Elektromobiliams nuvažiuojant vis didesnį atstumą aktuali tampa tvaraus turizmo tema. Viena svarbiausių sąlygų tam – minimalus poveikis aplinkai. Keliaujant elektromobiliu tai lengvai pasiekiama įkraunant bateriją iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija. Atsiranda vis daugiau tokį keliavimo būdą besirenkančių turistų, o patraukliausios jiems yra išplėtotą elektromobilių infrastruktūrą turinčios šalys. Kaip ji turėtų būti vystoma Lietuvoje, kad geriausiai atitiktų tiek vietos keliautojų, tiek ir užsienio turistų poreikius?
Elektromobiliams nuvažiuojant vis didesnį atstumą aktuali tampa tvaraus turizmo tema. Viena svarbiausių sąlygų tam – minimalus poveikis aplinkai. Keliaujant elektromobiliu tai lengvai pasiekiama įkraunant bateriją iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija. Atsiranda vis daugiau tokį keliavimo būdą besirenkančių turistų, o patraukliausios jiems yra išplėtotą elektromobilių infrastruktūrą turinčios šalys. Kaip ji turėtų būti vystoma Lietuvoje, kad geriausiai atitiktų tiek vietos keliautojų, tiek ir užsienio turistų poreikius?
Lietuviai dar tik atranda tvarias keliones
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva 2023 metais atliktos gyventojų apklausos duomenimis, įprastai po šalį elektromobiliu keliauja 6 proc. lietuvių. „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Dovilė Seliukė pastebi, kad gyventojai dar tik pradeda domėtis lankytinų vietų tvarumo rodikliais. Neprioritetinės gyventojams kol kas yra ir naujos tvaraus turizmo skatinimo priemonės. Nors pastaraisiais metais šiomis temomis kalbama itin daug, tvaraus turizmo kriterijai pagal svarbą tarp apklaustųjų buvo vos 10 – oje vietoje.
„Lietuviams daug aktualesni rodikliai yra apgyvendinimo paslaugų kainos ir kokybės santykis, lankytinos vietos infrastruktūra, gamtos objektų pasiūla, galimybė netrukdomiems saugiai pailsėti ir informacijos kiekis internete“, – komentuoja turizmo skatinimo agentūros atstovė.
Elektromobilių įkrovimo stotelės greta šalies turistinių objektų, anot D. Seliukės, vis dar yra retenybė. 2023 metais atliktas „Keliauk Lietuvoje“ šalies turistinių objektų infrastruktūros vertinimo tyrimas parodė, kad atsiliepimuose blogiausiai yra vertinamas būtent šių vietų pritaikymas elektromobiliams. Toks prastas rezultatas fiksuojamas antrus metus iš eilės. „Įvertinus 2 tūkst. turistinių objektų sudėtinga būtų išskirti miestą ar rajoną, kuriame situacija būtų ženkliai geresnė. Ši problema pastebima daugelyje savivaldybių“, – sako pašnekovė.
Europiečiai pasigenda daugiau pasiūlymų
Už Lietuvos ribų susidomėjimas tvariu turizmu pamažu auga. D. Seliukės teigimu, įvairūs tyrimai Europoje rodo, kad keliautojai atkreipia vis daugiau dėmesio į savo taršos pėdsaką. Pavyzdžiui, 2021 metais Europos kelionių komisijos atliktoje apklausoje dalyvavusiems turistams kelionių tvarumas buvo svarbesnis už naujus potyrius, lankomų objektų autentiškumą ir atstumą nuo namų.
Nakvynės užsakymo platformos „Booking.com“ prieš dvejus metus atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma keliautojų (84 proc.) nori sumažinti taršą ateities kelionių metu. „Tokių žmonių galbūt būtų ir dar daugiau, bet tvaraus turizmo paklausa kol kas nėra pilnai patenkinama. 49 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių turistų manė, kad tvarių kelionių galimybių vis dar trūksta. Daugiau nei 72 proc. apklaustųjų norėtų iš agentūrų ir organizatorių gauti daugiau tvarių kelionių pasiūlymų“, – sako D. Seliukė.
Plėtra naudinga visiems keliaujantiems
„Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis pažymi, kad įkrovimo infrastruktūros plėtra yra naudinga ne tik užsienio turistams, bet ir vietos keliautojams. Didžiausias iššūkis pastariesiems – dėl didelių srautų savaitgaliais įkrovimo vietose susidarančios elektromobilių eilės. Nepatogu ir tai, kad keliaujant tarp lankytinų objektų itin trūksta įkrovimo stotelių.
„Elektromobiliais keliaujantiems europiečiams aktualu, kad įkrovimo infrastruktūra greta magistralinių kelių plėstųsi kaip įmanoma greičiau. Būtų idealu, jei stotelės atsirastų ir prie svarbiausių lankytinų objektų. Tvariai keliaujančių turistų srautai Lietuvoje išaugs tuomet, kai jie matys, kad bet kurioje vietoje yra galimybė per 30 minučių įkrauti bateriją bent 200 kilometrų atstumui ir važiuoti toliau“, – konstatuoja įmonės atstovas.
Pagrindinis orientyras plėtojant elektromobilių infrastuktūrą, anot K. Pupinio, – įkrovimo paslaugų pasiūla turi nors minimaliai viršyti paklausą. Tai leistų išvengti atvejų, kuomet elektromobilių vairuotojai savaitgalį ar piko metu neranda laisvų stotelių.
„Naujas įkrovimo vietas planuojame vertindami esamus transporto srautus ir galimą stotelių užimtumą. Prognozuojame, kiek elektromobilių vairuotojų čia užsuktų. Numatant įkrovimo stoteles turistams patraukliose vietose papildomai reikia atsižvelgti į sezoniškumą – vienur turistai važiuoja ištisus metus, o kitos vietos yra sezoniniai kurortai“, – kalba pašnekovas.
Miesteliuose pradės nuo žvalgybos
Neringa – daugiausiai vasarą lankomas kurortas, todėl prieš imantis infrastruktūros plėtros, anot K. Pupinio, čia iš pradžių bus tiriama rinka – įrengiamos dvi ar trys 150 kW galios įkrovimo stotelės. Įvertinus vartotojų srautus sezono metu ir jam pasibaigus, bus svarstomas stotelių skaičiaus ir galios didinimas.
„Eleport“ atstovas pažymi, kad elektromobilių stoteles planuojama statyti ir atokesnėse, tačiau turistų pamėgtose Lietuvos vietose. Didžiausias dėmesys bus skiriamas mažesniems šalies kurortiniams miesteliams, o pirmąjį etapą planuojama pradėti jau artimiausiais metais.
„Racionaliausia būtų pradėti nuo vienos stotelės ir stebėti, kaip ji išnaudojama, kokie yra vartotojų atsiliepimai ir lūkesčiai, – kalba K. Pupinis. – Atokiose vietose galima ir spartesnė plėtra, tačiau tam reikalingi partneriai – ten veikiančios įmonės, savivalda ar fiziniai asmenys. Tuo tarpu jų suinteresuotumą gali padidinti tai, kad vieša įkrovimo stotelė pritrauks daugiau klientų.“
Svarbi ir stoteles supanti infrastruktūra
Elektromobilių vairuotojams neužtenka vien tik įkrovimo stotelių – itin aktuali yra ir juos supanti infrastruktūra. K. Pupinio teigimu, keliautojai įkrovimui visuomet rinksis vietą, kurioje galima ne tik papildyti baterijos atsargas, bet ir pailsėti išlipus iš automobilio, atsigerti, pavalgyti, apsipirkti ar pamatyti kažką naujo.
Keliautojams itin svarbus yra patogus įkrovimo stotelių naudojimas. „Eleport“ atstovas pastebi, kad prie vieno įkrovimo būdo savo šalyje pripratę vartotojai tokios pat galimybės tikėsis ir išvykę svetur. Be to, elektromobilių vairuotojai tikisi, kad prisijungimas prie stotelės ir atsiskaitymas už paslaugas vyks be jokių nesklandumų.
„Mes stotelių naudojimo patogumą užtikriname diegdami savo pačių kurtą programinę įrangą. Tai leidžia itin greitai pritaikyti prie technologinių ir programinių sprendimų, vartotojų lūkesčių. Be to, lengviau pavyksta integruoti stoteles į bendrą infrastruktūrą. Šiandien įkrovimą „Eleport“ tinkle galima pradėti trimis paspaudimais programėlėje. Ateityje nereikės ir tiek“, – tikina K. Pupinis.
