Be baterijų sunkiai veiktų arba visai neveiktų dažniausiai mūsų naudojami elektronikos įrenginiai – telefonai, kompiuteriai, automobilių raktai, nuotolinio valdymo pulteliai. Tačiau baterijos naudojamos ir daugelyje kitų prietaisų, o taip pat ir transporto priemonėse. Todėl rugpjūčio 17 d. įsigaliojęs naujasis Europos Parlamento ir Tarybos su baterijomis ir jų atliekomis susijęs reglamentas atneš pokyčių tiek į verslo, tiek į gyventojų kasdienybę.
Be baterijų sunkiai veiktų arba visai neveiktų dažniausiai mūsų naudojami elektronikos įrenginiai – telefonai, kompiuteriai, automobilių raktai, nuotolinio valdymo pulteliai. Tačiau baterijos naudojamos ir daugelyje kitų prietaisų, o taip pat ir transporto priemonėse. Todėl rugpjūčio 17 d. įsigaliojęs naujasis Europos Parlamento ir Tarybos su baterijomis ir jų atliekomis susijęs reglamentas atneš pokyčių tiek į verslo, tiek į gyventojų kasdienybę. Baterijos turės būti tvarios, griežčiau ženklinamos, daugiau jų turės būti surenkama ir perdirbama, rašoma Aplinkos apsaugos instituto pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vienas iš svarbių pokyčių – prietaisai turės būti pagaminti taip, kad baterijas galima būtų lengviau išimti ir pakeisti.
Iki šiol dėl to daugiausiai nepasitenkinimo kildavo kalbant apie mobiliuosius telefonus, tad nuo 2027 metų jie vėl turės baterijas, kurias išimti ir pakeisti galės patys naudotojai. Tai reiškia, kad elektronikos prietaisus bus galima naudoti ilgiau ir nepirkti naujų vien todėl, kad nebeveikia baterija.
Dar vienas svarbus pokytis – palaipsniui turėsime surinkti ir perdirbti vis daugiau išeikvotų baterijų. Tai, pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, taip pat yra gera žinia gyventojams.
„Lietuvoje yra išvystyta viena efektyviausių elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo sistemų visoje Europos Sąjungoje, todėl anksčiau brėžtas tikslas – perdirbti 45 proc. surinktų nešiojamųjų baterijų, būdavo pasiekiamas.
Nauji tikslai ambicingesni – iki 2027–ųjų pabaigos turėsime surinkti 63 proc., o iki 2030–ųjų pabaigos – 73 proc. baterijų. Tai reiškia, kad gyventojams bus sudaryta dar daugiau galimybių kuo paprasčiau ir patogiau atiduoti nebenaudojamas baterijas ir akumuliatorius“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Brėžti vis aukštesnius tikslus skatina atliekų keliamas pavojus
Tikslai dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo bei perdirbimo keliami vis aukštesni, nes šias atliekas išmetus netinkamoje vietoje, jos gali pakenkti gamtai, žmonėms ir gyvūnams.
„Išmestos į buitinių atliekų konteinerį ir vėliau patekusios į sąvartyną, baterijų ir akumuliatorių atliekos irdamos pradeda skleisti medžiagas, galinčias nudeginti augalus, gyvūnus ar pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį.
Taip pat baterijose esantys sunkieji metalai gali patekti į vandens telkinius bei žmogaus organizmą ir net pažeisti DNR bei ląsteles“, – sakė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Todėl nebenaudojamas baterijas svarbu išmesti į specialiai joms skirtas talpas. Pastarąsias galima rasti beveik kiekviename prekybos ar biurų centre, įvairiose įstaigose bei organizacijose.
Iš šių talpų baterijų ir akumuliatorių atliekos yra išvežamos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie jas tinkamai utilizuoja.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra apie 9 tūkst. vietų, kur gyventojai gali atnešti išeikvotas baterijas ir akumuliatorius. Šias atliekas taip pat galima atgabenti ir į savivaldybių įsteigtas atliekų surinkimo aikšteles bei tiesiogiai perduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.
Kuo daugiau atliekų patenka į teisėtų atliekų tvarkytojų rankas ir yra perdirbama, tuo daugiau išteklių sutaupome ir prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo.
Ką daryti, jei baterijos išimti neįmanoma?
Gali kilti klausimas, ką daryti su baterijomis, jeigu jos yra integruotos į prietaisus? Pavyzdžiui, kur dėti nebereikalingą telefoną, planšetę, ausines?
Kaip teigia Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė, tokius prietaisus galima palikti specialiose, prekybos centruose arba greta jų esančiose, elektronikos atliekų utilizavimui skirtose talpose bei vietose.
„Ardyti prietaisus ir bandyti atskirti baterijas – nesaugu, palikite šį darbą pagal aukščiausius aplinkosaugos ir saugumo standartus dirbantiems atliekų tvarkytojams.
Gyventojams tereikia prietaisus su integruotomis baterijomis išmesti į elektronikos atliekoms skirtas talpas ar atvežti į elektronikos atliekų priėmimo vietas.
O jeigu žmogus namie turi nebereikalingą, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą iš namų, kur begyventų. Tokiu atveju kartu su skalbimo mašina jis galės atiduoti ir visas baterijas ar prietaisus su integruotomis baterijos“, – pažymėjo V. Masalienė.
Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas utilizuojantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pastarosios atliekos dažniausiai yra vertingos ir už jas atliekų turėtojui gali būti sumokama.
