Ekspertai patvirtina, kad kelių metų bėgyje stebėsime technologijose įprastą S kreivės lūžį – kai pradžioje pokytis vyksta palaipsniui, tada staigiai pagreitėja ir vėl palaipsniui lėtėja. Tad elektromobilių infrastruktūros kūrėjai su nekantrumu laukia „elektromobilių revoliucijos“.
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 2 tūkstančiai grynųjų elektromobilių. Tai sudaro 20 procentų visų šalyje tik elektra varomų transporto priemonių, o kartu su hibridiniais automobiliais jų kiekis siekia jau 15 tūkstančių. Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad iki 2025 metų elektromobilių skaičius išaugs iki 50 tūkstančių, o iki 2030-ųjų – 240 tūkstančių.
Ekspertai patvirtina, kad kelių metų bėgyje stebėsime technologijose įprastą S kreivės lūžį – kai pradžioje pokytis vyksta palaipsniui, tada staigiai pagreitėja ir vėl palaipsniui lėtėja. Tad elektromobilių infrastruktūros kūrėjai su nekantrumu laukia „elektromobilių revoliucijos“.
„Stebime vis labiau įsitvirtinančią antrinę elektromobilių rinką, kai ankstyvieji entuziastai pirmuosius Lietuvos kelius išbandžiusius elektromobilius perleidžia naujiems savininkams, taip suteikdami progą elektromobilį įsigyti jau ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Taip pat nemažai įtakos daro valstybės skiriama parama, savivaldybių taikomos nuolaidos na, ir žinoma, ekonomiškumas. Konkurencinga elektros kaina ir galimybė įsikrauti elektromobilį pigiau paverčia jį pelninga investicija“, – sako išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės „Inbalance grid“ vadovas Simonas Stankus.
Vis dėlto, ekspertas įsitikinęs, kad elektromobilių įkrovimas po kelių metų gerokai skirsis nuo tokio, kokį turime šiandien – auganti paklausa ne tik plės pasiūlą, bet ir keis proceso specifiką.
Elektromobilio įkovimas vyks ne namuose
Drąsiai elektromobilius šiandien įsigyja tie vairuotojai, kurie turi galimybę įsirengti įkrovimo stotelę savo namuose ir taip patogiai, be trečiųjų šalių įsikišimo, aprūpinti automobilį elektra. Tačiau tai gali padaryti tik nuosavuose namuose gyvenantys arba dedikuotą parkavimo vietą turintys daugiabučių gyventojai.
Tuo tarpu S. Stankaus teigia, kad stotelės neturėjimas ateityje nuo elektromobilio įsigijimo nesustabdys – ši atsakomybė bus perkeliama darbdaviams, prekybos centrams ir kitoms lankomoms vietoms, įkrovimo galimybę vertinant ne kaip privalumą, o savaime suprantamą, būtiną higieninį elementą.
„Važiuojant į prekybos centrą žinome, kad jame rasime didelę aikštelę ir galėsime joje pasistatyti automobilį. Lygiai taip pat prie stadiono, viešbučio ar darbo vietoje. Taigi elektromobilio įkrovimas taps tokia pat elementaria paslauga, kaip ir jo parkavimas. Verslai ar darbdaviai, pavėlavę šiame procese, rizikuoja pralaimėti konkurencinę kovą – ne dėl prastos prekių ar paslaugų kokybės, o negebėjimo laiku įsivertinti kintančių savo klientų poreikių“, – sako elektromobilių įkrovimo ekspertas.
Dirbtinis intelektas žinos viską
Pradėjus didesniais kiekiais statyti elektromobilių įkrovimo stoteles paaiškėjo, kad mūsų šalies infrastuktūra yra pakankamai ribota ir noras pasiekti ambicingų elektrifikacijos tikslų, reikalauja esminės tinklų pertvarkos.
„Kad senuoju konceptu pastatytume pakankamai stotelių, turėtume rausti žemę, griauti sienas ir storinti jau nutiestus elektros laidus. Bet tai būtų labai brangu, o atliktas investicijas būtų bandoma susigrąžinti per kilovatvalandės kainą iš vairuotojų, todėl privalome ieškoti alternatyvaus būdo. Tas būdas yra išmanių technologijų taikymas įkrovimo procese“, – pasakoja „Inbalance grid“ vadovas.
Pasak S. Stankaus, ekonomiško ir tvaraus tinklo kūrimas šiandien epizodiškai, o ateityje be išimties bus paremtas didžiaisiais duomenimis, dirbtiniu intelektu ir daiktų internetu.
„Šiandien beveik kiekvienu žingsniu paliekam pėdsaką internetinėje erdvėje – nuskaitomos mūsų nuolaidų ar mokėjimo kortelės, automobilių numeriai, prisijungiame prie viešo interneto ir pan. Taigi surinkti didieji duomenys leidžia identifikuoti vartotojų įpročius ir juos atitinkamai segmentuoti.
Dirbtinis intelektas pagal surinktus duomenis ir identifikuotus įpročius leidžia prognozuoti įkrovimo poreikį: kur ir kiek stotelių reikia, kada ir kokios sesijos bus vykdomos, kaip gali būti valdomi prognozuojami srautai.
O daiktų internetas viską apjungia: jo pagalba užtikrinama, kad identifikuotas poreikis būtų įgyvendintas infrastruktūros kontekste. Kad įkrovimo stotelė žinotų, kokiu metu atvažiuos vairuotojas X, kiek reikės galios, su kokia baterija jis atvažiuos ir kiek tą bateriją, pagal jo vairavimo įpročius, reikės įkrauti. Daiktų internetas vis labiau įsilieja į mūsų gyvenimus, todėl kuriant elektromobilių infrastruktūrą stoteles reikia vertinti ne kaip pavienius įrenginius, o ekosistemos elementą, kuris turi apjungti daugybę kitų išmanių įrenginių“, – sako S. Stankus.
Stotelė taps papildomu pajamų šaltiniu nieko nedarant
Prie didžiausių ir gausiausius lankytojų srautus pritraukiančių komercinės paskirties pastatų pradėtos statyti elektromobilių įkrovimo stotelės pamažu pradeda lyg grybai po lietaus augti gan netikėtose vietose. Matydami potencialą įkrovimo tinklo vystytojai ieško galimybių stoteles pastatyti kuo daugiau ir įvairesnių lokacijų. S. Stankaus teigimu, visai nesvarbu, kiek klientų per dieną pritraukia jūsų verslas. Pastačius stotelę galite užsidirbti vien dėl to, jog esate įsikūrę netoli traukos centro.
„Net su šiandieniniais elektromobilių srautais iš įkrovimo jau galima gauti pelną. Tačiau jei laukiate ateities, kai dėl šoktelėjusio elektromobilių skaičiaus išaugs tinklo vystytojų alkis ir dėl to gausite pelningesnį pasiūlymą – kviečiu neapsigauti. Su laiku augs ir konkurencija, tad jei šiandien 500 metrų spinduliu nėra nė 1 įkrovimo stotelės, su laiku jos atsiras už 300, 100 ar net 20 metrų, tad konkuruoti bus vis sunkiau“, – teigia išmanius įkrovimo sprendimus kuriančios įmonės vadovas.
Pasak eksperto, tai tik dalis pokyčių, kurie laukia elektromobilių vairuotojų ir šiuo metu jiems kuriamos infrastruktūros.
„Mėgstu sakyti, kad su komanda sprendžiame rytojaus problemas. Manau tai galioja visai elektromobilumo rinkai – priimdami sprendimus turime remtis ne šiandienos tendencija, o žvelgti bent į 3 metų perspektyvą, kuri nėra jau tokia tolima“, – apibendrina S. Stankus.
