Ilgą laiką brendęs perversmas automobilių rinkoje pagaliau turi tikslią datą. Europos Parlamentas vasario viduryje galutinai nubalsavo, kad nuo 2035 m. Europos Sąjungoje nebebus galima prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais, o kovo pabaigoje ES valstybių ministrai sutarė dėl kiek pakoreguoto kompromisinio sprendimo, skelbiančio, kad parduoti lengvąsias transporto priemones su vidaus degimo varikliais bus galima ir po šio termino, bet tik tuo atveju, jei jie bus varomi klimatui neutraliais e. degalais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Įkraunamas automobilis („Shutterstock“ nuotr.)
Kol kas maža, tačiau vis auganti žmonių dalis jau pasirinko elektrinį transportą, kita dalis tam dar tik uoliai ruošiasi. Visgi dėl augsiančių mokesčių taršiam transportui apie elektromobilio pirkimą turės pradėti galvoti didžiuma vairuotojų. Net ir tie, kurie jo pirkti niekada neplanavo.
Skepticizmą įskiepijo mitas
Pagrindinis mitas, kuris paminimas, ko gero, beveik kiekvienoje diskusijoje dėl elektromobilių patrauklumo ir praktiškumo, yra tai, kad jo viena įkrova nuvažiuojamas atstumas vis dar yra per mažas. Tačiau šis stereotipas pamažu pradeda nykti dėl dviejų priežasčių.
Pirma – miesto gyventojai suprato, jog labai didelis nuvažiuojamas atstumas retai reikalingas. Antra – įveikiami atstumai auga kone sulig kiekvienu išleidžiamu modeliu.
Ką svarbu suprasti prieš perkant?
Elektromobilumo ekspertas Tadas Ratkevičius sako, kad viena įkrova nuvažiuojamo atstumo poreikį kiekvienas elektromobilio pirkėjas turėtų analizuoti individualiai.
„Skaičiuojant miesto elektromobilio viena įkrova įveikiamas distancijas, reikia pirmiausia atsakyti į du klausimus. Koks įprastas dienos maršrutas ir prisukamų kilometrų skaičius? Ar turite patogią galimybę įkrauti automobilį darbe ar namuose?“ – aiškina T. Ratkevičius.
Ekspertas taip pat pateikia formulę, pagal kurią siūlo skaičiuoti reikalingą viena įkrova nuvažiuojamą atstumą, kad, nusipirkus elektromobilį, kaip jis pats juokauja – „nekankintų psichologinės problemos“.
„Dienos kilometrų skaičių padauginkite iš trijų, jei įkrovimo stotelę esate įsirengę namie, arba iš septynių, jei neturite patogios stotelės nei namuose, nei darbe. Taigi, jei per dieną nukeliaujama 50 km, neturint įkrovimo stotelės elektromobilio viena įkrova įveikiamas atstumas turėtų siekti bent 350 km“, – tikina pašnekovas.
Kad nuvažiuojamą nuotolį reikia vertinti individualiai, linkęs sutikti ir įmonės „Ignitis“ e. mobilumo produkto vadovas Andrius Šeršniovas. Pastarasis įsitikinęs, jog mieste automobilis turėtų būti apskritai nereikalingas. Jeigu visgi nėra galimybės jo atsisakyti, eksperto teigimu, teoriškai mieste verta turėti kompaktinės klasės transporto priemonę.
„Tačiau realiai žmonės renkasi pagal poreikį, šeimos dydį ir kt. Daugiavaikės šeimos standartinis dienos maršrutas net ir mieste gali siekti 150 km, o vienišam biuro darbuotojui užtenka vos 15 km. Viskas labai priklauso nuo poreikių. Jeigu tai yra pirmas elektromobilis, rekomenduoju pradėti juos lyginti pagal baterijos talpos dydį“, – patarimais dalijasi A. Šeršniovas.
Šiandieninė pasiūla – kiekvieno poreikiams
Logiška, kad didesnis nuvažiuojamas atstumas reiškia ne tik tai, kad automobilį teks krauti rečiau. Vis dėlto T. Ratkevičius įsitikinęs, jog viena įkrova įveikti kilometrai aktualūs tik tuomet, jei savininkas neturi kur patogiai įsikrauti elektromobilio arba dirba pavėžėju.
„Kitais atvejais papildoma baterija – papildomas svoris, didesnės sąnaudos ir išlaidos, įskaitant ir pačios transporto priemonės įsigijimą“, – paaiškina jis.
Laimei, šiandien gamintojų pasiūla jau gali atitikti daugybės gyventojų skirtingus poreikius. Pavyzdžiui, T. Ratkevičiaus nuomone, miestui tinkamiausi yra kompaktiški elektromobiliai.
Be abejo, kriterijų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį dairantis elektromobilio, yra ir daugiau. Todėl ieškantieji didesnio elektromobilio, anot eksperto, turi dar platesnį pasirinkimą.
Aktualiausia – miesto gyventojams
Gyvenantiems nuosavame name ir turintiems galimybę elektromobilį įsikrauti patogiai, kiekvieną dieną, viena įkrova nuvažiuojamas atstumas yra mažiau svarbus nei daugiabučių gyventojams. Galimybė grįžti namo ir įjungti automobilį į pakrovimo lizdą papildomų opcijų nereikalauja.
Tuo tarpu didelis nuvažiuojamas atstumas daugiabutyje gyvenančiam žmogui, net ir neturinčiam asmeninės įkrovimo vietos, elektromobilio vartojimą palengvina keliskart. Tai, žinoma, visų pirma yra galimybė krauti automobilį rečiau. Jeigu viena įkrova galinčiu nuvažiuoti 200 kilometrų elektromobiliu teks važiuoti į įkrovimo stotelę, laukti kol jis įsikraus ir tik tada važiuoti į bičiulio sodybą, tai su 400 kilometrų galinčiu įveikti elektromobiliu galima važiuoti tiesiai į tikslą ir automobilį krauti ten.
Kitas svarbus aspektas – atsiveria momentinių tarpmiestinių kelionių galimybė. Jei automobilis viena įkrova gali įveikti 400 kilometrų, baterijos energijos likutis siekia 50 proc., o vairuotojui atsirado poreikis dabar pat važiuoti iš Vilniaus į Panevėžį – problemos kaip ir nėra. Turint elektromobilį su maža baterija – teks laukti, kol ji įsikraus, ir vėluoti arba nuomotis transporto priemonę su vidaus degimo varikliu.
Ir, žinoma, nevalia pamiršti, kad šiltasis metų sezonas vėl pradės kviesti žmones prie ežerų ir upių. Čia puikiai pasitarnaus didesnis nuvažiuojamas atstumas. Tad norint nesuklysti, renkantis elektromobilį būtina viską apskaičiuoti ir įvertinti individualiai.