Bendri ES ir Didžiosios Britanijos vėjo elektrinių pajėgumai jau patenkina 17 proc. Europos elektros poreikių, o pirmuosiuose vėjo elektrinių parkuose įrengtos jėgainės keičiamos naujomis, dar galingesnėmis. Vyksta vadinamasis „repowering“ procesas (liet. atnaujinimas). Panaudotoms vėjo elektrinėms taip pat suteikiamas „antras kvėpavimas“ – atnaujintos senosios jėgainės įdarbinamos toliau gaminti elektros energiją. 
Vėjo energetikos plėtra per pastaruosius 20 metų įgavo pagreitį – bendri Europos Sąjungos (ES) ir Didžiosios Britanijos vėjo elektrinių pajėgumai jau patenkina 17 proc. Europos elektros poreikių, o pirmuosiuose vėjo elektrinių parkuose įrengtos jėgainės keičiamos naujomis, dar galingesnėmis. Vyksta vadinamasis „repowering“ procesas (liet. atnaujinimas). Panaudotoms vėjo elektrinėms taip pat suteikiamas „antras kvėpavimas“ – atnaujintos senosios jėgainės įdarbinamos toliau gaminti elektros energiją. Tuo pačiu, siekdami didžiausios gamybos, elektros gamintojai net ir dešimtmečio sulaukusius modelius keičia naujesniais. Tokios jėgainės montuojamos ir Lietuvoje.
Vėjo elektrinės dalys
Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, veikiančiuose vėjo parkuose vykdomas „repowering“ leidžia ketvirtadaliu sumažinti vėjo elektrinių skaičių ir tuo pačiu padidinti elektros energijos gamybą bent 3 kartus.
Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovo Edgaro Maladausko, vėjo elektrinių atnaujinimas suteikia galimybę didinti ne tik jau veikiančių vėjo elektrinių parkų pajėgumus, bet ir pačių elektrinių prieinamumą mažesniems verslams bei ūkininkams.
„Įprastai 20 metų gyvavimo ciklo pabaigą pasiekusios vėjo elektrinės gali ir toliau gaminti elektros energiją, tačiau vėjo parkų vystytojai renkasi investuoti į naujesnius, galingesnius jėgainių modelius, kurie leidžia ženkliai padidinti elektros energijos gamybos apimtis. Senosios jėgainės turi būti perdirbamos, atnaujinamos arba naudojamos toliau. Būtent atnaujintos jėgainės tampa patrauklios mažesniems elektros energijos gamintojams, kurie pasirenka naudoti gerokai pigesnes, tačiau dar puikiai veikiančias jėgaines. Suprantama, kad planų statyti jėgaines turintys gyventojai turi daug klausimų, tad mielai pakonsultuojame ir patariame, ką svarbu įvertinti ir žinoti – tereikia kreiptis į asociaciją“, – komentuoja E. Maladauskas.
Jo teigimu, naudotų vėjo elektrinių atnaujinimas ir pritaikymas tolesnei elektros energijos gamybai yra ir vienas tvaresnių pasirinkimų, nes dažniausiai senoms jėgainėms prireikia tik minimalių pakeitimų – atnaujinti guolius ir mentes.
„Vėjo elektrinių perdirbimas iš principo apima daug skirtingų procesų – jėgainių sandėliavimą, sudėtingą medžiagų atskyrimą ir vėlesnį jų pritaikymą kitiems gaminiams. Tuo tarpu atnaujintos vėjo elektrinės gali ir toliau sėkmingai veikti, jos nepraranda pirminės savo paskirties – gaminti elektros energiją, nors galbūt ir nepagamina tiek, kiek naujausi vėjo elektrinių modeliai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje statoma vėjo elektrinė atitiktų Europos komisijos nustatytus ir 2018 m. Lietuvoje patvirtintus reikalavimus, nes ne visos anksčiau gamintos jėgainės juos atitinka“, – pastebi pašnekovas.
Jėgainės atkeliauja iš Vokietijos
Su vėjo jėgainių projektais dirbančios ir elektrines į Lietuvą atvežančios „Inikti“ vadovo Aivaro Stumbro teigimu, naudotų vėjo elektrinių patrauklumą šiuo metu nulemia ir situacija rinkoje – nedidelio galingumo ir naujos gamybos jėgainių praktiškai nėra, tad įmonėms, ūkininkams ar privatiems asmenims tenka rinktis naudotą elektrinę.
„Ypač trūksta vėjo elektrinių iki 2 megavatų (MW) galios. Didieji gamintojai šiuo metu koncentruojasi į didelių ir kuo galingesnių jėgainių gamybą, tad mažesnių elektrinių tenka dairytis antrinėje rinkoje. Be to, šiuo metu užsakius naują vėjo elektrinę, vien jos gamyba gali užtrukti metus. Tuo tarpu senos jėgainės jau yra veikiančios, neretai išmontuotos sandėlyje laukia naujų savininkų, belieka pasirūpinti įprastomis procedūromis – gauti statybos leidimus, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, nutiesti kelius, įrengti statybos aikštelę, pasiruošti pamatus jėgainei ir t. t.“, – teigia A. Stumbras.
Nors naujų ir senų vėjo elektrinių statybos mažai kuo skiriasi, neretai senieji modeliai yra lengviau įrengiami bei aptarnaujami – mažesnio aukščio jėgainėms prireikia kur kas mažesnių statybinių kranų: „Baltijos šalių regione net neturime tokio dydžio kranų, kurių reikia naujų vėjo elektrinių statyboms ar remontui – jie atsivežami iš Vokietijos ar Lenkijos, tai prisideda ir prie didesnių statybos bei aptarnavimo kaštų. Tuo tarpu naudotas jėgaines galima statyti ir su Lietuvoje turima įranga.“
Įprastai 10-18 metų naudotos elektrinės į Lietuvą atkeliauja iš Vokietijos, Olandijos, Belgijos ar Prancūzijos – tų šalių, kuriose šiuo metu vyksta didžiausias vėjo elektrinių parkų atnaujinimas.
„Antram gyvenimui prikeliamos vėjo elektrinės yra tikrinamos šioje srityje dirbančių ekspertų. Rasti trūkumai šalinami, kad montavimui būtų atvežta tinkamos būklės jėgainė“, – sako A. Stumbras.
Montuojant naudotas jėgaines, taip pat atliekamas ir vėjo elektrinės auditas, vertinant vėjo apkrovas pirminėje jėgainės lokacijoje su naujos vietos vėjo apkrovomis. Tokiu būdu įvertinama, kiek efektyviai jėgainė galės dirbti naujoje lokacijoje. Neretai naudota vėjo elektrinė naujoje vietoje gali tarnauti tiek pat laiko, kiek ir buvo numatyta pirminėje lokacijoje.
„Iš principo to paties gamintojo gaminamos naujos ir senesnės vėjo elektrinės skiriasi tik parametrais – galia ir aukščiu. Lietuvoje jau pastatyta nemažai naudotų vėjo elektrinių. Turime pavyzdžių, kai 2016 metais pastatytos naudotos jėgainės sėkmingai veikia iki šiol“, – teigia „Inikti“ vadovas.
Prilygina senam „Mercedes“
Antrą naudotą vėjo elektrinę šiuo metu planuojančios statyti įmonės vadovas Algirdas Unguvaitis tvirtina, kad naudotos jėgainės prilygsta senam „Mercedes“ – jos yra patikimos ir mažai genda.
„Pirmoji mūsų naudota jėgainė veikia jau 4 metus, iki šiol neturėjome jokių problemų. Lietuvoje turime puikių specialistų, kurie pasirūpina ir jėgainės montavimu, ir jos priežiūra. Žinoma, nauja elektrinė būtų kur kas efektyvesnė, tačiau atitinkamai pareikalautų ir didesnių investicijų. Šiuo atžvilgiu naudotos vėjo jėgainės atsiperka greičiau“, – sako A. Unguvaitis.
Telšių rajone veikianti 1,8 megavatų (MW) galios naudota „Enercon“ vėjo elektrinė per metus pagamina apie 3 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Ją įmonė parduoda bendroje tiekėjų ir gamintojų didmeninėje elektros rinkoje.
„Norint pastatyti naudotą jėgainę, ilgiausiai užtrunka reikalingų leidimų ir dokumentacijos susitvarkymas, čia praverčia naudotas jėgaines montuojančių įmonių pagalba. Ateityje planuotume statyti daugiau naudotų vėjo elektrinių, tačiau tai priklausys ir nuo finansinės situacijos. Galbūt kursime hibridinį parką, kai šalia veikiančių vėjo elektrinių montuojamos saulės jėgainės“, – dalijasi A. Unguvaitis.
Pasak LVEA atstovo E. Maladausko, naudotų vėjo elektrinių montavimas Lietuvoje yra sveikintinas, nes bet kuriuo atveju tai yra dalis šalyje vykdomos vėjo energetikos plėtros.
„Kai kalbame apie energetinę nepriklausomybę, kurios siekiame kaip strateginio tikslo, ne tiek svarbu, kokios jėgainės yra statomos – naujos ar naudotos. Kol naujos vėjo elektrinės prisideda prie sparčios atsinaujinančios energetikos plėtros, naudotos jėgainės kuo puikiausiai jas papildo, nes kiekvienas švarios, vietoje gaminamos elektros energijos kilovatas prisideda prie galutinio tikslo – būti nepriklausomiems nuo taršaus kuro ir kitų valstybių“, – teigia jis.
