Pirmajam „iPhone“ 2023 metų vasarą sukaks jau šešiolika metų. Tai vaizdžiai primena, kad antrą dešimtmetį gyvename jutiklinių ekranų pasaulyje. Automobiliuose, beje, taip pat vis daugiau funkcijų yra valdomos jutikliniais ekranais ar lietimui jautriais paviršiais. Ar taip gamintojai bando pasirodyti, kad yra modernūs, ar tai tiesiog natūralus technologinės raidos etapas? Jei taip – kas toliau?
Pirmajam „iPhone“ 2023 metų vasarą sukaks jau šešiolika metų. Tai vaizdžiai primena, kad antrą dešimtmetį gyvename jutiklinių ekranų pasaulyje. Pamažu jie pasiglemžia visas mūsų gyvenimo sritis ir vargu ar kas dar pagalvoja apie kitokius nei lietimu valdomus prietaisus. Šio virsmo neišvengė net viryklės bei skalbimo mašinos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Automobilio funkcijų valdymas ekrane („Shutterstock“ nuotr.)
Automobiliuose, beje, taip pat vis daugiau funkcijų yra valdomos jutikliniais ekranais ar lietimui jautriais paviršiais. Ar taip gamintojai bando pasirodyti, kad yra modernūs, ar tai tiesiog natūralus technologinės raidos etapas? Jei taip – kas toliau?
Tarp neišvengiamybės ir patogumo
Tai, jog technologijos keičia žmonių gyvenimus, jau nieko nebestebina. Veikiau atvirkščiai – retas pastebi, kad būtent dėl jų gyvenimas tapo patogesnis, o kartais, kalbant apie automobilius, ir saugesnis. Tiesa, atsiranda entuziastų, siekiančių pailsėti nuo technologijų, – jie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, mygtukiniams telefonams.
Atrodytų, jog kiekvienas telefonas turėtų daryti bene tą patį, tačiau tarp mygtukinio ir modernaus jutiklinio aparato yra daug didesnis skirtumas nei tik valdymo būdas. Į mygtukinį įrenginį neįmanoma įdiegti tiek daug funkcijų kiek į mums įprastą išmanųjį, nes visas jas valdyti mygtukais būtų tiesiog neįtikimai sudėtinga.
Technologinę raidą puikiai iliustruoja ir automobilių rinka. Gatvėse dar gausu transporto priemonių, kurių ekranai yra skirti radijo stoties pavadinimui ir nuvažiuotiems kilometrams atvaizduoti, bet naujuose modeliuose ekranai vaidina vis didesnį vaidmenį. Šis virsmas iliustruoja progresą, kurį galima matyti kitose technologijose.
Visgi transporto priemonių gamintojams tenka dar viena gyvybiškai svarbi užduotis – jiems reikia išlaikyti balansą tarp funkcionalumo ir valdymo patogumo, mat šiais prietaisais dažnai naudojasi vairuotojas, tuo pat metu ir vairuojantis, ir mėginantis pakeisti vieną ar kitą parinktį.
„Aš mėgstu valdyti klimatą, garsą, dar kelias funkcijas mygtukais. Norėtųsi, kad taip ir liktų. Visa kita, ypač visokie smulkesni meniu, gali būti ekrane. Plius mygtukai ant vairo yra labai patogu. Tik kažkuris automobilių gamintojas buvo įrengęs jutiklinius paviršius, tai vairuodama vis kažko primaigydavau. Man atrodo, jog pirminis tikslas turėtų būti saugus vairavimas, todėl gamintojams reikėtų atsižvelgti į tai, ką vairuotojai naudoja, ir tuos dalykus padaryti lengvai ir greitai pasiekiamus“, – pasakoja tinklalaidės apie automobilius „Overdraivas“ bendraautorė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė.
Nors kai kurie gamintojai pasuka į kraštutinumus ir kone visų automobilio funkcijų valdymą perkelia į ekranus, dalis stengiasi išlaikyti aukso viduriuką – garso ir klimato kontrolės valdikliai vis dar yra įprasti fiziniai mygtukai ir ratukai. Toks gamintojų sprendimas, anot pašnekovės, visiškai racionalus ir logiškas, kadangi šių valdiklių kasdienėse situacijose prireikia bene dažniausiai.
„Tarkim, įvažiavusi į šiltą garažą skubu įsijungti veidrodėlių šildymą, kad jie neaprasotų, norisi lengvai didinti ir mažinti temperatūrą. Taip pat patogu arti rankų turėti garso reguliavimo valdiklius, galimybę išjungti garsą apskritai. Taip pat mėgstu nuspaudžiamą mygtuką, skirtą atsiliepti į skambučius“, – vardija D. Sergijenko-Ramaškevičienė.
Valdymą lietimu pakeis balsas
Stebint išmaniųjų įrenginių raidą, aiškiai matyti, kad kitas žingsnis po jutiklinių ekranų – valdymas balsu. Ši technologija skverbiasi į vis daugiau sričių. „Apple“ balso asistentą „Siri“ pristatė 2011 m., „Amazon Alexa“ dienos šviesą išvydo 2014-aisiais, o „Google“ savąją asistento versiją pasiūlė 2016-aisiais.
Nors iš pradžių šie balsu valdomi asistentai galėjo atlikti tik elementarius veiksmus, kaip antai nustatyti žadintuvą ar atidaryti orų programėlę, norint būti jų suprastiems, reikėjo kalbėti lėtai ir aiškiai. Dabar jų galimybės tapo kone neribotos ir kalbos atpažinimas smarkiai patobulėjo.
Automobilių gamintojai žengia ta pačia kryptimi ir vis didesnėje dalyje modelių vieną ar kitą funkciją galima valdyti balsu. Žinoma, ankstyvosios tokios technologijos versijos buvo apribotos ir taip pat turėjo sunkumų atpažįstant žmogaus balsą, bet su kiekvienu atnaujinimu balso atpažinimas ir funkcionalumas artėja prie išmaniųjų telefonų.
„Valdymas balsu man patinka! Tik norisi, kad dažnais atvejais jis būtų intuityvesnis. Pavyzdžiui, vieno gamintojo nurodymu, pasakius „Man šalta“, automobilis padidins temperatūrą. Bet panūdus ją pakelti nuo 18 iki 25 laipsnių, kartoti, kad šalta, tenka net kelis sykius. Be to, reikia, kad automobilio „ausys“ labiau įgustų atpažinti skirtingą kalbėseną“, – apie valdymą balsu ir tai, kad ši sistema dar ne visuomet būna iki galo ištobulinta, dėsto D. Sergijenko-Ramaškevičienė.
Tuo pačiu ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie gamintojai, kaip antai „Volvo“, pasirinko naudoti „Google“ programinę įrangą, taigi kartu gavo ir nuolatos tobulėjantį balso asistento funkcionalumą. Visgi D. Sergijenko-Ramaškevičienė įsitikinusi, kad automobiliuose dar kurį laiką bus galima rasti mygtukų bei ekranų mišinį, kol naujausios technologijos nėra ištobulintos tiek, jog jomis būtų galima sklandžiai naudotis bet kokioje situacijoje.
„Jeigu atvirai, man nepatinka nei mygtukų perteklius, nei kitas kraštutinumas – viskas ekranuose. Mieliausiai man atrodo, kai yra abiejų dermė: tai, kas gyvybiškai svarbu ir ko visai nesinori ilgai ieškoti, – valdoma mygtukais, tai, kas smulkiau, – ekrane. Dar geriau, kai viską gali padaryti balsu. Dizaino požiūriu švarus salonas, minimalizmas yra tobulai gražu. O ergonomikos požiūriu tiesiog nepatogu“, – reziumuoja D. Sergijenko-Ramaškevičienė.
