Augantis susidomėjimas elektromobiliais neslopsta – pastebima, kad kiekvieną šių metų mėnesį Lietuvoje elektromobilių skaičius padidėja vidutiniškai 500-ais vienetų. Toks skaičius neturėtų stebinti, o ateityje, sparčiau plečiant šių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą, jis bus dar didesnis. 
Augantis susidomėjimas elektromobiliais neslopsta – pastebima, kad kiekvieną šių metų mėnesį Lietuvoje elektromobilių skaičius padidėja vidutiniškai 500-ais vienetų. Susisiekimo ministerijos atstovė Aistė Gasiūnienė sako, kad toks skaičius neturėtų stebinti, o ateityje, sparčiau plečiant šių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą, jis bus dar didesnis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pasak Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresniosios patarėjos A. Gasiūnienės, Lietuvos ir kaimyninių šalių požiūris į tvarų transportą beveik nesiskiria – šiai politikai pirmiausia įtaką daro bendri europiniai susitarimai ir nustatyti ES tikslai („Fitfor55“). Pastarieji reglamentuoja, kad iki 2030 metų grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti reikėtų bent 55 proc.
„Šių dujų kiekį sumažinti per ateinantį dešimtmetį labai svarbu tam, kad Europa iki 2050-ųjų taptų pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu ir Europos žaliasis kursas virstų realybe. Galima pasidžiaugti, kad Lietuva nacionaliniuose teisės aktuose yra išsikėlusi ambicingus transporto sektoriaus žalinimo tikslus ir priemones jiems pasiekti, pavyzdžiui, apibrėžtas konkretus skaičius, nusakantis, kokia turi būti netaršaus transporto dalis transporto priemonių parke, o tam pasiekti naudojami griežtesni nei ES viešųjų žaliųjų pirkimų reikalavimai“, – sako ji.
Pašnekovė tikina, kad Lietuvą galima įvardinti ir kaip elektromobilių diegimo bei plėtros lyderę tarp Baltijos šalių. Statistikos duomenimis, 2022 m. pagal M1 ir N1 klasės elektromobilių procentinę dalį nuo viso automobilių parko, Lietuva pirmavo tarp Baltijos šalių. Lyginant elektromobilių procentinę dalį nuo pirmą kartą registruotų automobilių, Lietuva šiek tiek atsiliko nuo Latvijos, tačiau gana ženkliai aplenkė Estiją.
Investicijomis pasinaudojo net 17 -a savivaldybių
A. Gasiūnienės teigimu, pirminė elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje buvo kuriama ir plėtojama penkiuose didžiuosiuose miestuose ir kurortuose bei pagrindiniame transeuropiniame kelių tinkle, kurį sudaro E85, E67 ir kiti valstybinės reikšmės magistraliniai keliai.
„Norint palengvinti susisiekimą elektromobiliais, įkrovimo stotelės buvo įrengtos maždaug kas 50 kilometrų. 2014-2020 metais automagistralėse Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių ES lėšų pagalba įrengtos 26-ios viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės. Ši infrastruktūra buvo kuriama ir plėtojama atsižvelgiant į patvirtintus ES standartus ir sudarant galimybę įkrauti visų tipų elektromobilius“, – aiškina pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad 2014-2020 metų laikotarpiu, ES investicijomis elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti pasinaudojo 17 Lietuvos savivaldybių. Šiam tikslui skirtos Europos regioninės plėtros fondo lėšos.
„Pasinaudojant šiomis lėšomis, savivaldybės numatė įrengti 56-ias viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles – 33 stoteles su didelės galios prieigomis ir 23 stoteles su įprastos galios prieigomis. Palyginti su 2021 m., viešųjų įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje šiuo metu padidėjo jau beveik 3 kartais. Tam didžiausios įtakos turi vis spartesnė privati iniciatyva viešosios įkrovimo infrastruktūros vystymui“, – pasakoja ekspertė.
Pastebi spartų augimą
Remiantis gyventojų sociologinio tyrimo duomenimis, iš elektromobilius vairuojančių respondentų net 59 proc. nurodė juos naudojantys kelionėms į darbą, mokslus ir kitoms reikmėms, bei kasdien jais nuvažiuojantys iki 50 kilometrų. Didžioji dalis rinkos gamintojų Lietuvos pirkėjams jau siūlo tokius elektromobilius, kurie vienu įkrovimu nuvažiuoja 300 ir daugiau kilometrų.
Šiuo metu Lietuvoje jau registruota 16750 elektromobilių, iš kurių 10225 – grynieji elektromobiliai.
„Pirmasis elektromobilis mūsų šalyje buvo užregistruotas 2010 m. Nuo to laiko šių transporto priemonių skaičius stipriai išaugo, o ypač spartus didėjimas pastebimas pastaraisiais metais, pradėjus teikti finansines paskatas elektromobilių įsigijimui. Nuo 2020-ųjų pradžios elektromobilių skaičius šalyje padidėjo 6-is kartus, o palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. – beveik du kartus. Šiemet kiekvieną mėnesį elektromobilių skaičius padidėja vidutiniškai 500-ais vienetų“, – pasakoja A. Gasiūnienė.
Paklausta apie ateities planus, pašnekovė atsako, kad plėtra tęsis siekiant dar labiau didinti viešąją įkrovimo infrastruktūrą šalia valstybinės reikšmės kelių, savivaldybėse, degalinėse, oro ir jūrų uostuose, autobusų bei geležinkelio stotyse bei kitose, elektromobilių naudotojams aktualiose miestų vietose. Šiems tikslams įgyvendinti planuojama skirti apie 90 mln. eurų ES fondų investicijų lėšų, o suplanuota parama turėtų startuoti dar šiemet.
Šiuo metu mūsų šalyje jau veikia virš tūkstančio viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, o iki 2030 m. ES lėšomis sieksime paskatinti dar virš 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų įrengimą.
Ekspertės teigimu, bendra šalyje veikianti viešoji įkrovimo infrastruktūra turės užtikrinti, kad vienam šalyje registruotam grynajam elektromobiliui tektų ne mažiau kaip 1,3 kilovatų (kW) visos suminės galios, o iš išorės įkraunamam hibridiniam automobiliui – 0,8 kW galios.
