Šiandien parduotuvėje norėdamas atsiskaityti už pirkinius dažnas pirkėjas nedvejodamas keliauja prie savitarnos kasų – jose procesas paprastai yra greitesnis ir spartesnis. Savitarnos kasos Lietuvoje skaičiuoja jau penkiolika metų, o mūsų šalis buvo viena pirmųjų regione pradėjusių diegi ir naudoti tokią mažmeninės prekybos inovaciją.
Šiandien parduotuvėje norėdamas atsiskaityti už pirkinius dažnas pirkėjas nedvejodamas keliauja prie savitarnos kasų – jose procesas paprastai yra greitesnis ir spartesnis. Savitarnos kasos Lietuvoje skaičiuoja jau penkiolika metų, o mūsų šalis buvo viena pirmųjų regione pradėjusių diegi ir naudoti tokią mažmeninės prekybos inovaciją. Per tą laiką smarkiai pasikeitė tiek pati technologija, tiek vartotojų įpročiai, o vis modernesnės savitarnos kasos diegiamos ne tik didžiųjų prekybos tinklų, bet ir mažesnėse parduotuvėse, degalinėse ar net restoranuose.
Savitarnos kasos
Vartotojų įpročiams pasikeisti prireikė laiko
Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis sako, kad pirmosios savitarnos kasos Lietuvoje pradėjo veikti 2008 metais. Ir, nors Lietuva šioje srityje buvo viena iš pionierių, tačiau prireikė nemažai laiko, kol savitarnos kasos tapo kasdienybe, o prekybininkai pradėjo aktyviau domėtis šiais sprendimais ir aktyviai juos diegti savo parduotuvėse.
„Pirmasis savo parduotuvėse savitarnos kasas Lietuvoje įsidiegė prekybos tinklas „Iki“. Tuo metu tai buvo tikrai drąsus sprendimas, turint omenyje, kad didieji prekybos tinklai pasaulyje su tokiomis technologijomis savo parduotuvėse rimčiau eksperimentuoti pradėjo ne ką anksčiau, o Lietuvoje „Iki“ pavyzdžiu kiti prekybininkai pasekė gerokai vėliau. Net ir šiandien kai kuriose išsivysčiusiose Europos valstybėse savitarnos kasoms dar sunkiai sekasi skintis kelią. Lietuvoje pradžia irgi nebuvo lengva, o išties aktyvi savitarnos kasų plėtra stebima tik galbūt paskutinius penkerius metus“, – sako R. Mažulis.
Automatizacijos privalumus pritaiko ir restoranuose ar degalinėse
R. Mažulio skaičiavimais, šiandien Lietuvoje iš viso veikia apie 5000 įvairių modelių savitarnos kasų, o nei vartotojams, nei prekybininkams nebereikia įrodinėti jų naudos. Visi didieji tinklai šiandien turi parduotuves, kuriose įrengtos savitarnos kasos. Be to, jas vis dažniau įsidiegia iš mažesnės regionų parduotuvės, ne maisto prekių segmento prekybos tinklai, degalinės, restoranai. Be to, prekybininkai aktyviai domisi pažangiausiais sprendimais, atnaujina seniau įsidiegtas savitarnos kasas, dėl to erdvės plėtrai, R. Mažulio teigimu, tikrai yra.
„Dėmesys savitarnos ir prekybos automatizavimo sprendimams neturėtų stebinti – tai vienas iš būdų optimizuoti parduotuvių veiklą, efektyviau panaudoti darbuotojų laiką. Jei vienoje įprastoje kasoje dirba vienas darbuotojas, tai vienas už savitarnos kasų zoną atsakingas darbuotojas neretai kuruoja ir iki keliolikos terminalų. Sutaupytos darbuotojų darbo valandos gali būti panaudotos kitoms funkcijoms atlikti“, – sako R. Mažulis.
Eksperto teigimu, svarbus ir pirkėjų pralaidumo aspektas bei geresnės apsipirkimo patirties užtikrinimas. Savitarnos kasose už prekes paprastai atsiskaitoma greičiau ir patogiau, pirkėjas tai gali daryti savo tempu, nejausdamas spaudimo iš eilėje laukiančių kitų pirkėjų. Atsiskaitymas savitarnos kasose pirkėjui taip pat suteikia daugiau privatumo.
Savitarnos kasas renkasi iki pusės pirkėjų
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad šiuo metu tinklo parduotuvėse veikia beveik 800 savitarnos kasų. Jų skaičių planuojama padidinti iki 1000. Prekybos tinklo duomenys rodo, kad savitarnos kasomis naudojasi apie 40-50 proc. visų parduotuvėse apsilankančių pirkėjų, o pastaraisiais metais ši dalis išaugo maždaug dešimtadaliu.
„Savitarnos kasos kuria abipusę naudą: užtikrina gerą apsipirkimo patirtį klientams, kuriems naudotis tokiomis kasomis yra paprasta, saugu ir greita, o verslui padeda valdyti parduotuvės lankytojų srautus. Į savitarnos kasas nukreipiami pirkėjai su mažesniais prekių krepšeliais. Taip atlaisvinamos įprastos kasos didesniems apsipirkimams. Be to, keturias ar šešias savitarnos kasas paprastai prižiūri vienas darbuotojas, tad atsilaisvinusios darbo kasoje valandos išnaudojamos kitoms užduotims – tvarkos parduotuvėje palaikymui, prekių dėliojimui ir panašiems darbams. Taigi dėl savitarnos sprendimų laimi tiek verslas, tiek klientai“, – pažymi V. Budrienė.
V. Budrienės teigimu, savitarnos kasų patrauklumas pirkėjams ypač išryškėjo per pandemiją, kuomet tapo aktualus saugumo ir galimybės išvengti papildomo žmogiškojo kontakto aspektas. Dalis per pandemiją savitarnos kasas atradusių pirkėjų, tokiam atsiskaitymo būdui pirmenybę teikia ir grėsmei atsitraukus.
Savitarnos kasas atranda ir mažesni prekybininkai
Dvi savitarnos kasos nuo šių metų pradžios veikia ir vienoje iš Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo (KOOPS) parduotuvių. 35 parduotuvių tinklą regionuose valdančio kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė sako, kad tokios kasos įrengtos siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių, efektyvinti darbą ir pritraukti naujovėms imlius pirkėjų segmentus.
„Mūsų skaičiavimu šios dvi savitarnos kasos galės padengti 3 darbuotojų etatus, tad parduotuvės darbas taps efektyvesnis. Kol kas mūsų pirkėjai prie šio sprendimo dar pratinasi, bet jau dabar savitarnos kasas naudojančių klientų dalis sudaro maždaug 15 proc. visų apsiperkančių. Žiūrėsime, kokios tendencijos bus toliau. Jei matysime, kad savitarnos kasos pasiteisina, neatmetame galimybės jų įdiegti ir kitose savo parduotuvėse“, – sako A. Andrikonienė.
Mažmeninėje prekyboje automatizacijos daugės
Išmanusis vėžimėlis
R. Mažulio teigimu, savitarnos sprendimų srityje galima tikėtis tolimesnių inovacijų. Ryškiausios tendencijos šioje srityje yra savarankiško skenavimo sprendimų populiarėjimas. Tokie sprendimai suteikia galimybę naudojantis specialiu įrenginiu ar netgi paprasčiausiai išmaniuoju telefonu su atitinkama programėle pačiam prekybos salėje nuskenuoti įsigyjamas prekes. Išeinat iš parduotuvės belieka už jas susimokėti.
„Pasaulyje vis daugiau dėmesio sulaukia ir įvairūs išmaniųjų prekių vežimėlių variantai. Naudojant tokį sprendimą prekių krepšelis automatiškai fiksuojamas paprasčiausiai dedant į vežimėlį prekes. Amžiaus patikrinimo funkcija tiek savitarnoje, tiek kituose sprendimuose gali būti iš dalies patikėta dirbtiniam intelektui“, – sako R. Mažulis.
Galiausiai, R. Mažulis prognozuoja, autonominių parduotuvių plėtrą. Prekybos tinklas „Iki“ Vilniuje jau yra atidaręs dvi pilnai autonomines parduotuves ir dvi kiosko tipo autonomines prekybos vietas. R. Mažulio teigimu, tokios parduotuvės gali būti įvairių koncepcijų – pavyzdžiui, turėti savitarnos kasas arba apsieiti visai be jų. Tokiu atveju išmaniosios sistemoms automatiškai fiksuoja prekių krepšelį, o pirkėjui išeinant iš parduotuvės tereikia patvirtinti mokėjimą ir reikiama suma nuskaičiuojama iš banko kortelės.
„Natūralu, kad verslas ieško būdų optimizuoti savo procesus ir efektyvinti veiklą, o šiuolaikinės technologijos tam suteikia vis daugiau galimybių. Dėl to, manau, kad mažmeninės prekybos automatizacija dar tik įsibėgėja“, – sako R. Mažulis.
