Automobilių pramonėje netyla diskusijos dėl to, kokias tradicinių vidaus degimo variklių alternatyvas turėtų rinktis gamintojai. Dauguma sutaria, kad lemiamą vaidmenį čia atliks elektros pavara, tačiau greta jos nuolat šmėžuoja ir vandenilio naudojimo klausimas.
Automobilių pramonėje netyla diskusijos dėl to, kokias tradicinių vidaus degimo variklių alternatyvas turėtų rinktis gamintojai. Dauguma sutaria, kad lemiamą vaidmenį čia atliks elektros pavara, tačiau greta jos nuolat šmėžuoja ir vandenilio naudojimo klausimas. Nors šios medžiagos technologijų perspektyvos susilaukia dviprasmiškų vertinimų, dalies gamintojų žingsniai rodo, jog nurašyti vandenilio dar neskubama.
Vandenilinio jėgainė (gamintojo nuotr.)
Pavyzdžiui, Japonijos bendrovė „Toyota“, Vokietijos koncernas BMW ar Pietų Korėjos automobilių pramonės gigantas „Hyundai“ skelbia apie tolimesnę vandenilio technologijų plėtrą. Pastarasis gamintojas sausio pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusioje vartotojų technologijų „Consumer Electronics Show“ (CES) parodoje pristatė planus, kuriuose pabrėžiama vandenilio svarba kuriant tvaresnį pasaulį.
Prigytų sunkiajame transporte
Automobilių apžvalgininko Egidijaus Babelio teigimu, tikėtina, kad vandenilis ras pritaikymą mažesnės taršos siekiančiame komercinio sunkiojo transporto sektoriuje. Skirtingai nuo tradicinių elektromobilių, ši technologija leidžia greitai pripildyti bakus ir važiuoti neišmetant teršalų santykinai didelius atstumus.
„Vilkikams elektromobilių technologija dar sunkiai prigyja. Kosminio dydžio baterijos, svoris – milžiniškas, kraunasi komiškai ilgai, o važiuoja vis vien 200 km. Vietiniam krovinių pervežimui kai kurios socialiai atsakingos ir tą komunikuojančios įmonės juos naudoja, bet tolimiesiems reisams perspektyvų dar nematyti“, – kodėl vandeniliu varomi automobiliai gali labiau pasiteisinti nei tradiciniai elektromobiliai komerciniame segmente paaiškina televizijos laidos „Autopilotas“ žurnalistas.
Štai viena šios srities pirmūnių „Hyundai Motor Company“ atskleidė, kad drauge su partnere „WL Gore & Associates“ jau vysto naują vandenilio celių sistemos technologiją. Kartu specialistai siekia sukurti pažangią polimero elektrolitų membraną (PEM) vandenilio kuro elementų sistemoms.
Įmonių atstovai taip pat neslepia, kad technologija kuriama būtent naujos kartos netaršiems komerciniams automobiliams: čia jos pritaikymui matoma didžiausia perspektyva. Taip pat ji gali būti naudojama su automobiliais nesusijusiose pramonės srityse: metalurgijoje, energijos palaikymo sistemose ir pan.
Anot E. Babelio, kalbant apie lengvuosius automobilius, didesnę perspektyvą turi baterijose kaupiama energija varomi elektromobiliai. Vandeniliniai automobiliai yra tie patys elektromobiliai, tik jų baterijos mažytės, o energija gaminama iš vandenilio tiesiog važiuojant. Tačiau yra tam tikrų niuansų.
„Bėda su vandeniliu yra ta, kad jam reikia labai specifinių saugojimo sąlygų, technologiškai pažangių didelių bakų, kur išlaikomas labai didelis šaltis. Pripildžius vandenilio baką, dabartinis lengvasis automobilis įveikia iki 600 km, tačiau tiek jau gali nuvažiuoti ir pažangesni bateriniai elektromobiliai. Baką galima papildyti per 5 min.? Elektromobilių lenktynėse „Hyundai Ioniq 6“ įsikrovėme per 15 min.“, – lygina automobilių žinovas.
Parodė, iš ko galima pagaminti
E. Babelis atkreipia dėmesį ir į vandenilio išgavimo būdų ypatumus. Jų yra ne vienas, o dalis turi nedaug ką bendra su švaria energetika. Į vandenilio išgavimo metodus CES parodoje dėmesį atkreipė ir „Hyundai Motor Company“. Parodos lankytojams bendrovė suteikė galimybę įvertinti vandenilio gamybai naudojamus išteklius. Buvo apžvelgta keletas svarbių technologijų: plastiko pavertimo vandeniliu (P2H), atliekų pavertimo vandeniliu (W2H) ir žaliojo vandenilio gamybos.
P2H proceso metu išlydomos plastiko atliekos, kurių negalima perdirbti. Pavyzdžiui, tai gali būti užterštas plastikas ar vinilo atliekos. Tam panaudojama įmonės „Hyundai Engineering“ sukurta skystinimo technologija bei naftos ir dujų bendrovės „Shell“ dujinimo technologija.
Per W2H procesą organinių atliekų, kaip antai gyvulių mėšlo ar maisto likučių, išskiriamos biodujos paverčiamos vandeniliu. Šia veikla užsiima ir toliau technologiją vysto įmonės „Hyundai Engineering & Construction“ (E&C) ir „Hyundai Rotem“.
Žaliasis vandenilis gaminamas elektrolizės būdu išskaidant vandenį. Tam naudojama vėjo, saulės jėgainių ar hidroelektrinių elektros energija. Šiuo metu „Hyundai“ grupės bendrovės P. Korėjoje stato dvi tokiu būdu išgaunamo žaliojo vandenilio gamyklas. Korėjiečių įmonės kuria ir vandenilines viešojo transporto priemones, įskaitant greituosius traukinius ir belaidžius tramvajus.
Parodoje taip pat išsamiau pristatyta vandenilio gabenimo ir saugojimo priemones teikiančios „Hyundai Glovis“ veikla. Tad akivaizdu, kad P. Korėjos bendrovių grupė numato svarbų vandenilio vaidmenį ateities pramonėje ir siekia sukurti globalią šios medžiagos naudojimo ekosistemą. „Švarus vandenilis turi būti prieinamas visiems, jo energiją galima pasitelkti viskam ir visur“, – apibendrino grupės valdančiosios įmonės prezidentas Jay’us Changas.
Įvairius žmogaus poreikius atspindinčios inovacijos
CES parodoje korėjiečiai atskleidė ir daugiau technologijų. Jie pabrėžė, kad bendrovė „Hyundai“ siekia kurti patogesnį kasdienį gyvenimą, tad telkia dėmesį ne tik į mobilumą, bet ir kitas sritis. Ji siūlo daugybę inovacijų, atliepiančių įvairius žmogaus poreikius: nuo vandenilio energijos ekosistemos iki pažangia programine įranga pagrįstų sprendimų.
Parodoje pademonstruoti ir konkretūs sprendimai. Pavyzdžiui, elektronikos struktūra, kurioje automobilio vaizdo kameros, radarai ir jutikliai renka aplinkos duomenis, kad įgalintų autonominį važiavimą per integruotą valdiklį.
Lankytojai galėjo iš arčiau įvertinti, kaip automobilis renka duomenis simuliuojant kelionę Pietų Korėjos Pangjo (Pangyo) miesto gatvėmis, kaip realiai atrodo jo posūkiai, kokie duomenys tuo metu aktualūs. Taip pat gamintojai pademonstravo, kaip elgtųsi autonomiškas automobilis, jeigu sugedus vienam jo valdikliui, valdymą perimtų kitas valdiklis.
