Estijos karo akademija užbaigė pirmąjį tokio pobūdžio išsamų autonominį bandymą, kuriame dalyvavo 11 tarptautinių kūrėjų iš devynių šalių. Kariniai robotai turi daug akivaizdžių pritaikymo galimybių, todėl nenuostabu, kad jų kūrimu domisi tiek daug valstybių. 
Estijos karo akademija užbaigė pirmąjį tokio pobūdžio išsamų autonominį bandymą, kuriame dalyvavo 11 tarptautinių kūrėjų iš devynių šalių.
Autonominių robotų bandymai Estijoje / Estijos karo akademijos nuotr.
Kariniai robotai turi daug akivaizdžių pritaikymo galimybių, todėl nenuostabu, kad jų kūrimu domisi tiek daug valstybių. Tai ypač aktualu, kai robotai nuo nuotoliniu būdu valdomų platformų pereina prie išties autonominių mašinų, kurios gali pačios vertinti situacijas ir siūlyti sprendimus, rašo „New Atlas“.
Tokio pobūdžio robotus būtų galima siųsti į pavojingą aplinką nerizikuojant žmogaus gyvybe. Jie netgi gali išlaisvinti tūkstančius darbuotojų nuo žemiškų pareigų, pavyzdžiui, sunkvežimių vairavimo, ir padėti atlikti svarbesnes užduotis.
Estijos karo akademija, prižiūrima gynybos ir autonomijos specialistų iš Suomijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės, neseniai atliko keletą bandymų, trukusių dvi dienas.
Bandymu metu mašinos buvo eksploatuojamos keliuose, bekelėse ir tankiuose miškuose. Robotai turėjo savarankiškai naviguoti, planuoti maršrutus, atlikti manevrus iš taško į tašką ir išvengti kliūčių. Be to, jie turėjo pademonstruoti gebėjimą dirbti su žmonių komandos nariais.
Įgyvendinant projektą „Integruota modulinė bepilotė antžeminė sistema“ (iMUGS) kuriama bepilotė antžeminė transporto priemonė su valdymo sistema, kibernetinės gynybos sprendimu ir integruotu jutiklių tinklu. Pradinės sistemos operacinės funkcijos yra susijusios su situacijos supratimo mūšio lauke gerinimu ir padalinių manevringumo bei transportavimo galimybių didinimu. Tolesnis iMUGS projekto tikslas – sukurti standartinį Europos bepilotės antžeminės sistemos sprendimą, rašoma Estijos karo akademijos pranešime.
Krašto apsaugos ministerija ir Gynybos pajėgos dalyvavo keturiuose Europos gynybos fondo, Europos gynybos agentūros ir NATO mokslo ir technologijų organizacijos robotikos srities plėtros projektuose ir bepiločių sistemų kūrimą įvardijo kaip vieną iš prioritetinių veiklos sričių.
„Dalyvaujančios platformos nėra reitinguojamos, tačiau bendradarbiaujant su tarptautine komanda, sudaryta iš šios srities specialistų, po renginio rengiamos ataskaitos, per kurias gynybos pajėgos, partneriai ir dalyvaujančios įmonės gali gauti išsamią informaciją ir atsiliepimus apie naujausius bepiločių antžeminių sistemų pasiekimus“, – sakė projekto koordinatorius Markusas Decisionas.
Toliau pateiktame vaizdo įraše rodomi kai kurie bandymų metu veikę robotai:
