Elektromobiliai šiandien jau ne naujiena ir netgi nebėra tokia prabanga, kokia buvo anksčiau. Paprastesnį elektromobilį gali nesunkiai įpirkti vidutiniškai uždirbantys gyventojai, o valdžia šių transporto priemonių įsigijimą paskatina ir finansiškai. Elektra varomų automobilių mada daugiausia kilo todėl, jog šie yra draugiški klimatui. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad jie nesukuria jokios taršos. Tik nuo ko ji priklauso?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Daug CO2 susidaro gaminant baterijas
Elektromobiliai, kaip jau sufleruoja pavadinimas, varomi tik elektros energija – jie neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau jos susidaro tuomet, kai automobiliai yra gaminami bei kraunami. Tiesa, ekspertų teigimu, jeigu kalbėtume apie aplinkosaugą, elektromobiliai vis tiek laimi prieš vidaus degimo variklį turinčius automobilius.
Kaip aiškinama Masačusetso technologijų instituto (MIT) tinklalapyje, vienas iš elektromobilių teršalų šaltinių – didelių ličio jonų akumuliatorių gamyba. Naudojant mineralus, įskaitant litį, kobaltą ir nikelį, kurie labai svarbūs šiuolaikinėms elektromobilių baterijoms, tenka naudoti iškastinį kurą šioms medžiagoms išgauti ir iki aukštos temperatūros įkaitinti.
Gaminant 80 kWh ličio jonų bateriją, esančią automobilyje „Tesla Model 3“, išmetama nuo 2,5 iki 16 metrinių tonų CO2 – tikslus kiekis priklauso nuo to, koks energijos šaltinis naudojamas šildymui. Intensyvi akumuliatorių gamyba reiškia, kad gaminant naują elektromobilį gali būti išmetama apie 80 proc. daugiau teršalų nei gaminant panašų degalais varomą automobilį, aiškina MIT mokslininkas Sergeyus Paltsevas.
Tačiau, kaip ir degalais varomų automobilių atveju, didžioji dalis šiuolaikinių elektromobilių išmetamų teršalų susidaro po to, kai jie išvažiuoja iš gamyklos.
Taršumas priklauso nuo to, kaip gaminama elektros energija
Pagrindinis elektromobilių teršalų šaltinis yra energija, naudojama akumuliatoriams įkrauti. Pasak S. Paltsevo, šis išmetamųjų teršalų kiekis priklauso nuo to, kur automobilis važiuoja ir kokia energija ten naudojama.
Pavyzdžiui, Norvegijoje, turinčioje didžiausią Europos elektromobilių rinką, dauguma energijos gaunama iš hidroelektrinių, todėl ir elektromobiliai palieka labai mažą anglies dioksido pėdsaką. Šalyse, kurios didžiąją dalį energijos gauna degindamos anglį, elektromobilių išmetamųjų teršalų rodikliai neatrodo tokie geri. Tačiau jie vis tiek dažniausiai geresni nei degalais varomų automobilių.
2019 metais MIT atliktame tyrime buvo nagrinėjamos panašios benzinu, elektra, vandeniliu ir hibridiniu būdu varomos transporto priemonės. Pavyzdžiui, jie analizavo „Toyota Camry“ ir „Honda Clarity“.
Buvo nustatyta, jog vidutiniškai benzininiai automobiliai per savo eksploatavimo laikotarpį išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 vienai nuvažiuotai myliai (1,6 kilometro), hibridinių versijų automobiliai – apie 260 gramų, o visiškai elektrinis automobilis – 200 gramų CO2 vienai myliai.
MIT mokslininkų teigimu, šie duomenys gali svyruoti priklausomai nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pavyzdžiui, atsižvelgdami į vidutinį JAV elektros tinklo anglies naudojimo intensyvumą, jie nustatė, kad visiškai elektra varomas automobilis išmeta apie 25 proc. mažiau CO2 nei panašus hibridinis automobilis.
Tačiau jei skaičiavimus jie atliko darydami prielaidą, kad elektromobilis bus kraunamas Vašingtono valstijoje, kurioje naudojama daug hidroenergijos, mokslininkai nustatė, kad elektromobilio išmetamų CO2 dujų kiekis yra net 61 proc. mažesnis nei hibridinio automobilio. Skaičiuojant akmens anglimi aptekusios Vakarų Virdžinijos atveju, elektromobilis iš tiesų išmetė daugiau CO2 nei hibridinis automobilis, tačiau mažiau nei benzininis.
Išvada – sunku rasti palyginimą, kad elektromobiliai prasčiau pasirodytų už vidaus degimo variklius.
Jei elektromobilių tarnavimo laikas būtų trumpesnis nei benzininių automobilių, tai pakenktų jų rodikliams, nes jie nuvažiuotų mažiau kilometrų ir nepakankamai kompensuotų daug CO2 išmetančių baterijų gamybą.
Bent 20 proc. mažiau žalingi aplinkai
Kaip LRT.lt aiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto docentas Darius Juodvalkis, automobilių taršą reikia vertinti dviem aspektais. Tai būtų tarša, tiesiogiai pavojinga žmonių sveikatai, kaip kad anglies monoksidas, azotų oksidai, kietosios dalelės, ir tarša, kuri kelia pavojų planetai, – šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių pagrindą sudaro CO2.
„Kalbant apie taršą, kuri pavojinga žmonių sveikatai, tai važiuodamas elektromobilis jos visiškai neišskiria. Tiesa, ši tarša išskiriama gaminant automobilius ir jiems reikalingą elektros energiją, bet šiuo atveju labai svarbu yra tai, kad ši tarša išskiriama ne ten, kur yra daug žmonių, o atokiau nuo žmonių susibūrimo vietų, t. y. užmiesčių zonose.
Miestuose važiuojantys automobiliai su vidaus degimo varikliais taršą išskiria visai šalia žmonių ir dyzelinu varomų automobilių ši tarša yra pavojingesnė. Būtent todėl automobilių gamintojai skatinami atsisakyti dyzelinu varomų automobilių ir kai kuriuose Europos miestuose ribojamas automobilių su vidaus degimo varikliais eismas tam tikrose miestų zonose“, – teigė D. Juodvalkis.
Tačiau nėra svarbu, kur išskiriama šiltnamio efektą sukeliančių dujų tarša. Vis dėlto jis paminėjo, jog elektromobiliai turi privalumų prieš vidaus degimo variklius.
„Jie naudoja energiją žymiai efektyviau, t. y. norint nuvažiuoti tam tikrą atstumą, jie sunaudoja mažiau energijos. Ir šiuo atveju skirtumas gali būti apie 2 kartus. Be to, elektros energiją galima gaminti, ir nemažai jau taip gaminama, „ekologiškai“ ir neišskiriant taršos. Tai būtų vėjo, saulės ir hidroenergetika“, – atkreipė dėmesį KTU docentas.
Jis įvardijo, kad kompanijos „Volvo“ inžinieriai yra paskaičiavę, jog elektra varomi automobiliai išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tačiau tas skirtumas labai priklauso nuo to, kaip pagaminta elektros energija naudojama automobilyje.
„Pavyzdžiui, skaičiuojant, kad dalis elektros energijos yra gaminama netaršiai ir tas santykis priimamas toks, koks yra Europos Sąjungos šalyse, tai vertinant visą automobilio gyvavimo laikotarpį – gamybą, 200 tūkst. kilometrų ridą ir utilizaciją – elektra varomas automobilis yra mažiau žalingas aplinkai apie 20 procentų. Jei būtų naudojama tik ekologiškai pagaminta elektros energija, skirtumas būtų beveik dvigubas, t. y. vienas tradiciniais degalais varomas automobilis per savo gyvavimo laikotarpį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria tiek pat, kiek du elektra varomi automobiliai“, – LRT.lt paaiškino D. Juodvalkis.
Kodėl elektromobiliai dar ilgai nenukonkuruos vidaus degimo variklių?
Elektromobiliai mieste dabar jau nebėra retas reiškinys, padaugėjo ir įkrovimo stotelių. Vis dėlto jiems dar sunku nukonkuruoti vidaus degimo variklius – prognozuojama, kad pastarieji dar ilgai dominuos gatvėse. Technologijas turime, infrastruktūra taip pat sparčiai plečiasi. Tuomet kodėl taip sunku visiškai pereiti prie elektrinių automobilių?
„Pagrindinis elektromobilių trūkumas yra mažas įveikiamas atstumas su viena akumuliatorių baterijos įkrova ir niuansai, su kuriais susiduriama juos įkraunant. Šią dieną dar nėra rinkoje siūloma daug elektromobilių, kurie galėtų įveikti atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos su viena įkrova. Dažnas šiuolaikinis elektromobilis gali įveikti apie 200 kilometrų su viena įkrova.
Aišku, tai gali atrodyti pakankama, bet iš tiesų labai priklauso, kaip automobilis yra naudojamas. Trumpai tariant, dar ir su šiuolaikiniu elektromobiliu ilgesnę kelionę reikia planuoti, t. y. susidėlioti maršrutą ir jame esančias įkrovimo stoteles, pasiskaičiuoti atstumus tarp įkrovimo stotelių, įvertinti laiką, sugaištamą įkraunant elektromobilį, kai kuriais atvejais galbūt net ir važiuoti lėčiau, kad mažiau būtų naudojama energijos. Visa tai sukelia tam tikrų nepatogumų. Yra žmonių, kurie toleruoja tokį kelionės planavimą ir jie sėkmingai naudoja elektromobilius, bet tuo pačiu yra daug žmonių, kurie viso to nenori ir mieliau renkasi tradiciniais degalais varomus automobilius“, – pastebėjo D. Juodvalkis.
Jis įvardijo, jog keliaujant elektromobiliu kelionės sėkmė ir patogumas labai priklauso nuo įkrovimo stotelių išdėstymo ir prieinamumo, o šiuo metu Lietuvoje stotelių tinklo tankis dar yra per mažas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad dabar realiausia alternatyva vidaus degimo varikliams lieka elektromobiliai. Perspektyvi technologija – vandeniliu varomos transporto priemonės, nors tai nėra naujas dalykas. Tačiau kol kas šios technologijos efektyvumas nepakankamas, kad tokie automobiliai galėtų konkuruoti su degalais ar elektra varomais automobiliais.