Standartizuota elektromobilių įkrovimo tinklo infrastruktūra Lietuvoje – įmanoma?

Lietuvos strateginis tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad elektromobiliai sudarytų 20 proc. visų šalyje registruotų lengvųjų automobilių. Pastaruoju metu pastebėta, kad nuo išsikeltų tikslų yra kiek atsiliekama.

Visgi, Lietuvos gyventojų aktyvumas įsigyjant elektromobilį galėtų būti žymiai didesnis, jei būtų išspręstos ne tik paramos, bet ir įkrovimo stotelių plėtros problemos. Tad ar visuomenė yra pasiruošusi reikalingoms investicijoms ir aktyvesnei edukacijai, kad klimatui draugiškesni elektromobiliai taptų neatskiriama mūsų kasdienybės dalimi?

Infrastruktūros iššūkiai Lietuvoje

Remiantis šių metų birželio mėnesio VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 14950 M1 ir N1 klasės elektromobilių. Kasmet augant elektromobilių skaičiui, jų įkrovimo stotelių skaičius taip pat turėtų didėti ir iki 2030 m. turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų. Iš jų 6 tūkst. turėtų būti viešosios arba pusiau viešosios įkrovimo prieigos. Šiuo metu viešųjų ir pusiau viešųjų įkrovimo stotelių šalyje skaičiuojama daugiau kaip 600.

Tarptautinė statistika rodo, kad net 80 proc. elektromobilių įkraunami namuose ar biuruose, kuriuose yra įrengti privatūs krovikliai. Visgi, įkroviklius daugiabučių namų kiemuose ar automobilių stovėjimo aikštelėse rasti yra sunkiau, nes jų įrengimas gali būti brangus, o atsakingų už infrastruktūros plėtrą dažnai net nėra.

Viešosiose erdvėse esančių įkrovimo stotelių situacija taip pat yra kebli. Pavyzdžiui, regionuose jaučiamas didelis viešosios infrastruktūros trūkumas. Didmiesčiuose susiduriama su dar kitomis problemomis. Norint pasikrauti elektromobilį iš skirtingų gamintojų kroviklių, jo savininkai tai padaryti gali atsisiuntę skirtingas programėles, kurios tarpusavyje nėra susietos. Tad savo telefone reikia ne tik įsidiegti kelias programėles, kurti naujas paskyras, bet ir siųstis programėlių atnaujinimus.

Visi šie veiksniai lemia tai, kad galimybės naudotis savo elektromobiliu gali būti ribotos ir dažnai gan brangios. Panašios problemos egzistuoja ir kitose Europos šalyse, nes vartotojų norai auga greičiau, nei yra tobulinama infrastruktūra.

Ateityje – efektyvesni sprendimai daugiabučių ir biurų savininkams

Nors netolimoje ateityje daugiabučių kiemuose įrengti elektromobilių įkrovikliai neabejotinai prisidės prie nekilnojamojo turto vertės augimo, namų savininkų bendrijoms ši tema kol kas kelia nesutarimų. Pavyzdžiui, dažnai ne tik trūksta informacijos, kaip įrengti krovimo stoteles, nesutariama dėl įrengimo vietos, eksploatavimo kaštų pasiskirstymo, bet ir trūksta bendrasavininkų pritarimo įrengimui. Gera žinia yra ta, kad šioms problemoms spręsti įkroviklių gamintojai gali pasiūlyti reikšmingus technologinius sprendimus.

Kita problema, dėl kurios įkrovikliai kol kas nedažnai būna įrengiami prie daugiabučių namų – nepakankamos gyventojų investicijos. Daugelis daugiabučių namų gyventojų šiandien dar nėra pasiruošę skirti pakankamai didelių investicijų elektromobilių krovimo stotelių vystymui. Tai suprantama, juk vairuojant benzininį automobilį, mokėti už kaimyno įkroviklį neatrodo itin protinga. Sprendimas šiuo atveju galėtų būti didesnė valstybės parama. Jei visuomenė yra suinteresuota, kad keliuose vis dažniau važinėtų aplinkai draugiški elektromobiliai, tam turi būti teikiamas prioritetas tiek valstybės, tiek visuomenės lygmeniu.

Prie krovimo stotelių įrengimo neabejotinai aktyviau galėtų prisidėti ir savivaldybės. Pavyzdžiui, savivaldybės galėtų reikšmingiau remti įkrovimo stotelių įrengimą esamose automobilių stovėjimo aikštelėse, jei daugiabučio namo gyventojai taip pat būtų pasirengę prisidėti finansiškai.

Elektromobilių įkrovikliai taip pat galėtų būti daug dažniau įrengiami ir prie biurų pastatų. Darbuotojai to turėtų reikalauti iš darbdavių, o darbdaviai jų įrengimą turėtų suvokti kaip nedidelę, bet vertingą papildomą naudą savo darbuotojams.

Viešoji infrastruktūra – elektromobilių naudojimui be rūpesčių

Nors vystant elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje vis dar susiduriama su įvairiomis problemomis, tačiau elektromobilių infrastruktūros ateitis – šviesi. Pavyzdžiui, krovimo stotelės galėtų būti standartizuotos, kaip tai buvo padaryta Europos Sąjungos gamintojus įpareigojant standartizuoti telefonų įkroviklius. Tai vartotojams padeda lengviau ir efektyviau naudotis įrenginiais. Kol kas laimės tie elektromobilių įkrovimo sprendimų tiekėjai, kurių programėlės ir įkrovikliai taip pat geba prisijungti prie skirtingų gamintojų sprendimų.

Apskritai sektoriaus atstovai turėtų siekti to, kad elektromobilių įkroviklis taptų lengvai naudojamu ir įrengiamu produktu, kurį turėti savo namuose, biure ar daugiabučio kieme kainuotų nedaug. Jei be šių sprendimų būtų sukurta ir efektyviai veikianti viešoji infrastruktūra, elektromobilių skaičius Lietuvoje neabejotinai augtų daug sparčiau.

Startuolio „VOOL“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Juhanas Härmas