams. Metams bėgant ir vystantis technologijoms, pigs ir pačių elektromobilių gamyba. Nepamirškime, kad elektromobilumas Baltijos šalyse vystytis pradėjo vos prieš 10 metų. Tad viskam atsakymas yra laikas“, – tęsė pašnekovas.

Vienas iš būdų sumažinti taršą

Nulinė tarša važiuojant – tai vienas ryškiausių ir akivaizdžiausių elektromobilių privalumų. Visgi, kitaip nei automobilis su benzininiu ar dyzeliniu varikliu, kuris į atmosferą išmeta didelį kiekį skirtingų kenksmingų teršalų, elektromobiliai gali akimirksniu sumažinti taršą ten, kur jie kasdien važinėja.

Vis dėlto, „Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Justas Nekrošius pripažįsta, jog diskutuojant apie išmetamo CO₂ kiekio mažinimą, svarbu pripažinti, kad lengvieji automobiliai ir elektrinis judumas sprendžia tik dalį platesnio masto problemos.

„Europoje daug dėmesio skiriama sunkvežimių ir autobusų elektrifikavimui, kuris taip pat labai prisideda prie pasaulinių pastangų mažinti CO₂ kiekį. Elektrinės transporto priemonės yra teisingas kelias, o ateityje jos taps dominuojančia jėga, nors terminai įvairiuose regionuose ir šalyse gali skirtis“, – sako J. Nekrošius.

„Tvarus judumas reikalauja ne tik technologinių, bet ir visuomenės pokyčių. Tai reiškia, kad reikia pertvarkyti mūsų kasdienį gyvenimą, keisti įpročius ir rutiną. Elektrinis judumas yra daug daugiau nei vien technologinės naujovės. Tai apima įvairias suinteresuotas šalis ir reikalauja ilgalaikės strategijos bei įsipareigojimų technologijų, politikos ir investicijų srityse. Turime išspręsti daugybę uždavinių, įskaitant įkrovimo infrastruktūros ir patogaus atsiskaitymo sistemos kūrimą visoje Europoje, taip pat – tvarių iškasenų, reikalingų baterijoms gaminti, paiešką“, – tęsė jis.

Lietuvoje susidomėjimas auga, tačiau dominuoja hibridai

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2023 m. naujų automobilių pardavimų apimtis būtų galima padalinti į keturis pagrindinius segmentus.

Kaip ir anksčiau, didžiausią rinkos dalį Europoje atsipjovė automobiliai su benzininiais varikliais (35,3 proc). Antroje vietoje liko hibridiniai automobiliai (25,8 proc), o trečioje ir ketvirtoje vietose – elektriniai (14,6 proc) ir dyzeliniai (13,6 proc).

Lietuvoje šių segmentų skirtumai yra labiau akivaizdūs. 2023-aisiais Lietuvoje dominavo hibridiniai (42,7 proc) ir benzininiai (38,1 proc) automobiliai. Jiems gerokai nusileido dyzeliniai (11,7 proc) ir elektriniai (7,5 proc) automobiliai.

Nors elektra varomi automobiliai negali populiarumu prilygti dyzelinu varomoms transporto priemonėms, tačiau J. Nekrošius pastebi, jog didžiausias pokytis naujų automobilių rinkoje buvo matomas būtent elektromobilių paklausoje.

„2020-aisiais elektromobiliai sudarė tik 1,4 proc. visų Baltijos šalyse parduotų naujų automobilių, pernai šis skaičius išaugo iki įspūdingų 7,1 proc. Vien tik 2023 m. elektromobilių rinkos dalis Baltijos šalyse padidėjo beveik 70 proc., o Lietuvoje – 60 proc., palyginti su 2022 m“, – atskleidė pašnekovas.

„Kita pastebima tendencija – didėjantis tinkle įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas. Skaičiuojant nuo 2021 m., Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įkraunamų hibridų populiarumo augimo tempas vidutiniškai siekė daugiau kaip 70 proc. Praėjusiais metais tokie automobiliai užėmė 3,4 proc. rinkos. Palyginti su 2020 m., matomas 2,9 procentinio punkto augimas“, – tęsė J. Nekrošius.

Į Kinijos gamintojų plėtrą žiūri kaip į sveiką konkurenciją

Europoje ištisus dešimtmečius lyderių vaidmenį matuodavosi skirtingos Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos gamintojų mašinos, tačiau išaušus naujai elektromobilių erai, nusistovėjusį status quo ketina išjudinti automobilių gamintojai iš Kinijos. Apie galimas Kinijos gamintojų grėsmes nuolatos pabrėžia skirtingų markių vadovai, tačiau kalbinti pašnekovai į Kinijos gamintojų plėtrą žiūri nuosaikiai.

J. Nekrošius mano, jog Kinijos gamintojų siekis įsitvirtinti Europoje yra sveikos rinkos požymis ir galiausiai yra naudingas galutiniam vartotojui.

„Tai verčia gamintojus diegti naujoves ir siūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Vis dėlto, Kinijos gamintojų atėjimo į Europos rinką nereikėtų vertinti lengvabūdiškai. Kiniškų elektromobilių konkurencinį pranašumą lemia patraukli kainodara ir dideli rinkodaros biudžetai, remiami valstybės subsidijomis“, – priduria pašnekovas.

Jam pritaria ir M. Plukys: „Europos Sąjungos rinka – atvira prekėms iš viso pasaulio, todėl jų atsiradimas yra natūrali globalios ekonomikos bei prekių judėjimo pasekmė“, – sako M. Plukys.

„Kiniški elektromobiliai yra pigesni dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – Kinija stipriai palaiko savo gamintojus. Kita priežastis – Kinija turi galimybę gaminti daugelį elektromobilių komponentų savo šalyje, o tai padeda išlaikyti konkurencingą kainą“, – pabrėžia M. Plukys.

„Vienintelis dalykas ko Kinijos gamintojai ar ta pati „Tesla“ vis dar neturi – išvystyto atstovybių ir serviso tinklo. Tai savininkams kelia daug įvairių nepatogumų einamojo ir garantinio aptarnavimo atvejais“.