Koks automobilis pats patraukliausias kasdieniniam naudojimui? Visi giria elektromobilius, bet ar pakaks vieno įkrovimo kelionei prie jūros? O galbūt hibridas? Daug kas mano, jog tai protingas kompromisas tarp efektyvumo ir ekologijos. O gal dar luktelėt?
Koks automobilis pats patraukliausias kasdieniniam naudojimui? Visi giria elektromobilius, bet ar pakaks vieno įkrovimo kelionei prie jūros? O galbūt hibridas? Daug kas mano, jog tai protingas kompromisas tarp efektyvumo ir ekologijos. O gal dar luktelėt? Baterijos darosi vis talpesnės, o technologijos vis tobulesnės. O ir šiuolaikiniai vidaus degimo varikliai yra ilgametės inžinierinės patirties stebuklai, kurių atsisakyti galbūt dar per anksti. Per daug pasirinkimo irgi problema, todėl sudėjome jums bene visus prieinamus pavarų tipus ir suradome jų visų pagrindinius pliusus ir minusus.
Iš esmės šiuo metu yra tik keturi automobilių pavarų tipai. Vidaus degimo variklis, kurį varo iškastinis kuras. Tai gali būti benzinu, dyzelinu ar dujomis varomi automobiliai, kuriuos dabar negailestingai išstumia jų elektriniai giminaičiai. Šie gali būti arba visiškai elektriniai, kuriuos varo elektromotorai ir kurių „kuras“ – elektra, arba pusiau elektriniai, kuriais galime laikyti įvairių tipų hibridinius automobilius. Juos apjungia tai, jog juose dera vidaus degimo ir elektrinės technologijos. Bet apie viską iš eilės.
Automobiliai varomi iškastiniu kuru (ICE – Internal Combustion Engine)
Šie automobiliai skaičiuoja savo istoriją nuo 1886 metų sausio 29 dienos, kai Carl Benz užpatentavo pirmą benzinu varomą automobilį. Ši data laikoma automobilių gimtadieniu, o „Mercedes-Benz“ didžiuojasi tuo, jog jau 137 metus yra šios industrijos žvaigždė. Tačiau, nors automobilių inžinierinis progresas akivaizdus ir šiuolaikiniai automobiliai yra neapsakomai komfortiški, saugūs ir efektyvūs, tačiau viskam ateina pabaiga, todėl jau laikas benzino kolonėles keisti į greitojo krovimo elektros stoteles ir ne tik kvėpuoti dūmais neužterštu oru, bet ir mėgautis pigesne kelione, mažesne gedimų rizika ir pašėlusiu, lenktyninio automobilio vertu, sukimo momentu.
Visiškai hibridiniai automobiliai (FHEV arba HEV – (Full) Hybrid Electric Vehicles)
Hibridinis automobilis prieš daugiau nei 20 metų buvo tikra revoliucija. Mažos kubatūros vidaus degimo motoras ir jam asistuojantis elektros variklis buvo pirmas technologinis žingsnis į elektromobilių pasaulį. Nors hibridinių automobilių vien elektra nuvažiuojamas atstumas niekad nebuvo didelis, tačiau dažnam mieste užtenka tų kelių dešimčių kilometrų, o ir įprastas variklis bet kada gali ateiti į pagalbą ir tokiu atveju automobilio įveikiamas atstumas jau niekuo nesiskiria nuo įprastą kurą vartojančių transporto priemonių. Mišrus judėjimo būdas ne tik taupo kurą, bet ir padeda išsaugoti švaresnį orą miestuose, kur hibridų technologija pati efektyviausia. Juk šio tipo automobilio akumuliatoriai įkraunami stabdant, todėl greitkelyje tokios technologijos nepadės.
Lengvieji hibridiniai automobiliai (MHEV – Mild Hybrid Electric Vehicles)
Šie „vos vos“ hibridai išgyvena tam tikrą renesansą. Tai „minkštai“ pritaikyta elektrinė technologija, kurioje nėra elektrinio motoro, tačiau yra akumuliatorius ir specialus integruotas starteris / generatorius, kurie padeda vidaus degimo varikliui (VDV). Kai kurie automobilių gamintojai pasitelkia šį „asistentą“ gerinti kuro suvartojimo rodiklius. Kitiems tai būdas trumpam pridėti varikliui galios. Bendro naudojimo keliuose taip pat daug lengvųjų hibridų, kurių savininkai dažnai net nežino, kad vairuoja tokio tipo automobilį. Gamintojams tai sąlygiškai pigus ir paprastas būdas sumažinti kuro suvartojimą ar suteikti automobiliui daugiau galios starto ar kruizinio judėjimo metu.
Įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV – Plug-in Hybrid Electric Vehicles)
Logiškas sekantis žingsnis automobilių elektrifikavime buvo leisti iš išorinio tinklo pakrauti elektromotorą maitinančią bateriją. Nedidelis patobulinimas iškart suteikė šiems hibridams daug didesnes galios, pravažumo ir nuvažiuojamo atstumo galimybes. Automobilio rekuperacinis stabdymas dabar jau nėra būtinas, be to automobiliai nepraranda vidaus degimo variklio galios baterijos krovimui, todėl tokie automobiliai iškart sulaukė įvairių gamintojų dėmesio. Nors elektros baterijos įkrovimas iš išorinio šaltinio yra papildomas „darbas“, tačiau gaunamos naudos nusvėrė nedidelius papildomus rūpesčius. Ekspertai mano, jog ši hibridų rūšis paėmė tiek iš vidaus degimo variklių, tiek iš elektros technologijų tai, kas geriausia.
Šią technologiją eksploatuoja F-1 bolido variklį naudojantis riboto leidimo „Mercedes-AMG One“ super automobilis. Formulėje „užaugusiam“ 1,6 l varikliui asistuoja net 4 elektros motorai, kurių bendra galia siekia 483 AG. Automobilis naudoja bendrą visos jėgainės 1049 AG galią ir iki 100 km/h įsibėgėja per 2,9 sekundės. Nuostabiausia tai, jog vidutinis kuro suvartojimas siekia tik 9,9 l /100 km. Tai turėtų būti gyvas įrodymas kokia perspektyvi yra PHEV technologija.
Elektromobiliai (BEV – Battery Electric Vehicles)
Karalius mirė, tegyvuoja naujas karalius. Elektromobiliai ryžtingai stumia iš rinkos visas kitas automobilių rūšis. Jie ne tik ekologiški, komfortabilūs ir turi beprotišką sukimo momentą, bet ir, skaičiuojant ilgesnę eksploataciją, pigesni nei jų dūmijantys broliai. Jie taip pat turi geresnes kompozicines galimybes, juk akumuliatorių svoris gali būti išdėstytas žemiau ir tolygiau, nei tradiciniuose automobiliuose.
Konservatorius šiek tiek gąsdina nauja technologija, bet automobilių gamintojai nerizikuoja savo reputacija ir į kelius išleidžia tik tuos automobilius, kuriems gali suteikti tokias pat garantijas, kaip ir VDV mašinoms. Be to suvilioti tvariu transportu bando ir vyriausybės, kurioms nulinės CO2 emisijos automobiliai - sveikos visuomenės būtina sąlyga. Šiuolaikinės įkrovimo stotelės sugeba pakrauti akumuliatorius per keliasdešimt minučių, o nuvažiuojami vienu įkrovimu atstumai jau didesni nei iškastiniu kuru varomų automobilių, todėl bene visi pasaulio gamintojai azartiškai įsivėlė į šias tvarumo lenktynes.
„Mercedes-Benz“, vienas Premium segmento automobilių gamybos lyderių, nuosekliai elektrifikuojasi ir nubrėžė naujas elektromobilių standarto gaires, pristatydamas VISION EQXX - koncepcinį „Mercedes-Benz“ elektromobilį, kuris vienu įkrovimu nuvažiavo daugiau nei 1200 km. VISION EQXX apibrėžia būsimus „Mercedes-Benz“ modelius ir jų įrangą, o šiandien rinkoje jau galite įsigyti "Mercedes-Benz" EQS, kuris nuvažiuoja 780 km (pagal WLPT), o jo bateriją greito krovimo stotelėje įkrausite greičiau nei papietausite (per 30 min.).
Elektromobiliai su nuvažiuojamo atstumo ilgintoju (EREV - Extended Range Electric Vehicles)
Sakoma, kad nauja yra tik gerai užmiršta sena. Rinkoje pasirodo ir „atvirkštinis hibridas“, kuriame, skirtingai nuo ankstesnių hibridų modelių, svarbiausias vaidmuo tenka elektros pavarai, tuo tarpu VDV naudojamas tik baterijos pakrovimui ir yra niekaip nesujungtas su ratais. Tiesiog, jei ilgos kelionės metu baigtųsi elektros energija, o sustoti būtų nevalia, įsijungtų nedidukas benzininis ar dyzelinis generatorius, kuris gamintų elektros energiją, leidžiančią keliauti toliau. Tai iš poreikio atsiradusi technologija, kuri greičiausiai išnyks ir toliau tobulinant akumuliatorius bei greitinant jų įkrovimo laiką.
Kuro elementų elektromobiliai (FCEV – Fuel Cell Electric Vehicles)
Šio gido gale reiktų paminėti ir galimas ateities technologijas. Kuro celių elektromobilių krauti iš išorės šaltinių nereikia. Jie – gamina elektros energiją patys. Cheminė reakcija kuro elementuose naudoja elektros gamybai vandenilį ir nors šis būdas labai ekologiškas ir perspektyvus, bet automobiliai susiduria su naujais technologiniais iššūkiais. Tiek suskystinto pavidalo vandenilio saugojimas, užtikrinant jo saugumą avarijos atveju, tiek kuro elementų kaina, neleidžia šiai technologijai jau šiandien tapti pilnateise transporto srauto energija.
Tačiau „Mercedes-Benz“ pritaikė šią technologiją tolimųjų reisų vilkikams ir „Daimler Trucks“ sunkvežimis GenH2 naudojantis FCEV technologiją ką tik sumušė visus vienu pildymu nuvažiuoto atstumo rekordus ir bendro naudojimo keliais įveikė 1047 kilometrus, įnešdamas į transporto industriją dar daugiau CO2 neužteršto oro.
Saulės energijos elektromobiliai (SEV – Solar Electric Vehicles)
Dar perspektyvesnė elektromobilio su „elektrine“ versija viduje yra saulės ir kitą aplinkinę energiją naudojantys automobiliai. Atsinaujinanti energetika šiuo metu sulaukia išskirtinio dėmesio. Nors saulės panelių efektyvumas kol kas neleidžia tokiam elektromobiliui sklandžiai judėti net Sacharoj, tačiau tiek pačiuose elektromobiliuose, tiek jų įkrovimo vietose atsinaujinančios energijos elektrines matysime vis dažniau.
Elektromobiliai jau nebeatrodo tolima perspektyva. Jie realūs ne tik Europos Sąjungos direktyvose, bet ir gatvėse. Rinkitės sau labiausiai tinkamą automobilio tipą, tik neužmirškit, kad iškastinio kuro keliamos sveikatos problemos negali būti ignoruojamos vien todėl, kad kaimynystėje esantis garažiuko serviso meistrai pasakė, jog elektromobilių jie taisyti nemoka.
