Vairuotojus skatinant persėsti iš taršių automobilių į ekologiškus, kai kam kyla keblumų, kaip įsikrauti elektrines transporto priemones šalia senos statybos daugiaubučių. Tačiau kai kurie lietuviai griebiasi išradingumo ir randa būtų, kaip įkrauti elektromobilius ir ten, kur specialios įkrovimo stotelės nėra.
Vairuotojus skatinant persėsti iš taršių automobilių į ekologiškus, kai kam kyla keblumų, kaip įsikrauti elektrines transporto priemones šalia senos statybos daugiaubučių. Tačiau kai kurie lietuviai griebiasi išradingumo ir randa būtų, kaip įkrauti elektromobilius ir ten, kur specialios įkrovimo stotelės nėra.
Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja Dovilė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) atsiuntė laišką, kuriame skaitytoja stebėjosi kai kurių lietuvių priimamais sprendimais.
„Šnipiškėse, Kalvarijų gatvėje, žmogus prie daugiabučio namo sienos išorėje instaliavo kištukinį lizdą, nuo kurio pajungė ilgintuvą ir taip įkrauna savo automobilį“, – stebėjosi skaitytoja.
Dovilės atsiųstose nuotraukose matyti, kaip ilgintuvas, kuris yra pajungtas nuo kištukinio lizdo, esančio prie namo sienos, nutiestas iki pat visureigio „Volvo“.
Tiesa, nutįsę laidai nėra uždengti, todėl Inga svarstė, ar tai nekelia grėsmės daugiabučio namo gyventojams. Be to, klausimų sukėlė ir tai, ar už elektrą netenka mokėti visai namo bendrijai.
Paaiškino situaciją
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad ši situacija savivaldybei žinoma.
„Apie ją vasario pradžioje informavo namo bendrijos pirmininkė, kuri domėjosi, ar tokio elektros lizdo įrengimui reikia kitų butų savininkų sutikimo ir ar jį būtina įrengimą derinti su savivaldybe. Pirmininkė neminėjo, ar įrengdamas elektros lizdą gyventojas gavo sutikimą, tačiau jei jo nėra – bendrijos pirmininkė gali kreiptis į teismą.
Laikoma, kad namo butų savininkai sutinka dėl elektros lizdo įrengimo arba kitų pakeitimų namo fasade darymo, jei su tuo sutinka daugiau nei pusė butų savininkų“, – teigė pašnekovas.
G. Grubinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad su savivaldybe derinti tokius atliekamus veiksmus reikia tik tuo atveju, jei įrengiamas objektas yra didesnis kaip 0,01 m3.
„Tokiu atveju turi būti išduotas statybos leidimas paprastajam remontui. Šiuo atveju, elektros lizdas yra mažesnis, todėl statybos leidimo gauti nereikia.
Apie atliekamus elektros tinklo pakeitimus reikėtų pranešti ESO. Savivaldybės žiniomis, šiuo atveju bendrija kreipėsi į ESO, kuris atsakė, kad reikalavimų nekelia“, – kalbėjo G. Grubinskas.
Gali kelti pavojų?
Taigi, pasak pašnekovo, minėtos situacijos atveju lizdo įrengimas ant išorinės namo sienos yra galimas, jeigu tam pritaria daugiau nei pusė visų namo butų savininkų. Tačiau savivaldybė pastebi, kad tokie veiksmai iš tiesų gali kelti papildomų rizikų.
„Pats įrengimas neapsprendžia, kam šis elektros lizdas bus naudojamas. Savivaldybės vertinimu, nors naudoti tokio elektros lizdo elektromobilio įkrovimui nedraudžiama, tai nėra tinkamas sprendimas, nes už kabelio gali užkliūti praeiviai, jis gali trukdyti aplinkos tvarkymo darbams, taip pat be priežiūros paliktas kabelis gali būti pažeistas, taip sukeldamas trumpo jungimo ir gaisro pavojų.
Savivaldybė savo ruožtu skatina naudotis viešai prieinamomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis, o taryba yra patvirtinusi įkrovimo prieigų plėtros iki 2030 metų planą, pagal kurį numatyta įrengti beveik 300 elektromobilių įkrovimo vietų gyvenamuosiuose rajonuose, kur nėra galimybės paties gyventojams įsirengti tokių vietų ir kur jų poreikis yra didžiausias.
Kaip teigė savivaldybės atstovas, šiai plėtrai keliais etapais bus skelbiami viešieji konkursai. Taip pat nuo pernai spalio gatvėse ant dalies apšvietimo stulpų įrengiamos elektromobilių įkrovimui skirtos jungtys. Jų iki šių metų pabaigos planuojama įrengti apie 100. Iš viso iki 2030 metų viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo vietų Vilniuje turėtų būti ne mažiau nei 2 tūkst.
