Nepaisant ambicingų valstybės elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrai skirtų Europos Sąjungos planų ir augančio Lietuvos elektromobilių parko, šios transporto priemonės vis dar dažniausiai laikomos skirtos tik miestui. Ekspertai pažymi: nors elektromobilių baterijų talpos auga ne taip greitai, kaip mums norėtųsi, ilgesnės kelionės elektriniu transportu patogumą gali lemti ir infrastruktūros planas, ir pačių vairuotojų įpročiai. 
Nepaisant ambicingų valstybės elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrai skirtų Europos Sąjungos planų ir augančio Lietuvos elektromobilių parko, šios transporto priemonės vis dar dažniausiai laikomos skirtos tik miestui.
„Inbalance grid“ stotelė / „Inbalance Grid“ ir „CityBee“ nuotr.
Ekspertai pažymi: nors elektromobilių baterijų talpos auga ne taip greitai, kaip mums norėtųsi, ilgesnės kelionės elektriniu transportu patogumą gali lemti ir infrastruktūros planas, ir pačių vairuotojų įpročiai.
Elektra varomos transporto priemonės pranašumais mieste šiandien abejoja retas. Vienos įkrovos užtenka kelių dienų kelionėms į darbą ir namo, elektromobilis mažiau kenkia aplinkai, o pasinaudoję lankstesniais elektros kainos tarifais, atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir valstybės parama vairuotojai gali ir sutaupyti. Vis dėlto, abejonių dėl elektromobilio pranašumų kyla išsirengus į ilgesnę kelionę.
„Šiandien automagistrale Vilnius–Kaunas per parą pravažiuoja 30 tūkst. automobilių. Jei iki 2030 m. pasieksime tikslą elektrifikuoti septintąją dalį Lietuvos automobilių parko, tai per dieną kelyje pravažiuos daugiau kaip 4 tūkst. elektromobilių. Pagal šiandienos planus, svarbiausiuose keliuose įkrovimo stotelės turi atsirasti kas 60 km – šiame kelyje formaliai užtektų vieno įkrovos taško, tačiau akivaizdu, kad tai tikrai nepatenkins didžiulio elektromobilių srauto“, – skaičiais dalijasi Simonas Stankus, „Inbalance grid“ vadovas.
Anot jo, kol kas užmiestyje vairuoti elektromobilį atrodo labiau našta, nei privalumas. Jei miestuose jų vairuotojai gali naudotis nemokamomis automobilių stovėjimo vietomis ar taupyti laiką važiuodami autobusų juostomis, kelionę už miesto ribos reikia papildomai planuoti, atsižvelgiant į netolygų įkrovimo stotelių tinklą.
Ne stotelės bet kur, o įkrovimo tinklas
Jei vairuotojas apie elektromobilio įkrovimą mąsto izoliuotai, pirmiausia ieškodamas galimybės konkrečiu metu papildyti savo mašinos energijos atsargas, tai tinklo vystytojai jį turi matyti holistiškai. Tai reiškia, kad būtina įvertinti skirtingus naudojimosi scenarijus mieste ir už jo ribos, taip pat elektros resursų naudojimo bei plėtros ateityje galimybes.
„Lietuva gali pasigirti plačiai išvystytu elektros tinklu ir turi palankias sąlygas sparčiai bei ekonomiškai elektrifikuotis. Lietuvos automobilių kelių direkcija pirmoji įrengė nemokamas įkrovimo stoteles svarbiausiuose keliuose, augantį elektromobilių vairuotojų srautą vilioja ir degalinės su įkrovimo stotelėmis, ir šalia kelio įsikūrę kavinės ar viešbučiai. Kelionės elektromobiliais atveria galimybes šalia tranzitinių kelių įsikūrusiems miesteliams – įsirengę įkrovimo stotelę, jie gali sugeneruoti papildomą keliautojų srautą“, – sako S. Stankus.
Pagrindiniu iššūkiu įkrovimo sprendimus vystančios įmonės vadovas laiko įsitikinimą, kad elektromobilio įkrovimas turi vyksti tarsi degalų pylimas benzino kolonėlėje. Jis siūlo mąstyti iš kitos perspektyvos: jei mieste elektromobilis dažniausiai stovi nenaudojamas prie biuro, namų ar parduotuvės, jį įkrauti galima išmania vidutinio galingumo stotele. Tuo tarpu įveikiant ar planuojant ilgus maršrutus, magistralėse, būtina užtikrinti greitą automobilio resursų papildymą.
„Keliaudami tarp miestų, prabangos ilgai lūkuriuoti neturime ir norime kuo greičiau tęsti kelionę. Būtent todėl miestuose vystydami vidutinės galios tinklą, į užmiestį žengiame su galingesnėmis stotelėmis, kur jos yra iš tiesų būtinos“, – svarsto jis.
Šiandien „Inbalance grid“ bendradarbiauja su automobilių dalijimosi paslaugas teikiančia „CityBee“ ir administruoja dvi bendrovės elektromobilių įkrovimo stoteles, įrengtas šalia magistralinio šalies kelio, siekiant geriau suprasti šių stotelių infrastruktūros vystymo ypatumus.
„Nors Lietuvoje įkrovimo stotelių tinklas palaipsniui plečiasi, tačiau elektromobiliams pritaikytos infrastruktūros vystymas turi įgauti dar didesnį pagreitį. Įkrovimo stotelių trūkumas yra rimtas iššūkis ne tik mūsų automobilių parko elektrifikacijai – visuomenė, dėl šios priežasties, taip pat vis dar nėra labai linkusi persėsti prie elektromobilių vairo. Siekdami prisidėti prie spartesnio sprendimų priėmimo, periodiškai teikiame ekspertines konsultacijas miestų savivaldybėms ir ministerijomis dėl infrastruktūros tobulinimo. Visgi, siekiant pokyčių, ne mažiau svarbi partnerystė ir tarp skirtingų verslų. Ši bendra iniciatyva ir partnerystė su „Inbalance grid“ mums leis dar geriau suprasti elektromobilių vairuotojų įpročius, kaip efektyviai išnaudoti jau įrengtas stoteles ir kokie turėtų būti tolimesni žingsniai infrastruktūros gerinimo link“, – teigia „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.
Tikslas – keisti vairuotojų įpročius
Pastebima, kad dažnam vairuotojui suprasti elektromobilių įkrovimo ir vairavimo specifiką sunku dėl įpročių vairuojant vidaus degimo variklį turinčią transporto priemonę. Važiuojant ja, miesto ir užmiesčio kelionės skiriasi nebent savo ekonomija, tačiau kuro pildymas kiekvienoje degalinėje toks pat. Elektromobilių vairuotojams atsiranda poreikis planuoti, tačiau tą atperka mažesnės eksploatavimo išlaidos ir didesnis transporto priemonės patikimumas.
„Benzininio automobilio įsigijimo kaina dalinama maždaug penkiems metams, perkant naudotą transporto priemonę reikia įvertinti remonto kaštus, o renkantis dyzelinę – dar ir galimus papildomus taršos mokesčius. Tyrimai rodo, kad elektromobilių išlaikymas ir techninė priežiūra kur kas pigesnė: juose mažiau komponentų, o elektros kaina mažiau priklauso nuo inertiškų svyravimų pasaulinėje naftos rinkoje – ypač, jei vairuotojas turi prieigą prie atsinaujinančių energijos šaltinių“, – pasakoja S. Stankus.
Anot jo, pats kuro pylimo procesas šiuo metu suvokiamas kaip aktyvi veikla – automobilio bakui ištuštėjus, žmogus sustoja degalinėje, pilasi degalus, ten sugaišta 15 minučių, ir važiuoja toliau. Turint elektromobilį, logiką reikia apversti ir galimybei esant energija automobilį aprūpinti jo aktyviai nenaudojant: atvykus į darbą, įjungti kištuką ir jį ištraukti vakare. Atitinkamai, grįžus namo įjungti krovimą nakčiai ir ryte sėsti į pilnai įkrautą elektromobilį.
„Šiandien elektromobilį mieste galima lengvai įkrauti ir neturint asmeninio įkrovos taško: savo aikšteles naktiniam įkrovimui atvėrė „Iki“ prekybos tinklas, vidutinio galingumo stotelėmis gali naudotis ir dalies biurų kompleksų darbuotojai. O greitąjį krovimą naudojame tuomet, kai esame už mieste sukurtos infrastruktūros ribų“, – tvirtina S. Stankus.
Anot „Inbalance grid“ įkūrėjo, elektromobilio laikymas tik miesto ar užmiesčio transportu yra netikra dilema, mat nuo 2035 m. benzininės ir dyzelinės transporto priemonės Europos Sąjungoje paprasčiausiai nebebus gaminamos. Tad atostogų į pajūrį, savaitgaliui sostinėje ar šventėms pas artimuosius teks keliauti elektra varomu automobiliu.
„Elektromobilis – neabejotinai ir miesto, ir užmiesčio transporto priemonė. Tik skirtingais atvejais turime sukurti skirtingas infrastruktūras ir išmokti jomis naudotis. O išugdžius atitinkamus įpročius abejonių dėl elektromobilio eksploatavimo naudų net nešaus į galvą“, – sako „Inbalance grid“ vadovas.
