Pro vaizdo stebėjimo kamerą nepraslys joks nedorėlis. Tokią „akį“ gyventojai įprastai įsirengia prie garažo, įėjimo, kiemo vartų – saugodami automobilius, dviračius ar kitus brangius daiktus. Tačiau ekspertai sako, jog neužtenka nusipirkti ir pasikabinti stebėjimo kamerą. Reikia žinoti, kaip ir ką filmuoti. Pasirodo, kad filmavimas griežtai ribojamas, o užfiksavus ne pagal duomenų apsaugos įstatymo nustatytas normas, medžiaga – nieko verta? LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ tuo pasidomėjo plačiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Priklauso nuo daugybės faktorių
Kameros mus stebi ne tik miesto gatvėse, įvairiose įstaigose ar prekybos centruose. Daug žmonių, rūpindamiesi savo ir turto saugumu, stebėjimo sistemas įsirengia daugiabučiuose ar privačiuose namų sklypuose.
Saugos sprendimų ekspertas sako, jog pagrindinis kriterijus vartotojui renkantis vaizdo stebėjimo kamerą – objektyvas. Kadangi ryškus ir aiškus vaizdas yra vienas svarbiausių dalykų norint fiksuoti saugomą turtą. Ir kad užfiksuotas vaizdas būtų naudingas, pavyzdžiui, policijai nustatant nusikaltėlį.
„Pirmas parametras yra kamerų skiriamoji geba, dabartinės kameros turbūt tenkina daugelio vartotojų lūkesčius. Tačiau norint gauti kokybišką rezultatą yra ir daug kitų niuansų, pavyzdžiui, koks yra apšvietimas toje vietoje, kurią norite stebėti. Jeigu apšvietimas yra geras, galite imti paprastesnę kamerą, kuriai nereikia ypatingų apšvietimo priemonių.
Tačiau jeigu apšvietimas yra smarkiai besikeičiantis – dieną labai šviesu, naktį labai tamsu – turi būti parinkta ir atitinkama kamera. Jeigu apšvietimo nepakanka, reikia galvoti, kaip tą kompensuoti. Būna kameros su apšvietimu – infraraudonuoju arba paprastu, galima įrengti atskirą šviestuvą, kad vaizdas būtų kokybiškesnis“, – aiškina Giedrius Zaicevas, „Fimos“ saugos sprendimų ekspertas.
Saugumas ar privatumas?
G. Zaicevas pasakoja, jog žmonės dažniausiai kameras įsirengia kiemuose saugodami automobilius, todėl jiems svarbu, kad vaizdo stebėjimo kamera nepradėtų įrašinėti tada, kai kieme prabėga, pavyzdžiui, pelė ar katinas. Tam svarbus parametras – judesio detekcija.
„Jeigu jūs renkatės kamerą, kuri turi daugiau galimybių, yra vaizdo judesio dalis ar vaizdo judesio analitika yra naujesnė, joje yra galimybės nustatyti kameros reagavimą priklausomai nuo objekto dydžio. Jūs galite nustatyti, kad jeigu objektas yra tarkime, žmogaus dydžio, tada reaguojama, jeigu objektas yra šuns, katino dydžio – nereaguojama“, – detalizuoja pašnekovas.
Bet ar tikrai saugumas labiau vertinamas nei privatumas? Pasirodo, kad viskas yra griežtai reglamentuota. Todėl filmuoti, ką tik norite, tikrai negalite. Parametrai, kuriais vadovaujantis fiksuojamas vaizdas, – griežti. Į vaizdo lauką negali patekti jokie pašaliniai ne jūsų teritorijoje esantys asmenys ar kitiems asmenims priklausantis turtas. Todėl labai svarbus tinkamas vaizdo stebėjimo kameros vietos parinkimas.
„Jeigu aš filmuoju savo kiemą, įėjimą į savo pastatą, neapimdamas kaimyno teritorijos, aš turiu tokią teisę ir tą darau. Tačiau jeigu aš filmavimo erdvę apimu jau kaimyno teritorijoje, turiu turėti to asmens sutikimą arba tą medžiagą retušuoti.
Kaip pavyzdys būtų tvoros filmavimas atliekant vaizdo stebėjimą – filmuojant tvorą į vaizdo stebėjimo kamerą patenka ir šaligatvis. Šiuo atveju toks filmavimas nėra teisėtas ir filmavimo kamera turėtų būti nukreipiama konkrečiai į mano tvorą“, – aiškina advokatė Akvilė Grikienytė-Murašova.
Negali pažeisti kitų asmenų teisių
Pasak advokato Andriaus Iškausko, svarbiausia yra tai, kad filmavimas nepažeistų kitų asmenų teisių. „Pirmiausia teisės į privatų gyvenimą. Kiekvienas asmuo turi teisę į privatų gyvenimą, į kurį įeina, sakykime, jo būsto privatumas, kas ateina pas jį, kada ateina ar iš viso ateina.
Taigi prieš įsirengiant kamerą reikia iš tikrųjų labai pagalvoti, į kurią pusę tas balansas krypsta ir tas filmavimas turi atitikti asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Tai pagrindinė taisyklė, aišku, kad nefilmuotų nieko kito, tik žmogaus privačią erdvę, privatų kiemą, privataus buto duris ir į kameros lauką nepatektų kitų asmenų“, – detalizuoja jis.
Stebėjimo kamera užfiksuotos medžiagos kaupti nevalia. Ji turėtu būti trinama arba automatiškai šalinama po tam tikro dienų skaičiaus. Pastaruoju metu apsaugos ekspertai sulaukia vis daugiau klausimų, ar galima įsirengti stebėjimo kameras daugiabučiuose ar jų laiptinėse. Tad jei nusprendėte saugoti turtą, pavyzdžiui, dviratį, ir gyvenate daugiabutyje – situacija kiek sunkesnė.
„Šiuo atveju yra labai svarbu atsižvelgti į tai, kad bendro naudojimo objektai yra valdomi, naudojami bendraturčių sutikimu, sprendimai priimami butų, patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi šiuo atveju, jeigu nusprendžiama įrengti stebėjimo kameras, turi būti organizuojamas susirinkimas, balsuojama ir priimamas atitinkamas sprendimas, kuris galioja šalia teisėtų interesų, šiuo atveju duomenų valdytoju tampa bendrija, namo administratorius arba butų savininkų įgaliotas asmuo“, – teigia A. Grikienytė-Murašova.
Plačiau apie tai – laidos reportaže: