Lietuva turi geriausiai išplėtotą viešųjų (AC ir DC) įkrovimo stotelių tinklą iš visų Baltijos šalių. Tokį įspūdį galima susidaryti žvelgiant į elektromobilių įkrovimo tinklo vystytojos „Eleport“ surinktus duomenis apie įkrovimo infrastruktūros dinamiką Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Remiantis palyginimu, viešą infrastruktūrą Lietuvoje sudaro 1018, Latvijoje – 532, o Estijoje – 311 įkrovimo stotelių. Tikroji situacija atsiskleidžia įvertinus lėtų ir greitų stotelių skaičių bei jų užimtumą.
Viešosios stotelės galimybes atskleidžia jos tipas. Įkrovimo įranga gali būti maitinama tiek kintamąja (AC), tiek nuolatine (DC) srove. Kintamosios srovės stotelės veikia tuo pat principu, kaip ir namuose montuojama įranga – naudojami vienos arba trijų fazių įvadai, o įkrovimo galia siekia nuo 7,4 iki 22 kW. Nuolatinė srovė leidžia pasiekti gerokai didesnę galią, kuri gali įprastai apima diapazoną nuo 50 iki 150 kW. Gali būti montuojami ir gerokai galingesni (350 kW arba didesnės galios) nuolatinės srovės krovikliai.
Svarbus ne tik stotelių skaičius
Vertinant įkrovimo infrastruktūrą pagal stotelių tipus Lietuvos pranašumas nebeatrodo toks reikšmingas. Svarbiausias šios kategorijos rodiklis – DC įkrovimo stotelių skaičius trijose Baltijos šalyse yra labai panašus. Europos alternatyvių degalų stebėjimo centro (angl. European Alternative Fuels Observatory, EAFO) 2023 metų antrojo ketvirčio duomenimis, Estijoje veikė 198 DC stotelės, Latvijoje – 189, o Lietuvoje – 194.
Pranašumą lietuviams suteikia 824 įrengtos AC įkrovimo stotelės. Statistika atrodo įspūdingai, tačiau, kaip pažymi „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis, kuriant viešąją infrastruktūrą pagrindinė priemonė yra greitasis DC įkrovimas.
„Eleport“ prioritetą teikia greitosioms įkrovimo stotelėms, kurių galia siekia mažiausiai 50 kW. Tokią įrangą daugiausiai renkamės ir planuodami infrastruktūros plėtrą Baltijos šalyse. Elektros tinklai regione ne visur yra pritaikyti galingoms įkrovimo stotelėms, todėl pasirengimas jų montavimui reikalauja didelių investicijų. Visgi esame tikri, kad visos investicijos atsipirks jau artimiausioje ateityje“, – dėsto pašnekovas.
K. Pupinis atkreipia dėmesį, kad DC įkrovimo įrangos naudojimas viešojoje infrastruktūroje – pats efektyviausias sprendimas. Daugumos populiariausių elektromobilių baterijų talpa siekia mažiausiai 50 kW, todėl net ir prisijungus prie galingiausios kintamosios srovės stotelės įkrovimas gali trukti dvi valandas ar dar ilgiau. Palyginimui, 100 kW galios DC stotelėje nuo 10 iki 80 proc. tokios pačios talpos baterija, priklausomai nuo to, kiek automobilis gali priimti galios, gali įsikrauti greičiau nei per pusvalandį.
„AC stotelės gali būti naudojamos ten, kur žmonės praleidžia tris ir daugiau valandų laiko: namuose, darbe, lankantis didesniuose prekybos ir pramogų centruose ar dalyvaujant renginiuose. Kintamosios srovės įranga tokiose vietose gali būti naudojama ir toliau, tačiau nuolatinės srovės stotelių skaičius Baltijos šalyse tik didės ir jos atliks svarbiausią vaidmenį elektrifikuojant transportą ir plėtojant patogią viešąją infrastruktūrą“, – kalba „Eleport“ atstovas.
Didžiausia ne tik pasiūla, bet ir paklausa
Kalbant apie infrastruktūros prieinamumą svarbi ne tik stotelių galia, bet ir jų užimtumas, dėl kurio įkrovimo vietose gali susidaryti eilės. Aiškesnį vaizdą apie situaciją Baltijos šalyse galima susidaryti įvertinus registruotų vien baterijose sukaupta energija varomų automobilių skaičių. 2023 metų rugsėjo 7 dieną „Regitros“ pateiktais duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti 10225 elektromobiliai. Rugpjūčio duomenimis, Latvijoje jų yra 5101, o Estijoje – 4858.
„Elektromobilių skaičius ir jo augimo tempai leidžia prognozuoti viešosios įkrovimo infrastruktūros poreikį. Vartotojų poreikius galėsime patenkinti tik gebėdami tiksliai numatyti paslaugų paklausos augimą. Kiekvienoje šalyje jis yra skirtingas, bet mes prie to prisitaikome“, – sako K. Pupinis.
Pagal EAFO pateiktus 2023 metų antrojo pusmečio duomenis „Eleport“ atlikti skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje vienai DC stotelei tenka 50,7 elektromobilio, Latvijoje – 27, Estijoje – 24,5. Lietuvoje vienai viešajai įkrovimo stotelei priskiriamų elektromobilių skaičius mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį (57 elektromobiliai vienai stotelei), tačiau šis rodiklis geresnis ne tik Estijoje (24,5) ir Latvijoje (27), bet ir, pavyzdžiui, Ispanijoje (28,3), Čekijoje (12,8) ar Slovakijoje (8,1).
„Siekiame, kad Lietuvos stotelių užimtumo rodiklis būtų panašus į geriausiai besitvarkančių šalių, tokių kaip Suomija, ar dar mažesnis. Tuomet vartotojams bus patogu rasti netoli esančią laisvą stotelę ir be papildomo planavimo patogiai įsikrauti elektromobilį“, – apibendrina K. Pupinis.