Labai retai koncepciniai automobiliai nedaug pasikeitę pasiekia gatves. Dažnu atveju parodose pristatomas modelis taip ir neišvysta pasaulio, o jei ir išvažiuoja pro gamyklos vartus, tai gerokai konservatyvesnių formų. Yra pavyzdžių, kai koncepcija virsta realybe, tačiau jų tiek mažai, kad per ilgą automobilizmo istoriją kūnu tapusias vizijas galima suskaityti ant rankų pirštų.
Labai retai koncepciniai automobiliai nedaug pasikeitę pasiekia gatves. Dažnu atveju parodose pristatomas modelis taip ir neišvysta pasaulio, o jei ir išvažiuoja pro gamyklos vartus, tai gerokai konservatyvesnių formų. Yra pavyzdžių, kai koncepcija virsta realybe, tačiau jų tiek mažai, kad per ilgą automobilizmo istoriją kūnu tapusias vizijas galima suskaityti ant rankų pirštų.
Asociatyvi „Shutterstoc“ nuotr.
Svajonė ir realybė
Koncepcinius automobilius galima išskirti į du tipus: tuos, kurie niekada nepasiekia serijinės gamybos, ir tuos, kurie pristato ateityje pasirodysiantį modelį. Pastarosios kategorijos gaminiai gali patraukti akį išskirtiniais elementais, tačiau jie akivaizdžiai primena gamyklinius automobilius. Pavyzdžiui – „Kia Trail’ster“ labai akivaizdžiai parodė, koks bus antrosios kartos „Soul“ modelis, ir su mažais pakeitimais išriedėjo pro gamyklos vartus.
Tuo tarpu pirmosios kategorijos automobiliai atrodo visiškai neįtikėtinai, tarsi futuristiniai erdvėlaiviai, skirti važinėti kitų planetų paviršiumi. Jų salonai žavi neįprastu stiliumi ir dar niekur nematytomis technologijomis. Gamintojai papasakoja apie išskirtinėmis savybėmis pasižyminčias pavaros sistemas, tačiau tie žodžiai dažniau primena pasakas, nes į gamybą tokios technologijos retai patenka.
„Koncepciniams gaminiams nėra keliami aukšti reikalavimai, jiems visiškai nesvarbus saugumas, nes jie labai retai pasiekia serijinę gamybą. Koncepcijomis gamintojai dažniausiai pristato naują dizaino kryptį, naujus dominuosiančius dizaino elementus ar parodo sprendimą, kaip eiti ekologijos keliu“, – aiškina automobilių istorijos patikros bendrovės „CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Jeigu tai – nerealu, kam to reikia?
M. Buzelio teigimu, gamintojai koncepciniais modeliais nori nustebinti publiką ir pritraukti dėmesį. Visgi tokie kūriniai dažniausiai turi simbolinę reikšmę, tad automobiliais besidomintys žmonės niekada jų per daug nesureikšmina.
„Aš pateikčiau „Peugeot“ pavyzdį, nes šis gamintojas yra prikepęs labai daug koncepcinių modelių, kurie nušluostytų nosį ir superautomobilių kūrėjams. Deja, jie niekada nepasirodo realybėje. Vis dėlto viena kita tų vienetinių automobilių detalė atsiranda ir standartinėse transporto priemonėse“, – pažymi pašnekovas.
Pavyzdžiui, 2017-aisiais išvydus „Peugeot Instinct“ koncepciją, publikai iš nuostabos atvipo žandikauliai, tačiau šiandien serijinėje prancūzų gamintojo gamoje regime tik ten pasirodžiusius liūto nagų įdrėskimus menančius žibintus ir skaitmeninio prietaisų skydelio dizainą. Taip pat pagaliau pasirodė 300 AG įkraunamojo hibrido pavaros sistema, kurią turėjo koncepcinis variantas.
Grįžtant prie gyvūnų motyvų, 2014-aisiais parodytoje „Kia GT4 Stinger“ koncepcinėje versijoje debiutavo iki šiol matomas korėjietiškos markės simbolis – tigro nosį atkartojančios priekinės grotelės: jos evoliucionuoja, tačiau yra naudojamos iki šiol. Nors sportiška kupė gamybos linijų taip ir neišvydo, kai kurie kėbulo elementai, dizaino proporcijos atsikartoja kituose „Kia“ modeliuose.
Konceptai netelpa į rėmus
Kaip aiškina M. Buzelis, koncepciniai modeliai kelyje link gamybos stipriai pasikeičia dėl įvairiausių saugumo ir pritaikymo reikalavimų, ne paskutinėje vietoje yra ir finansinis klausimas. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje automobiliai privalo atitikti tam tikrus saugumo reikalavimus. Kurdami koncepciją dizaineriai gali nevaržyti savo vaizduotės, tačiau kai ateina gamybos laikas, pasirodo, jog priekio dizainą reikia pakeisti iš esmės, kad šis atitiktų minėtus kriterijus.
Koncepciniuose modeliuose labai populiaru yra montuoti ir milžiniškus ratus, tačiau jie – brangūs, be to, automobilis su jais nebus komfortiškas. Galiausiai – gamybai paruošta versija turi būti konkurencingos kainos, tad kai kurių įspūdingai atrodančių, tačiau brangiai kainuojančių elementų tenka atsisakyti.
Pasak M. Buzelio, lygiai tas pats ir su technologijomis. Koncepcinis hečbekas gali turėti savavaldes vairavimo sistemas, kosminėms kelionėms naudojamų medžiagų saloną ir projekcinį priekinį stiklą, tačiau pasirodęs gamyboje toks automobilis bus tiesiog neįperkamas masėms. Be to, vairuotojai tikisi, kad mašinoje bus patogu sėdėti ir priekyje, ir gale, bus vietos daiktams susidėti, o dizainas su praktiškumu toli gražu ne visuomet dera.
„Koncepciniai ir serijiniai modeliai turi labai mažai ką bendra, nes serijinius reikia optimizuoti gamybai, kad jie atitiktų įvairius reikalavimus ir būtų galima taikyti konkurencingą kainodarą“, –paaiškina ekspertas.
Nustebina ir masiniai gamintojai
Tačiau pasitaiko ir tokių koncepcijų, kurios vis dėlto išvysta dienos šviesą. Pavyzdžiui, retas tikėjo, kad „BMW i8“ koncepcinis superautomobilis išvažiuos į gatves. Superautomobilių koncepcijos dažniau virsta realybe, nes pritaikymo gamybai klausimas čia yra paprastesnis, o kaina – ne rodiklis. Masinis gamintojas privalo pažaboti dizainerių fantaziją taip, kad jo produktas taptų įperkamas vidutiniam vairuotojui.
Retkarčiais ir neįtikėtinos šeimyninių automobilių koncepcijos virsta tikrove. „Kia“ nustebino automobilininkų pasaulį pareiškimu, kad 2021-aisiais Los Andželo automobilių parodoje parodyta EV9 septynviečio krosoverio koncepcija bus gaminama beveik nieko nekeičiant. Serijinei gamybai pristatytame modelyje matyti tik pora skirtumų: kiek nuožulnesnis priekinis stiklas (dėl geresnės aerodinamikos) ir mažesni ratai.
„Šiandien dėl tobulesnių gamybos technologijų transporto pramonė apskritai gana toli pažengusi dizaino srityje. Įmantriai išlankstyti metalą tapo paprasčiau, pažangios kompiuterinio modeliavimo sistemos leidžia išgauti tokias formas, kokiomis anksčiau stebino tik koncepcinės versijos. Tad nors žinia, kad „Kia EV9“ koncepcinis modelis bus gaminamas kaip įprastas šeimyninis krosoveris šiandien atrodo kaip staigmena, manau, ateityje sulauksime dar įdomesnio dizaino automobilių“, – komentuoja žurnalo „Keturi ratai“ autorius Egidijus Babelis.
Korėjiečiai tvirtina, jog koncepcinio modelio techniniai duomenys taip pat nevirto pasakomis. „Hyundai“ ir „Kia“ jau naudoja 800 voltų elektros sistemą ant modulinės elektromobiliams pritaikytos E-GMP platformos, tad ant jos gaminamas EV9 taip pat pasižymės milžiniška įkrovimo sparta, galinčia siekti net 350 kW. Šiame dideliame septynviečiame krosoveryje bus montuojama ir didesnė, 99,8 kWh baterija, leisianti viena įkrova įveikti deklaruotus 500 km.
Didžiausi skirtumai – salone. Priešingai nei koncepciniame modelyje, gamykliniame automobilyje vairas negalės pasislėpti centrinėje konsolėje, tad atsakomybė už vairavimą guls ant vairuotojo pečių. Tai labiau ne technologinis, o teisinis klausimas, nes EV9 visgi bus įdiegtos 3-io lygio autonominį vairavimą užtikrinančios pagalbinės vairuotojo sistemos, kurios aplinką stebės 15-a jutiklių ir dviem lidarais.
„Aš manau, kad koncepciniams automobiliams nereikėtų taikyti jokių apribojimų. Tebūnie tai saviraiškos priemonė dizaineriams, nes jie duoda toną ir parodo, ko galima tikėtis iš gamintojo per artimiausius 5 ar 10 metų. Manau, kad tai veikia, nes kartais iš koncepcijų gimsta tikrai ikoniški automobiliai, kaip antai „Lexus LC500“. Nors jam jau geras penkmetis, dar ir dabar atrodo lyg koncepcinis“, – konstatuoja M. Buzelis.
