Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
---|
Prieš 131 metus Lietuvos energetika prasidėjo nuo garo elektrinės, kuri leido įžiebti pirmąją elektros lemputę 1892 m. balandžio 17 d. Oginskių dvare Rietave. Tik vėliau elektros gamybai pasitelktos dujos bei naftos produktai, galiausiai – atsinaujinantys energijos ištekliai. Šiuo metu sparčiai plėtojama vėjo energetika prasidėjo tik prieš gerą dvidešimtmetį – 2004 m. kovą Vydmantuose pastatyta ir į bendrąjį elektros tinklą įjungta vėjo elektrinė davė teigiamą impulsą atsinaujinančios energetikos plėtrai.
Susidomėjimas vėjo energetika Lietuvoje buvo juntamas jau tarpukaryje. Tačiau rimtesni veiksmai kilo tik atgavus nepriklausomybę 1990 metais. Vis dėlto 1993 m. parengta vėjo energetikos galimybių studija buvo kuriam laikui atidėta į šalį. Tuo metu Palangos kopose buvo iškilusios 3 lietuviškos, entuziastų sukonstruotos vėjo elektrinės, kurių generuojama elektra buvo šildoma gelbėjimo stotis. Deja, šios elektrinės veikė tik iki pirmos rimtesnės audros, sulaužiusios jėgainių sparnus. Panašių bandymų būta ir kitose vietovėse.
Neoficialia vėjo energetikos pradžia laikoma 2003 m. Skuode iškilusi ir bendrąjį elektros tinklą įjungta naudota vėjo elektrinė iš Danijos. Deja, šioji dėl techninių sutrikimų taip pat trumpai teveikė. Pirmuoju sėkmingu vėjo energetikos projektu tapo nauja pramoninė Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė, kuri 2004 m. pavasarį įjungta į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą veikia iki šiol.
Veikia jau 20-us metus
„Mažai kas žino, bet šiuolaikinė vėjo energetika Lietuvoje pradėta vystyti Katalikų bažnyčios iniciatyva. Idėja statyti pirmąją vėjo elektrinę kilo 2000 m. rugpjūtį, kai Magdeburgo vyskupija, ilgametė Kaišiadorių vyskupijos partnerė, pasiūlė to imtis, kad gamindami elektros energiją galėtume ne tik uždirbti lėšų bažnyčios vykdomiems socialiniams projektams, bet ir parodytume gerąjį atsinaujinančios energetikos pavyzdį visai šaliai. Juo labiau, kad tuo metu žaliąją, atsinaujinančios energetikos kryptį ėmė rinktis visa Europa“, – pasakoja Kaišiadorių vyskupijos įkurtos įmonės, pirmosios elektrinės vystytojos UAB „Dalis gero“ direktorius Aidmantas Bernatonis.
Pasak jo, tuo metu Lietuvoje nebuvo nei reikiamos įstatyminės bazės, nei palaikymo – pirmajam vėjo energetikos projektui entuziazmo nerodė nei šalies elektros tinklų, nei bankų atstovai. Pirmosios vėjo elektrinės statyboms finansavimą suteikė Vokietijos bankas, laidavus Magdeburgo vyskupijai.
„Puikiai supratome, kad statydami pirmąją vėjo elektrinę sulauksime daug dėmesio, tad viską darėme itin atsakingai, pasirinkdami tik geriausius to meto sprendimus. Žinojome, kad nuo pilotinio vėjo energetikos projekto sėkmės priklausys, kaip toliau Lietuvoje vystysis vėjo energetika ir koks bus požiūris į ją“, – sako A. Bernatonis.
Pirmajai elektrinei pasirinkta pažangiausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos „ENERCON GmbH“ gamybos 600 kilovatų (kW) galios vėjo elektrinė „E-40“. Tuo metu ji buvo laikoma vienu patikimiausių ir mažiausiai techninių gedimų turinčių modelių rinkoje. Jėgainei statyti buvo atplukdytas 700 tonų keliamosios galios kranas, prie projekto dirbo „ENERCON GmbH“ technikų komanda iš Vokietijos.
„Iš pradžių vėjo elektrinei buvo numatyta vieta už Jūrų muziejaus Kopgalyje, nes apie jėgainę tuo metu svajojo šviesios atminties muziejus įkūrėjas ir direktorius Aloyzas Každailis. Tačiau teko šios idėjos atsisakyti, nes Kuršių Nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pasirinkome statyti Vydmantuose, Kretingos r., šalia Šiaulių–Palangos plento, kad ji būtų gerai matoma ir prieinama, o su ja įvyktų norimas vėjo energetikos proveržis Lietuvoje“, – pastebi pašnekovas.
Iki šiol veikianti pirmoji vėjo elektrinė kasmet pagamina apie 1,5 mln. kilovatvalandžių (KWh). Nors įprastai vėjo elektrinėms taikomas 20 metų eksploatacijos terminas, A. Bernatonis įsitikinęs, kad iki šiol problemų neturėjusi ir tinkamai prižiūrima jėgainė sėkmingai veiks ir 3-ią dešimtmetį.
Vėjo energetikai žada perspektyvią ateitį
Nuo 2004-ųjų vėjo jėgainės Lietuvoje jau pagamino virš 10 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Tiesa, didžiausi pajėgumai pasiekti tik per pastaruosius 7 metus. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, pernai vėjo elektrinės šalyje pagamino 1,51 TWh elektros energijos, kuri patenkino 13,5 proc. šalies elektros energijos poreikio. Pirmąjį šių metų ketvirtį vėjo elektrinėse pasiekta rekordinė gamyba – apie 0,625 TWh.
„Vėjo energetikos sėkmę Lietuvoje norėtųsi matuoti ne vien megavatais ar vėjo elektrinių skaičiumi – didžiausias laimėjimas yra tai, kad vėjo energetika pradėjo konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis. Be to, per 20 metų įvyko teigiamas požiūrio lūžis į vėjo energetiką, juk dar visai neseniai buvo manoma, kad vėjo jėgainės tėra didelių kompanijų žaidimai, negalintys reikšmingai prisidėti prie šalies energetinės sistemos“, – teigia LVEA vadovas Linas Sabaliauskas.
Pasak jo, Lietuvoje plėtojama vėjo energetika yra reikšminga ne tik šalies energetinei nepriklausomybei, bet ir jos ekonomikai: vystant vėjo elektrinių parkus gerinama vietos infrastruktūra, keliai ir elektros pastotės, įvairių mokesčių forma papildomi savivaldybinių biudžetai, be to, tiesioginę naudą gauna ir šalia vėjo parkų įsikūrusios bendruomenės, su kuriomis vystytojai sudaro ilgalaikės paramos sutartis, leidžiančias atnaujinti viešąsias erdves bei spręsti kitas regionų problemas. L. Sabaliausko teigimu, itin perspektyvi vėjo energetika turi daug potencialo pasiekti didesnius elektros energijos gamybos pajėgumus – tam reikia ne vien vystytojų suinteresuotumo investuoti į atsinaujinančią energetiką, bet ir politinio palaikymo.
„Praktiškai visą dvidešimtmetį, kiek Lietuvoje yra vystoma vėjo energetika, kone kas 4 metus yra keičiami įstatymai bei reikalavimai vėjo elektrinių vystytojams. Turėdami kur kas pastovesnę atsinaujinančios energetikos kryptį galėtume pasiekti daugiau, juo labiau kad per šį laikotarpį vėjo elektrinių technologijos evoliucionavo tiek, kad šiuo metu statomas 7 vėjo elektrinių parkas gali 3 kartus pralenkti prieš kelerius metus pastatytą tokio pat dydžio parką“, – sako L. Sabaliauskas.
Anot A. Bernatonio, ilgą laiką vėjo energetikos skatinime pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į didelius vėjo parkus, pavienių vėjo elektrinių plėtrą paliekant nuošalėje. Vėliau buvo susivokta, jog pavienių elektrinių integravimas į skirstomąjį tinklą skatintų vietinio smulkaus ir vidutinio verslo investicijas, ūkininkų ir bendruomenių interesą, tuo pačiu sąlygotų lankstesnį vėjo jėgainių pasiskirstymą šalies teritorijoje, mažesnius perdavimo nuostolius, tolygesnį tinklo apkrovimą. Mėginant į tai atsižvelgti, skirstomojo tinklo pralaidumai buvo išskaidyti prioritetinėms grupėms.
„Deja, šis modelis netapo tinkamas vėjo energetikai, nes mažesnės nei 1,5 MW galios vėjo elektrinės Europoje jau nebegaminamos. Todėl mažiesiems vėjo energijos projektams skatinti reiktų skirtingos tvarkos nei ta, kuri tinkama saulės energetikai“, – sako LVEA narės „Dalis gero“ vadovas A. Bernatonis.
Peržengė svarbią ribą
Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių vėjo energetikos srityje: 2022 m. pabaigoje vėjo elektrinių instaliuota galia Lietuvoje sudarė 740 megavatus (MW), Estijoje – 320 MW, Latvijoje – 137 MW.
Šiemet Lietuvoje instaliuotų vėjo elektrinių galia jau peržengė 1 GW ribą – numatoma, kad iki 2030 m. bus įrengta 5 GW vėjo jėgainių: 3,6 GW sausumos vėjo elektrinių parkuose ir 1,4 GW jūros parkuose. Itin didelio proveržio Lietuvos vėjo energetikoje tikimasi po penkerių metų, kai planuojama, Baltijos jūroje bus pastatytas pirmasis 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkas.
Vėjo energetiką palaiko ir Lietuvos visuomenė. Lapkričio pabaigoje LVEA užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką šalyje, o daugiau nei trečdalis (34 proc.) mano, kad Lietuva turėtų ne tik pati 100 proc. apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir tapti ją eksportuojančia šalimi, rodo naujausia „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.