Saulės ir vėjo elektros energija pernai tapo pagrindiniu Europos Sąjungos elektros energijos šaltiniu. 2022 metais pirmą kartą ES saulės ir vėjo jėgainės pagamino daugiau energijos nei bet kuris kitas energijos šaltinis. Tuo metu Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra buksuoja dėl jai įvestų ribojimų.
Saulės ir vėjo elektros energija pernai tapo pagrindiniu Europos Sąjungos (ES) elektros energijos šaltiniu. 2022 metais pirmą kartą ES saulės ir vėjo jėgainės pagamino daugiau energijos nei bet kuris kitas energijos šaltinis. Tuo metu Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra buksuoja dėl jai įvestų ribojimų, rašoma Energetikos konfederacijos pranešime žiniasklaidai.
Tautvydo Levinsko nuotr.
Nepriklausomo energetikos analitinio centro „Ember“ atlikta analizė rodo, kad saulės ir vėjo elektrinės kartu tiekė rekordinį penktadalį ES elektros energijos– didesnę dalį nei dujos ar branduolinė energija.
Itin sparčiai augo saulės energijos gamybos pajėgumai. „SolarPower Europe“ metinė saulės energijos rinkos pažangos ataskaita atskleidžia, kad 2022 metais ES įdiegė 41,4 GW saulės energijos, t.y. 47 % daugiau nei 2021 m., kai buvo įdiegta 28,1 GW. Vien pernai įdiegtos galios pakanka 12,4 mln. Europos namų maitinimui. Tai taip pat atitinka 4,45 mlrd. kub. m dujų arba 102 SGD tanklaivius.
Rekordinė saulės ir vėjo energijos gamyba 2022 m. padėjo Europai išgyventi „trigubą krizę“, kurią sukėlė Rusijos dujų tiekimo apribojimai, sausra, sumažinusi vandens tiekimą ir netikėti branduolinės energijos tiekimo trikdžiai.
Maždaug 83 % vandens ir branduolinės energijos nuosmukio buvo patenkinti saulės ir vėjo energija bei mažėjančia elektros paklausa. Likusią paklausos dalį patenkino akmens anglis.
Pagaminta žymiai daugiau
Daugelis ES šalių praėjusiais metais didino saulės energijos gamybos pajėgumus. Lydere išlieka Vokietija, 2022 metais gamybą padidinusi 7,9 GW.
Ispanija prie jau turėtų pajėgumų pridėjo 7,5 GW, Lenkija – 4,9 GW, Nyderlandai – 4,0 GW, Prancūzija – 2,7 GW, rodo „SolarPower Europe“ ataskaitos duomenys. Daugiau nei 1 GW prie savo saulės energijos gamybos pajėgumų šiuo metu ES kasmet prideda iš viso dešimt šalių.
Per vienerius metus visas ES saulės energijos gamybos parkas padidėjo 25 % – iki 208,9 GW. Metais anksčiau pajėgumai siekė 167,5 GW.
ES saulės energijos gamybos sektorius jokių sulėtėjimo ženklų nerodo – prognozuojama, kad rinka per ateinančius ketverius metus išaugs daugiau nei dvigubai ir iki 2026 metų pasiekti 484 GW gamybos galią.
Tarptautinė energetikos agentūra rekomenduoja ES 2023 m. įdiegti dar apie 60 GW saulės energijos gamybos pajėgumų, kad būtų kompensuotas dujų tiekimo trūkumas iš Rusijos.
Pagal optimistinį scenarijų šiemet ES šalys gali pasiekti net iki 67,8 GW gamybos prieaugį.
Lietuvoje plėtra stabdoma
Lietuvoje saulės elektrinių pajėgumai praėjusiais metais pasiekė 3,8 GW ir didelio galios augimo artimiausiu metu greičiausiai nematysime.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, spartesnę saulės elektrinių plėtrą šalyje šiuo metu labiausiai stabdo tai, kad Lietuva yra vienintelė valstybė ES, kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai.
Anot jo, didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą, didintų energetinę nepriklausomybę.
Prieš metus Lietuvoje buvo priimtos įstatymų pataisos, ribojančios saulės jėgainių suminę galią iki 4 GW. Pataisomis numatyta, kad pusė šios galios yra skiriama verslui, pusė – buitiniams gamintojams. Šis sprendimas esą buvo skirtas apsaugoti gaminančius privačius ir verslo vartotojus, kad jiems įsirenginėjant elektrines pakaktų tinklo galios, tačiau užkirto kelią stambiems investuotojams ir apskritai sustabdė saulės energetikos plėtrą šalyje.
„Gerai, kad kuriamos palankesnės sąlygos saulės energiją gaminantiems vartotojams, tačiau reikia suprasti, kad jų pagaminama elektros energijos dalis yra labai nedidelė, ji tikrai nepadės Lietuvai visiškai užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Nepalanki investicinė aplinka, jokių garantijų nebuvimas stabdo elektrinių plėtros finansavimą, stambius projektus verslas priverstas plėtoti ne Lietuvoje, o tam palankesnėse valstybėse. Dėl to galime prarasti apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų“, – dėsto M. Nagevičius
Konfederacijos skaičiavimais, sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700-800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą.
M. Nagevičius pastebi, kad ES skirtingų energijos šaltinių pagaminamos elektros energijos statistika tik dar kartą įrodo, jog branduolinė energetika tampa nebekonkurencinga.
„ES susiformavus laisvai elektros rinkai, naujų branduolinių elektrinių statyba tapo neatsiperkančia. Branduolinė energetika yra tiesiog per brangi, kad galėtų konkuruoti su saule ir vėju. Reikia susitaikyti su tuo, kad branduolinė energetika rinkoje pralaimėjo atsinaujinančiai energetikai ir pakeisti prioritetus. Dėmesį dabar reikia sutelkti į investavimą į žaliąją energetiką bei į elektros kaupimo technologijas, į technologijas, leidžiančias keisti elektros vartojimą, priklausomai nuo elektros rinkoje svyruojančių rinkos ir balansavimo kainų“, – dėsto M. Nagevičius.
