Per pandemiją sparčiai išaugęs paštomatų tinklas Lietuvoje pirkėjams tapo įprasta apsipirkimo elektroninėje erdvėje sistemos dalimi. Siuntų pristatymo bendrovės pastebi, kad vis dėlto tai buvo Baltijos šalių fenomenas – Pietų ir Vakarų Europoje pirkėjų įpročiai visiškai kitokie. Vis dėlto, ar paštomatų tinklas turi erdvės plėstis ir ko pageidauja pirkėjai? 
Per pandemiją sparčiai išaugęs paštomatų tinklas Lietuvoje pirkėjams tapo įprasta apsipirkimo elektroninėje erdvėje sistemos dalimi. Siuntų pristatymo bendrovės pastebi, kad vis dėlto tai buvo Baltijos šalių fenomenas – Pietų ir Vakarų Europoje pirkėjų įpročiai visiškai kitokie. Vis dėlto, ar paštomatų tinklas turi erdvės plėstis ir ko pageidauja pirkėjai?
„DPD Lietuva“ nuotr.
DPD užsakymu praėjusiais metais buvo atlikta vartotojų apklausa visoje Europos Sąjungoje. Rezultatai nustebino – kas mums, lietuviams, jau tapo įprasta ir savaime suprantama – siuntų paštomatai, kitiems europiečiams vis dar yra naujovė, kurios jie dar neprisijaukino.
„Sakyčiau, tai tam tikra prasme yra Baltijos šalių fenomenas. Per pandemiją išpopuliarėjęs ir smarkiai išaugęs, paštomatų tinklas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse tapo toks platus, kad tiek bankomatų nėra, kiek yra paštomatų. Tuo metu Pietų ir Vakarų Europoje pirkėjų įpročiai yra kitokie, ten paštomatų nėra tiek daug ir tektų gerai paieškoti, jeigu norėtumėte išsiųsti arba gauti siuntą tokiu būdu“, – sako Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Skirtingi veiklos modeliai
Kaip pastebi G. Bilevičius, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vokietijoje ar Italijoje veikia kitokia prekybos sistema – šiose šalyse siuntų išsiuntimo ir priėmimo punktai yra integruoti įprastose prekybos vietose, kaip savotiški pašto skyriai, todėl paštomatai nėra įprasta siuntų pristatymo ir siuntimo grandinės dalis kitose šalyse. Pasak pašnekovo, tokia praktika mums, lietuviams, atrodytų neįprasta.
„Užėję į knygyną ar kitą parduotuvę, galėtume čia pat išsiųsti arba atsiimti siuntą – parduotuvės darbuotojai įteiktų pakuotę, padėtų atspausdinti lipduką. Bet tokiu atveju kyla tam tikrų niuansų, nes paštomato atveju reikia tik elektros įvado, IT palaikymo ir programinės įrangos. Prekybos vietose su kiekviena parduotuve reikėtų sudaryti sutartis, administruoti sąskaitas, vykdyti apskaitą, taip atsiranda papildomas rūpestis ir darbo krūvis darbuotojams. Mes turėjome tokį modelį, bet jo atsisakėme ir investavome į paštomatų tinklą“, – teigia G. Bilevičius.
Plėtrą lemiančios priežastys
Per pandemiją sparčiai išsiplėtęs visų siuntų pristatymo bendrovių paštomatų tinklas jau iš esmės pasiekė savo galimybių ribas. Dabar beveik visose tankiausiai apgyvendintose vietose, prie prekybos centrų ar kitų objektų įprasta matyti ir paštomatus, kurių plėtrą nulemia kelios priežastys.
„Pradžioje daugiausia plėtėmės sostinėje, vėliau ėjome į kitus miestus, rajonus, į potencialias vietas, kurias atrinkome po ilgų skaičiavimų ir vertinimo. Įdomiausia vieta būtų Nida, kur nėra daug gyventojų ir perkamoji galia priklauso nuo metų sezono. Investuodami į „DPD Lietuva“ paštomatų tinklą, skaičiuojame atsiperkamumą. Manau, visos siuntų bendrovės žiūri, ar konkreti vieta yra daug lankoma, ar aplink gyvena daug gyventojų ir ar jų perkamoji galia yra pakankama, kad jie naudotųsi paštomatais“, – sako G. Bilevičius.
Konkurencinis pranašumas
Pasak G. Bilevičiaus, iš esmės visos siuntų bendrovės siūlo labai panašių funkcionalumų paštomatus, o jais naudotis – itin paprasta. Tik kai kurie rinkos dalyviai siūlo paštomatus prekybos centrų viduje, o tai apriboja prieinamumą – lauke esantys paštomatai pasiekiami ištisą parą, darbo dienomis ir savaitgaliais. Tačiau konkurencinis pranašumas atsiranda kitur.
„Paštomatai savo veikimo principais yra panašūs, jais naudotis paprasta, paspaudei kelis mygtukus, atsidaro durelės, jeigu reikia – atsispausdini lipduką ir viskas. Atsiranda klausimas, kaip sklandžiai sistema veikia, ar durelės neužstringa, ar lipdukas atspausdinamas, ar pakuotė telpa į talpyklą. Tad galutinį pirkėjo ir pardavėjo apsisprendimą nulemia pačios siuntų bendrovės patikimumas ir paštomatų lokacijos“, – teigia G. Bilevičius.
Populiariausios alokacijos
DPD apklausė vartotojus, siekdama nustatyti, kuriose vietose paštomatai būtų reikalingiausi. Daugiau nei pusė – 54 proc. pageidautų paštomatų prie prekybos centrų. 25 proc. – prie savo namų. 18 proc. kur nors pakeliui – į darbą ir iš darbo, į mokslo ar sporto įstaigą. Tik 9 proc. norėtų paštomato prie darbo vietos, o 5 proc. – kad paštomatas būtų automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitas vietas nurodė nežymi apklaustųjų dalis.
„Darome išvadą, kad jeigu yra koks populiarus ir didelis prekybos centras, prie kurio nėra tavo paštomato, tai tu pralaimi konkurencinę kovą. Per pastaruosius metus savo tinklą išplėtėme daugiau nei tris kartus, turime virš trijų šimtų paštomatų. Lietuvoje mūsų tinklas iš esmės išplėtotas, galima siųsti ir gauti siuntas beveik bet kuriame mieste“, – sako G. Bilevičius.
Apibendrinant, paštomatai pasiteisino Lietuvoje ir tapo populiariausi dėl šių priežasčių:
- paštomatas visada pakeliui ir visada veikia – vien DPD turi daugiau nei 300 paštomatų tinklą, kuriuose siuntas atsiimti galima 24/7, taip pat ir savaitgaliais;
- nėra eilių, o prekę galima atsiimti jau sekančią dieną, jei pardavėjas ją turi sandėlyje;
- pigiau siųsti ir gauti negu su kurjeriu;
- lengviau planuoti savo dienotvarkę nei, kad laukiant kurjerio konkrečiu laiku konkrečioje vietoje;
- labai paprasta gauti / išsiųsti siuntas (vos kelios minutės);
- siuntą iš paštomato galima atsiimti per kelias dienas.
