2004 metų rudenį stambiausias Japonijos Tokijo „Mitsubishi“ bankas išleido mikroprocesorines korteles, kurių mikroschemos atmintyje saugomi skaitmeniniai biometrijos duomenys, t. y. skaitmeniniai pirštų odos paviršiaus struktūros modeliai. Tuo pačiu metu brangiausiame pasaulio mieste Tokijuje minėtas bankas pradėjo įrengti bankomatus, kuriuose diegiami daktiloskopiniai pirštų atspaudų skaitytuvai.
2004 metų rudenį stambiausias Japonijos Tokijo „Mitsubishi“ bankas išleido mikroprocesorines korteles, kurių mikroschemos atmintyje saugomi skaitmeniniai biometrijos duomenys, t. y. skaitmeniniai pirštų odos paviršiaus struktūros modeliai. Tuo pačiu metu brangiausiame pasaulio mieste Tokijuje minėtas bankas pradėjo įrengti bankomatus, kuriuose diegiami daktiloskopiniai pirštų atspaudų skaitytuvai.
Norėdami išsiimti grynųjų pinigų, Tokijo „Mitsubishi“ banko ATM klientai įdeda savo kortelę į kortelių skaitytuvą, tuomet padėję delną ant bankomate įdiegto pirštų atspaudų skaitytuvo, turi atlikti daktiloskopinę autentifikaciją. Daktiloskopinis vartotojo atspaudų palyginimas su duomenimis, nurodytais kortelėje, trunka apie 15 sekundžių. Jeigu autentifikacija patvirtinama, įrenginys paprašo įvesti PIN kodą.
Daktiloskopinė vartotojo autentifikacijos paslauga yra mokama: klientai turi sumokėti po 100 JAV dolerių per metus. Jeigu vis dėlto nusikaltėliui pavyktų įsilaužti į naują sistemą ir išsiimti grynųjų pinigų naudojantis kliento kortele, bankas garantuoja atlyginti patirtus nuostolius iki 950 JAV dolerių.
Projekte dalyvaujantiems mikroprocesorinių kortelių gamintojams ir tiekėjams atstovauja vietinė kompanija „Dai Nippon Printing“. Kaip teigia įmonė, biometrinių duomenų apimtis mikroschemoje siekia nuo 20 iki 24 KB/s. Be to, naujose kortelėse, kurias pagal EMV standartą išleido mokėjimo sistemų lyderė „Visa International“, įdiegti mokėjimo sprendimai kreditavimui ir elektroniniam krepšeliui „Edy“. Kortelėje yra kontaktinė-nekontaktinė sąsaja. Ateityje planuojama ją naudoti įgyvendinant mokėjimo už važiavimą visuomeniniu transportu Tokijo mieste projektą. Ateinančiais metais bankas planuoja išleisti apie milijoną šių kortelių.
Jeigu Tokijo „Mitsubishi“ banko projektas sulauks pasisekimo, tikimasi, jog dauguma kitų stambių Japonijos kortelių gamintojų taip pat pradės leisti analogiškus kortelių produktus ir pritaikys savo ATM bankomatų tinklus prie biometrinių autentifikavimo įrenginių. Artimiausiu metu panašių paslaugų kitų šalių rinkose teikti nenumatoma. Bendros nuomonės dėl projekto tikslingumo pasaulio bankų visuomenėje kol kas neegzistuoja.
Neabejojama, jog ateityje klientų autentifikavimo metodai banko savitarnos įrenginiuose keisis. Perėjimas prie EMV ir 3DES standarto ar PIN kodo didinimas negali apsaugoti nuo sukčiavimų, kuriuos visame pasaulyje vis dažniau įvykdo nusikaltėliai plačiai diegiant duomenų technologijas.
Japonų projektu domisi mokėjimo sistemos, bankai, informacinių terminalų gamintojai. Šiuo metu daug ekspertų biometrinę autentifikaciją bankomatų įrenginiuose vertina kaip papildomą jauką pritraukti naujų kortelių savininkų, kurie domisi technologinėmis paslaugomis ir yra pasiruošę papildomai pakratyti kišenes už naudojimąsi jomis.
Šiandien bankomatų suderinimas su daktiloskopine autentifikacija pakankamai brangi, todėl gali nubaidyti daugelį bankų nuo dalyvavimo šiame projekte. Be to, atsižvelgiant į perėjimo prie EMV standarto ir 3DES ypatybes, dauguma bankų gali nuspręsti, kad susiklosčius tokiai situacijai jiems paprasčiau ir naudingiau įvykdyti visus mokėjimo sistemoms keliamus reikalavimus ir tikėtis teisės perduoti atsakomybę dėl neteisėtų prekybos sandorių.
Viena prioritetnių ES sričių – tai biometrinių duomenų diegimas asmens identifikavimo dokumentuose, kuriuose būtų įrašyta skaitmeninė nuotrauka, pirštų atspaudai ir kita informacija apie asmenį. Valstybės narės nutarusios per 18 mėnesių pradėti išdavinėti pasus su skaitmeninėmis nuotraukomis, o per 36 mėn. juos papildyti pirštų astpaudais, kuriais nustatomas dokumento tikrumas ir jo turėtojo tapatybė. Duomenys apie veido bruožus ir pirštų atspaudus bus saugomi įmontuotoje mikroschemoje, drauge su paso savininko nuotraukos skaitmenine kopija.
Remiantis Didžiosios Britanijos Vyriausybės pranešimu, šioje šalyje „protingi“ pasai, kurių mikroschemoje tarp saugomų parametrų bus įrašytas ir atstumas tarp akių, nories galiuko ir smakro, akių tinklainės nuotrauka bei pirštų atspaudai, turėtų pasirodyti jau šių metų balandžio mėnesį. Britanijos Vyriausybė žada, kad piliečiai mokės tik 60 proc. naujojo paso kainos – 52 svarus sterlingų (apie 260 litų). Tikimasi, kad biometriniai patikrinimai nuo 2007 metų taps privalomi visiems, norintiems gauti pasą arba jį atsinaujinti.
Biometriniai metodai naudojami informaciniuose ir telekomunikacinuose įrenginiuose, asmeniniuose kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose, tapatybei nustatyti pagal žmogaus balso, pirštų ar rašymo stiliaus charakteristiką. Pavyzdžiui, naudojantis tokiais metodais, vaikai galėtų naudotis tėvų mobiliaisiais telefonais ne ilgiau kaip dešimt minučių.
Visgi patirtis rodo, kad tos identifikavimo būdas yra patikimas tik 60 procentų. Pavyzdžiui, žmogaus akies rainelė keičiasi žmogui sergant ir senstant. Tad visai gali būti, kad jei susirgsite, sistema jūsų nebepraleis. Tą patį galima pasakyti ir apie pirštų atspaudus. Jei ranką susižeidėte – sistema gali neįleisti jūsų tol, kol žaizda nesugis. Be to, nepaisant to, kad kiekvieno žmogaus pirštų atspaudai skiriasi, skaitmeninis kodas, kuris atspaudus aprašo, 0,01 % gali sutapti.
Pavyzdžiui, biometrijos technologijos buvo išbandytos viename Amerikos banke, kuriame per parą atliekama 100 000–150 000 prekybos sandorių. Per parą sistema klaidingai identifikuodavo po 100–150 vartotojų. Bankas patyrė nuostolius ir atsisakė šios sistemos.
